- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-18
- Bylos Nr.
- eI-2955-463/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00908-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- M. U.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Aistis Damulevičius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Violetos Balčytienės, dalyvaujant atsakovės atstovei Elinai Petrauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. U. (M. U.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. U. skunde teismo prašo: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Imigracijos skyriaus 2017 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 31-227(00120) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui M. U.“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamento Imigracijos skyrių išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini), užsiimančios buhalterinės apskaitos verslu, turintis teisę sudaryti sandorius, dalyvis, ir prokuristas. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso akcijų nominali vertė 28 091,20 Eur, Bendrovė įregistruota 2007 m. gegužės 30 d., joje įsteigtos trys darbo vietos ir ji vykdo deklaruotą veiklą Lietuvoje.
Akcentavo, kad pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo sąlygas. Nesutiko su atsakovo padaryta išvada, kad pareiškėjas pateikė gyvenimiškos realybės ir faktinės situacijos neatitinkančius duomenis apie tai, kad jis ketina gyventi ir vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje. Pasak pareiškėjo, atsakovas jo apklausos duomenis vertino ne sistemiškai, bet remdamasis dviem atsakymais į klausimus. Sprendimą atsakovas grindė spontaniškais UAB (duomenys neskelbtini) direktorės paaiškinimais. Abejojo atsakovo vykdytų apklausų dėl bendrovės vykdytos veiklos objektyvumu ir išsamumu. Akcentavo, kad atsakovo išvados dėl piktnaudžiavimo procedūromis, nelegalios migracijos grėsmės, yra nepagrįstos, kadangi teisės aktuose nėra įtvirtintų ribų, kokie atsakymai laikomi išsamiais, kokia forma prokuristas turi dalyvauti bendrovės veikloje.
Skunde teigė, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei gero administravimo principo. Pareiškėjo teigimu, atsisakymas jam išduoti leidimą laikinai gyventi, remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra neteisingas. Be to, pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą, sprendžiant dėl nelegalios migracijos grėsmės, reikia atlikti perspektyvinį vertinimą, procesas negali būti grindžiamas tik spėjimais ir įtarimais, turi būti paremtas įvykusiais faktais. Akcentavo, kad pareiškėjas niekada nepažeidė Šengeno šalyse buvimo sąlygų ir nesudaro pagrindo jį įtarti nelegalia migracija.
Pareiškėjas ir jo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Jiems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, byla nagrinėjama pareiškėjui ir jo atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Migracijos departamentas atsiliepime nurodė, kad, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir įvertinęs visus surinktus duomenis, ginčijamame sprendime konstatavo, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, jo deklaruoti tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruoti, t. y. pareiškėjo tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą UAB (duomenys neskelbtini), o gauti leidimą laikinai gyventi ir legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje. Kadangi pareiškėjas piktnaudžiauja migracijos procedūromis, atsakovo teigimu, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.
Migracijos departamento Imigracijos skyrius Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrių (toliau – Migracijos skyrius) 2016 m. gruodžio 6 d. įpareigojo atlikti patikrinimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos ir apklausti minėtą užsienietį.
Advokatas A. Damulevičius 2016 m. gruodžio 7 d., t. y. kitą dieną po Migracijos skyriaus atliktos UAB (duomenys neskelbtini) direktorės apklausos, į Migracijos skyrių atvyko ir pateikė bendrovės direktorės – D. B. naują rašytinį paaiškinimą ir primygtinai prašė išmesti D. B. rašytinį paaiškinimą, kuris buvo parašytas apsilankymo UAB (duomenys neskelbtini) biure metu. Paaiškinimus Migracijos skyriuje 2016 m. gruodžio 14 d. pateikė bendrovės darbuotojos: J. R. ir I. D. (advokato A. Damulevičiaus motina).
Atsiliepimas
Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais dėl bendrovės direktorės pateikto spontaniško paaiškinimo ir nurodė, kad jame direktorė išsamiai nurodė aplinkybes, o advokatas A. Damulevičius, atneštą kompiuteriu spausdintą bendrovės paaiškinimą, vertino, kad jis buvo surašytas tik siekiant suklaidinti Migracijos departamentą dėl realios UAB (duomenys neskelbtini) veiklos.
Taip pat nesutiko su skundo teiginiais, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorės paaiškinimas, surašytas Migracijos skyriaus darbuotojų akivaizdoje be advokato Aisčio Damulevičiaus pagalbos, yra spontaniškas, priešingai, iš šio paaiškinimo turinio akivaizdu, kad D. B. suprato Migracijos skyriaus darbuotojų jai užduodamus klausimus bei teikė aiškius ir nedviprasmiškus atsakymus. Atsakovo vertinimu, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojos buvo įdarbintos tik pareiškėjui siekiant formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintus reikalavimus (ypač atsižvelgiant į tai, kad J. R. ir I. D. šioje įmonėje buvo įdarbintos 2016 m. spalio 28 d., t. y. likus mažiau nei savaitei iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo), o jis pats UAB (duomenys neskelbtini) akcijas įsigijo tik siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, bet ne užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.
Pabrėžė, kad vadovaujantis Įstatymu Migracijos departamentas yra kompetentinga institucija, nagrinėti užsieniečių prašymus ir priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo teisėtos veiklos pagrindu, viena iš pagrindinių institucijų, vykdančių užsieniečių kontrolę. Migracijos departamento specialistai, nagrinėdami užsieniečių prašymus, rengia individualizuotas apklausas, susijusias su konkrečia užsieniečio situacija. Pažymėjo, kad rengiant bendrovės akcininko apklausas, siekiama surinkti užsieniečio visapusiškus paaiškinimus, įvertinti jo kaip akcininko veiklą įmonėje.
Akcentavo, kad nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog pareiškėjas yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas ir prokuristas, savaime nepaneigia pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmės. Atsakovo vertinimu, surinktų duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o abejonės dėl pareiškėjo nurodyto atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo yra pagrįstos.
Nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo būtent teisėtos veiklos pagrindu. Pareiškėjas, prisidengdamas akcininko ir prokuristo funkcijomis įmonėje, siekia piktnaudžiauti migracijos procedūromis, o jo tikrieji tikslai ne tie, kurie yra deklaruoti. Pareiškėjas turėjo teisę pateikti paaiškinimus. Jis turi prisiimti atsakomybę už pasekmes, kad tokia teise naudojosi neveiksmingai, t. y. pateikdavo nekonkrečius, formalius paaiškinimus, ar visai nesugebėdavo atsakyti į klausimus. Teigė, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis.
Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo prašymas įpareigoti atlikti veiksmus yra nepagrįstas, nes teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtų veiksmų.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pabrėžė, kad tinkamai atliko procedūrą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Byloje nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 3 d. pareiškėjo atstovas advokatas Aistis Damulevičius tuo pagrindu, kad pareiškėjas užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Migracijos skyriui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi).
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, priėmė Sprendimą pareiškėjui atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi.
Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir teigia, kad atsakovas netinkamai atliko tyrimą, netinkamai vykdė apklausas, priėmė nemotyvuotą, neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Pagal Įstatymo (taikytina redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Iš byloje nustatytų duomenų matyti, kad pareiškėjas siekė gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba pakeičiamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Vadovaujantis Įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją patalpą nuosavybės teise ar naudojasi gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam gyvenamąją patalpą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) prireikus pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą.
Remiantis anksčiau minėtomis Įstatymo nuostatomis, darytina išvada, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, jei jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduodamas leidimas laikinai gyventi.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 17 punkte nurodyti dokumentai, kuriuos užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, turi pateikti kartu su prašymu išduoti arba pakeisti leidimą. Tvarkos aprašo 24.21 p. nurodyti papildomi dokumentai, kuriuos reikia pateikti norint gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nurodytu pagrindu, t. y. įmonės įsteigimo ar įsigijimo dokumentai bei įstatai (nuostatai); 2) dokumentai, patvirtinantys, kad ši įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje (veiklos planas, ūkinę komercinę veiklą patvirtinančios sutartys, šios įmonės banko sąskaitos išrašas, metinė pelno mokesčio deklaracija, patalpų nuomos sutartis ar pan.) ir kad joje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos (darbo sutartys su šiais asmenimis); 3) dokumentai, patvirtinantys, kad šios įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų (pavyzdžiui, įmonės tarpinė finansinė ataskaita (balansas ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita)), iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų yra užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir 4) dokumentai, patvirtinantys, kad šis užsienietis yra tokios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, arba yra įmonės dalyvis, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo atstovas atsakovui pateikė visus Tvarkos apraše nurodytus dokumentus, tačiau Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus ir patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, jog pastarieji neatitinka tikrovės ir deklaruoti pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruoti.
Byloje vertintina, ar pareiškėjas pateikė tikrovę atitinkančius dokumentus dėl UAB (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos, kurie patvirtintų tikrąjį jo tikslą likti gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (pvz., 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014, 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016), t. y. kiekvienu atveju turi būti sprendžiama, ar asmuo, teikdamas prašymą gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodo jo planuojamą vykdyti veiklą atitinkantį įstatyminį pagrindą ir ar tikrai siekia vykdyti prašyme nurodytą veiklą.
Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti bei atsakovo surinkti duomenys sudaro pagrįstą pagrindą abejoti pareiškėjo nurodomu leidimo išdavimo tikslu, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos teisėtumu. Byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsteigta 2007 m. gegužės 30 d. Bendrovės įstatinis kapitalas iki 2016 m. spalio mėn. buvo 2 896 Eur, o vienintelė bendrovės akcininkė buvo D. B., įmonė teikė buhalterinės apskaitos paslaugas. Pareiškėjas nuo 2016 m. spalio 21 d. yra bendrovės dalyvis, prokuristas ir akcininkas, jam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominali vertė yra nemažesnė kaip 1/3 bendrovės įstatinio kapitalo, t. y. remiantis Bendrovės įstatais, 2016 m. spalio 27 d. įregistruotais Juridinių asmenų registre, bendrovės įstatinis kapitalas yra 73 124 Eur, padalytas į paprastąsias vardines akcijas, bendrovės akcijos nominali vertė yra 28,96 Eur. Remiantis UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 21 d. Akcijų pasirašymo sutartimi, bendrovės įstatinis kapitalas didinamas 70 228 Eur suma. Minėtos sutarties 2.1 papunkčiu, bendrovė įsipareigoja perduoti akcininkui 970 paprastųjų vardinių 28,96 Eur nominalios vertės akcijų jų emisijos kaina, t. y. 28 091,20 Eur.
Teismo vertinimu, bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas ir jos akcininku pareiškėjas tapo ne siekdamas realiai užsiimti teisėta veikla Lietuvoje vykdant veiklą UAB (duomenys neskelbtini), bet formaliai atitikti Įstatymo keliamas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti. Visuma nustatytų aplinkybių tokias išvadas patvirtina ir kelia abejonių dėl pareiškėjo ketinimų užsiimti veikla Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, 2016 m. spalio 21 d. įgijęs bendrovės akcijas, 2016 m. spalio 28 d. prašymu, Migracijos skyriuje gautu 2016 m. lapkričio 3 d., kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo.
Pažymėtina, kad Bendrovėje 2016 m. spalio mėn. dirbo viena direktorė D. B. (kita darbuotoja V. B. buvo vaiko priežiūros atostogose). 2016 m. spalio 21 d. vienintelės akcininkės sprendimu bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 73 124 Eur. Bendrovė 2016 m. spalio 27 d. sudarė darbo sutartis su naujomis darbuotojomis I. D. (administratore) ir J. R. (vadybininke).
Taip pat atsakovas atliko papildomus tyrimo veiksmus dėl UAB (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos, kad nustatytų, ar pareiškėjas užsiima ir ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvoje, o leidimas gyventi Lietuvoje būtinas jam kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkui ir prokuristui įmonės veiklos tikslais.
Iš Migracijos skyriaus atlikto UAB (duomenys neskelbtini) veiklos patikrinimo duomenų ir 2016 m. gruodžio 20 d. rašto Nr. 40-S-79013-(9.14) matyti, kad Migracijos skyriaus pareigūnams 2016 m. gruodžio 6 d. lankantis įmonės faktinės veiklos adresu: (duomenys neskelbtini), buvo rasta tik dirbanti direktorė D. B., o naujai priimtos darbuotojos įmonės faktinės veiklos vietoje nedirbo. D. B. 2016 m. gruodžio 6 d. rašytiniame paaiškinime (pačios ranka surašytas ir pasirašytas) nurodė, kad naujai priimtos darbuotojos realiai nedirba, kad užsieniečiams, kurie turėjo investuoti į įmonę, atstovavo advokatas A. Damulevičius, darbo sutartys su šiomis darbuotojomis yra pas jį. D. B. nurodė, kad iki gruodžio mėn. pabaigos A. Damulevičius žadėjo pakeisti įstatus, panaikinant akcininkus užsieniečius ir sumažinant įstatinį kapitalą. D. B. nieko negalėjo paaiškinti apie įmonės prokuristus, nors 2016 m. spalio 21 d. buvo išdavusi prokūrą naujiesiems akcininkams. Be to, tyrimo metu nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 7 d. (kitą dieną po bendrovės direktorės rašytinio paaiškinimo pateikimo) į Migracijos skyrių atvykęs advokatas pateikė naują D. B. paaiškinimą ir primygtinai prašė išmesti pirminį paaiškinimą, taip pat pateikė ir bendrovės veiklos aprašymą.
D. B. 2016 m. gruodžio 7 d. pateiktame spausdintame paaiškinime nurodė, kad Migracijos skyriaus pareigūnėms pateiktame ankstesniame paaiškinime netiksliai nurodė, jog darbuotojos nedirba UAB (duomenys neskelbtini), nes manė, kad klausiama apie jų darbą įmonės patalpose. D. B. nurodė, kad darbuotojos dirba iš namų arba vykdo konkrečias užduotis, nesusijusias su buvimu įmonės patalpose. D. B. taip pat paaiškino, kad įmonė teikia buhalterinės apskaitos paslaugas ir planuoja plėsti veiklą kitose srityse (komercinio tarpininkavimo, juridinių paslaugų, nekilnojamojo turto įsigijimo srityse). D. B. 2016 m. gruodžio 7 d. pateiktame paaiškinime –įmonės veiklos aprašyme, nurodydama, kad bendrovėje dirba 3 darbuotojai pilnu etatu, taip yra keturi akcininkai, bendrovė planuoja plėsti veiklą ir kitose srityse apibūdino įmonės veiklą.
Migracijos skyrius apklausė bendrovės darbuotoją I. D., kuri nurodė dirbanti bendrovėje administratore, jos darbo pobūdis surasti naujų klientų, esant būtinybei, paruošti įmonės steigimo, pertvarkymo dokumentus, atstovauti klientus. Nurodė, kad visą darbo dieną dirba tik UAB (duomenys neskelbtini). Taip pat 2016 m. gruodžio 14 d. apklausė bendrovės darbuotoją J. R., kurie dirba vadybininkės pareigose. Ji nurodė, kad pirmą mėnesį ją mokė dirbti, jos darbo pobūdis ieškoti klientų. Nurodė, kad jos darbo vieta namuose, o ateityje galbūt persikels į bendrovę.
Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius 2017 m. vasario 13 d. apklausė pareiškėją dėl teisėtos veiklos vykdymo. Pareiškėjas, atsakydamas į klausimą, kodėl nusprendė verslu užsiimti būtent Lietuvoje (6 klausimas), nurodė, kad Lietuva turi sieną su Rusija ir yra netoli pareiškėjo gyvenamosios vietos. Esminė Lietuvos gyventojų dalis kalba rusų kalba. Taip pat nurodė, kad Lietuva sudaro didelį interesą ir plačias verslo vystymo galimybes. Pareiškėjas nurodė, kad iki tol Lietuvoje jokios veiklos nevykdė. Pareiškėjas, paklaustas apie įmonės vykdomą konkrečią veiklą ir pagrindines jos sritis (10 klausimas) nurodė, kad įmonės veikla – buhalterinė apskaita, konsultavimas mokesčių srityje, kitos paslaugos verslui.
Teismo vertinimu, atsakovo tyrimo metu surinkti duomenys, atsakovui sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas pateikė atsakovui tikrovės neatitinkančius duomenis, jog jis ketina gyventi ir vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje Įstatymo reikalavimus atitinkančioje įmonėje. Pareiškėjo ketinimą vykdyti veiklą UAB (duomenys neskelbtini) paneigia tai, kad jis 2016 m. spalio 21 d. įsigijęs akcijų, 2016 m. spalio 27 d. į bendrovę priėmus dvi naujas darbuotojas, sekančią dieną – 2016 m. spalio 28 d. pateikė prašymą (Migracijos skyriuje gautas 2016 m. lapkričio 3 d.) išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjo atstovo atlikti skubūs veiksmai patvirtina jo siekį atitikti Įstatyme nustatytas sąlygas leidimui gauti.
Be to, surinktų duomenų visuma patvirtina, kad naujos darbuotojos į bendrovę buvo priimtos ne siekiant vykdyti bendrovės veiklą, realiai atliekant darbines funkcijas, reikalingas įmonei, o siekiant, kad Bendrovė atitiktų Įstatymo sąlygą, kad bendrovėje būtų įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai. Bendrovės direktorės D. B. 2016 m. gruodžio 6 d. rašytinis paaiškinimas, pateiktas Migracijos skyriui, tokias aplinkybes patvirtina, t. y. ji nurodė, kad 2016 m. spalio 28 d. įdarbintos darbuotojos realiai nedirba bendrovėje. Be to, Migracijos skyriaus patikrinimo metu šios darbuotojos 2016 m. gruodžio 6 d. bendrovėje nebuvo rastos veiklos vykdymo vietoje, nors pagal sudarytas darbo sutartis jos turėjo dirbti visą darbo laiką. Pažymėtina, kad nuotolinio darbo galimybė darbo sutartyse nebuvo numatyta. Taigi, dėl tokios sąlygos nebuvo susitarta. Svarbi ir ta aplinkybė, kad 2016 m. gruodžio 6 d. darbo sutarčių su naujomis darbuotojomis bendrovės vadovė neturėjo, paaiškino, kad jas turi advokatas A. Damulevičius, kuris atstovavo naujuosius akcininkus, įskaitant ir pareiškėją. Atkreiptinas dėmesys, kad Migracijos skyriuje apklaustos darbuotojos 2016 m. gruodžio 14 d. paaiškinimuose abstrakčiai nurodė, kokias darbines funkcijas jos vykdo Bendrovėje. Administratore priimta I. D. paaiškino, kad ji dirba visą dieną. Taigi, ji nenurodė ir nepateikė duomenų apie nuotolinio darbo galimybę. Svarbi ir ta aplinkybė, kad viena iš bendrovės darbuotojų yra pareiškėjo interesus atstovaujančio advokato A. Damulevičiaus motina.
Be to, pažymėtina, kad bendrovės direktorė 2016 m. gruodžio 6 d. Migracijos skyriui paaiškino ne tik tai, kad darbuotojos realiai įmonėje nedirba, bet ir tai, kad advokatas A. Damulevičius žadėjo iki naujųjų metų pakeisti įmonės įstatus, sumažinti įstatinį kapitalą ir panaikinti akcininkus. Minėtame paaiškinime nieko nepaaiškino apie bendrovės prokuristus, nors 2016 m. spalio 21 d. buvo išdavusi prokūrą naujiesiems akcininkams. Teismo vertinimu, šios aplinkybės irgi patvirtina, kad pareiškėjui, siekiant gauti leidimą laikinai gyventi, buvo reikalingas akcijų įsigijimas ir buvimas bendrovės prokuristu.
Teismo vertinimu, pareiškėjo ketinimą vykdyti veiklą UAB (duomenys neskelbtini) paneigia ne tik anksčiau sprendime aptartų aplinkybių visuma, bet ir paties pareiškėjo 2017 m. vasario 13 d. apklausa, iš kurios matyti, kad jo siekis vykdyti veiklą Lietuvoje grindžiamas abstrakčiais teiginiais apie tai, kad Lietuva netoli jo gyvenamosios vietos, didelė dalis gyventojų kalba rusų kalba, turizmo ir trumpalaikių kelionių tikslais buvo Lietuvoje. Pareiškėjas veiklą, kurią įmonė ketina vykdyti Lietuvoje, apibūdina taip pat abstrakčiai. Pareiškėjo atsakymai dėl ketinamos vykdyti veiklos, neatitinka 2016 m. gruodžio 7 d. Migracijos skyriui pateiktame įmonės veiklos aprašyme nurodytų veiklos rūšių (komercinis tarpininkavimas, juridinės paslaugos, nekilnojamojo turto įsigijimas). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, turėdamas bendrovės direktorės įgaliojimus, koordinuoja advokatas A. Damulevičius.
Pažymėtina ir tai, kad administracinėje byloje Nr. eI-2954-790/2017, kurioje buvo nagrinėjamas kito UAB (duomenys neskelbtini) akcininko skundas dėl Migracijos departamento sprendimo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi panaikinimo, teismo posėdžiu metu apklausta bendrovės direktorė – D. B. patvirtino, kad šiuo metu įmonės veikla nesikeičia, nes akcininkai negauna leidimų gyventi Lietuvoje. Teismas minėtoje administracinėje byloje kritiškai vertino bendrovės direktorės duotus parodymus teismo posėdyje, kad 2016 m. gruodžio 6 d. jos paaiškinimai neatitinka tikrovės, dėl spontaniškai atliktos apklausos, neprisistačiusių policininkų. Teismo vertinimu, D. B. 2016 m. gruodžio 6 d. paaiškinimas logiškas, išsamus, įtikinantis ir atitinkantis bylos medžiagą. Šiame paaiškinime ji nenurodė, kad nesupranta klausimų ar neaiškus jų turinys. Jokių pastabų taip pat nenurodė. Konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai nevertino kaip atitinkančio tikrovę D. B. 2016 m. gruodžio 7 d. Migracijos skyriui pateikto naujo paaiškinimo, kadangi jame nurodytos faktinės aplinkybės prieštaravo pirminiam jos paaiškinimui. Be to, šis paaiškinimas Migracijos skyriui buvo pateiktas ne pačios D. B., o įmonės akcininkams atstovavusio advokato A. Damulevičiaus. Minėta, kad būtent advokatas realiai koordinuoja bendrovės veiklą. Pastebėtina, kad Migracijos skyrius 2016 m. gruodžio 20 d. rašte atsakovui pateikė informaciją, kad į 2016 m. gruodžio 7 d. į Migracijos skyrių atvykęs advokatas A. Damulevičius ne tik pateikė naują D. B. paaiškinimą, bet ir primygtinai prašė išmesti pirminį jos paaiškinimą. Šios aplinkybės, kad advokatas A. Damulevičius žinojo pirminių D. B. paaiškinimų turinį ir siekė, jog atsakovas vadovautųsi ne pirminiais, o palankesniais pareiškėjui vėliau pateiktais jos paaiškinimais. D. B. 2016 m. gruodžio 6 d. paaiškinime aiškiai nurodė, kad naujai priimtos darbuotojos realiai įmonėje (t. y. apskritai, o ne konkrečiose patalpose) nedirba, šie paaiškinimai sutampa su kita paaiškinime nurodyta informacija, todėl vėlesni D. B. paaiškinimai, kad ji maniusi, jog klausiama apie darbuotojų darbą įmonės patalpose, atmestini kaip neįtikinantys. Šiuo atveju tokius paaiškinimus teismas vertina kaip pareiškėjo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant suklaidinti atsakovą ir teismą.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, įvertinus tą aplinkybę, kad pareiškėjas yra bendrovės akcininkas, prokuristas, jo buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo jai sėkmingai valdyti įmonę (2014 m. gruodžio 29 d. nutartis Nr. A585-272/2014). Pareiškėjas nepaneigė atsakovo tyrimo metu nustatytų aplinkybių. Jis neįrodė, kokius konkrečius veiksmus kaip bendrovės dalyvis turi ar privalo atlikti būdamas Lietuvos Respublikoje, kurių jis negali atlikti nuotoliniu būdu ar per pasitelktus atstovus. Akivaizdu, kad bendrovės vardu veikia advokatas A. Damulevičius, taip pat yra įgalioti ir kiti asmenys. Teismas byloje nenustatė pareiškėjo susiklosčiusių kitų šeiminių ar socialinių ryšių su Lietuvos Respublika.
Anksčiau išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, realiai neketindamas užsiimti nurodyta veikla, siekė tik formaliai atitikti leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir pagrindą, jo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslai yra kitokie, nei oficialiai deklaruojami, o pateikti duomenys neatitinka tikrovės, dėl to Departamentas Sprendimu Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktų pagrindu pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas pareiškėjo atžvilgiu tinkamai pritaikė Įstatymo normas ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus bei susiklosčiusią faktinę situaciją. Teismo vertinimu, atsakovas tinkamai vertino bendrovės direktorės D. B. pateiktus paaiškinimas, remdamasis tyrimo metu surinkta informacija. Akcentuotina, kad A. Damulevičiaus aktyvus siekis pakeisti D. B. pirminių paaiškinimų turinį tik patvirtina, kad tokiais veiksmais jis siekė, jog pareiškėjas atitiktų Įstatymo reikalavimus, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi. Pažymėtina, kad vien tik formali atitiktis Įstatymo reikalavimams neįpareigoja atsakovo išduoti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Teismo vertinimu, atliktos apklausos, siekiant individualiai nustatyti pareiškėjo prašymo pagrįstumą, yra atliktos tinkamai, surinkus papildomą informaciją. Atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir konstatuoja, kad Sprendime pateikiamas atsakovo atliktas surinktų duomenų vertinimas, jame išsamiai pagrindžiama atsakovo išvada dėl tikrovės neatitinkančių duomenų teikimo, nelegalios migracijos grėsmės, jame nurodytos Įstatymo nuostatos, kurias atsakovas taikė. Ta aplinkybė, kad Sprendime nėra nurodyta, kokiu norminiu aktu remiantis buvo vykdoma pareiškėjo apklausa, nevertintina kaip skundžiamo sprendimo trūkumas, kadangi užsieniečio apklausą reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos Tvarkos aprašo 84.2 papunktyje, laikytinos procedūrinėmis, kuriomis atsakovas vadovavosi užsieniečio prašymo nagrinėjimo proceso metu ir jų nepažeidė. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kokias normas atsakovas pažeidė, atlikdamas apklausas. Pagal Tvarkos aprašo 63.10 papunktį, atsakovas ir pats gali rinkti atitinkamus duomenis, reikalingus sprendimui priimti, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Teismo vertinimu, toks pažeidimas laikytinas formaliu, kuris nepaneigia atlikto tyrimo tinkamumo ir Sprendimo teisėtumo. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo tyrimo objektyvumu ir teisėtumu.
Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas panaikinti skundžiamą Sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas. Nenustačius pagrindo panaikinti skundžiamo atsakovo sprendimo, atmestinas kaip nepagrįstas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi. Be to, atsakovui, kaip viešojo administravimo subjektui, suteikta teisė išduoti leidimus, o teismui tokia teisė nesuteikta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. U. (M. U.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.