Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių, kad jis priėmė J. N. palikimą, todėl prašomas juridinis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimamas dviem būdais: kai palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą ir kai palikimo atsiradimo vietos notarui padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal galiojusio CK 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. O pagal 2001-07-01 įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis CK reglamentavimas numatė palikimo priėmimo vieną iš būdų, kai paveldimas turtas faktiškai pradedamas valdyti.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, ar asmuo priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos A. T. 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių leistinų rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. N., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Jis buvo nevedęs, turėjo du vaikus: pareiškėjo motiną V. Z. R. (mirusi (duomenys neskelbtini)) ir P. N. (miręs (duomenys neskelbtini)). Palikėjas 1995-12-05 testamentu medinį gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, visą priklausančią žemę, esančią (duomenys neskelbtini), ir visą kitą turtą, kuris jam priklausė mirties dieną, paliko vaikaičiui V. R.. Molėtų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma patvirtina, kad J. N. vardu pagal (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkinę knygą Nr. 19, registruojasi gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Iš pažymų dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų matyti, kad J. N. priklausė ir du žemės sklypai, esantys tuo pačiu adresu.

Testamentų registro išraše nurodyta, jog nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, ar pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui, ar įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų.

Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios jį priimti išreiškimas, o ne jos įforminimas. Nustatyta, kad V. R. po senelio mirties ((duomenys neskelbtini)), pradėjo naudotis visu turtu ir naudojasi iki šiol: rūpinasi teritorija, šienauja žolę. Sodyba yra naudojama tik vasaros metu, todėl elektros įvado buvo atsisakyta ir jokių papildomų mokesčių už elektros energiją pareiškėjas nemoka. Darytina išvada, kad V. R. faktiniu valdymu priėmė po J. N. mirties likusį turtą (CK 5.51 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad palikimą būtų priėmę kiti asmenys.

Iš šių aplinkybių spręstina, kad pareiškėjas, besirūpindamas likusiu turtu, priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti ir turtu naudotis (CK 5.51 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tam, kad jis galėtų teisiškai įforminti paveldėjimą notaro biure.

Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 9 punktą, 7 dalį ypatingosios teisenos bylose mokamas 41 Eur dydžio žyminis mokestis (pagal pareiškimo padavimo metu galiojusį vartotojų kainų indeksą). Paduodamas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėją atstovaujantis advokatas sumokėjo 83 Eur žyminio mokesčio, todėl jam grąžintina 42 Eur dydžio neįskaityta žyminio mokesčio dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Grąžinti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 42 Eur (keturiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio, išaiškinant, kad jį, remiantis šia nutartimi, grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.