Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorių D. V., L. J., J. M., T. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-3191-450/2015 nutraukta restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės būstai“ restruktūrizavimo byla, bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl RUAB „Sostinės būstai“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir tikslingumo pratęsti įmonės restruktūrizavimo laikotarpį.

Kreditoriai (įnašus už statomus butus sumokėję fiziniai asmenys) teigia, kad restruktūrizavimo byla nutraukta formaliai pritaikius Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) nuostatas, pažeidžiant kreditorių ir pačios restruktūrizuojamos įmonės interesus siekiant restruktūrizavimo tikslų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Kreditoriai D. V., L. J., J. M., T. B. iš esmės analogiškais atskiraisiais skundais prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Skundžiama nutartis priimta formaliai taikant ĮRĮ, skubotai ir pažeidžiant restruktūrizuojamos įmonės bei jos kreditorių interesus, neatsižvelgus į restruktūrizavimo proceso naudą (įmonės ir darbo vietų išsaugojimą, didesnį kreditorių tikimybę atgauti skolas). Formaliai taikydamas ĮRĮ, teismas neatsižvelgė į tai, kad maksimalus restruktūrizavimo terminas galėjo būti pratęstas iki 2015 m. rugsėjo 30 d. (ĮRĮ 12 str. 3 d.), nuo 2015 m. balandžio 20 d. pasibaigusio termino skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo praėję tik 9 dienos, 2015 m. balandžio 30 d. buvo numatytas kreditorių susirinkimas, kuris turėjo svarstyti restruktūrizavimo proceso termino pratęsimo iki 2015 m. spalio 10 d. klausimą.

2. Teismas nepranešė RUAB „Sostinės būstai“ apie restruktūrizavimo bylos nutraukimo svarstymą 2015 m. balandžio 29 d.

3. 2015 m. balandžio 30 d. RUAB „Sostinės būstai“ kreditorių susirinkime dauguma kreditorių pritarė siūlymui kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo plano vykdymo termino pratęsimo ir atitinkamų restrukūrizavimo plano pakeitimų. Skundžiamos nutarties egzistavimas susirinkime paskatino kreditorių UAB „Medicinos bankas“ balsuoti prieš siūlymą kreiptis dėl restruktūrizavimo plano vykdymo termino pratęsimo. Netikslinga ginti vien šio didžiausio hipotekos kreditoriaus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2014).

4. Skundžiama nutartis užkirto kelią 2015 m. balandžio 30 d. RUAB „Sostinės būstai“ kreditorių susirinkime siūlytoms įmonės veiklos tęstinumo ir skolų padengimo priemonėms (buvo numatytas konkretus investuotojas, potencialus rangovas statybiniam - komerciniam projektui „Dangaus miestas“ užbaigti).

5. Formalus teisingumas nėra realus teisingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2007, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas). Formaliu pagrindu RUAB „Sostinės būstai“ restruktūrizavimo bylos nutraukimas šiai įmonei gali reikšti bankrotą (ĮRĮ 28 str. 2 d.) ir turės skaudžias pasekmes įmonės kreditoriams, t.y. asmenims (dauguma jų fiziniai), kurie yra sumokėję didelius avansus (kai kuriems tai gyvenimo santaupos) už statomus butus komplekse „Dangaus miestas“, nes šie kreditoriai praras ir avansus, ir butus, už kuriuos sumokėjo avansus. Apeliantas D. V. tokiu būdu prarastų 101 000 Lt, J. M. su vyru yra sumokėjusi - 300 000 Lt, T. B. – 321 377 Lt.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai netenkintini

Įmonės restruktūrizavimo trukmė nustatoma restruktūrizavimo plane. Restruktūrizavimas negali tęstis ilgiau kaip 4 metus. Įmonės valdymo organas arba restruktūrizavimo administratorius kreditorių susirinkimo nutarimu gali pateikti prašymą teismui dėl įmonės restruktūrizavimo termino pratęsimo. Teismas arba teisėjas gali pratęsti restruktūrizavimo trukmę, bet ne ilgiau kaip vieniems metams (ĮRĮ 12 str. 3 d.). Iš esmės analogiškai restruktūrizavimo trukmė buvo reglamentuojama ir iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusioje ĮRĮ redakcijoje (ĮRĮ 13 str. 2 d.).

RUAB „Sostinės būstai“ restruktūrizavimo byla iškelta 2010 m. rugsėjo 30 d., restruktūrizavimo planas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi, o 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi teismas patvirtino patikslintą restruktūrizavimo planą, numatant, kad restruktūrizavimo procesas patęstas iki 2015 m. balandžio 20 d. Kadangi pasibaigus restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiui (2015 m. balandžio 20 d.) teismui nebuvo pateiktas restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktas, teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi restruktūrizavimo bylą nutraukė (ĮRĮ 28 str. 1 d. 5 .). Nėra ginčo, kad teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą skundžiamai nutarčiai priimti (ĮRĮ 28 str. 1 d. 5 p.), pareigą restruktūrizavimo bylą nutraukti. Ginčas kilo, ar toks ĮRĮ numatyto pagrindo nutraukti restruktūrizavimo bylą (pasibaigus teismo nustatytam restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminui, nepateikiamas šio plano įgyvendinimo aktas) taikymas byloje nagrinėjamu atveju nebuvo pernelyg formalus, ar juo nebuvo paneigtas teisingumas ir nepažeidžiamos restruktūrizuotos įmonės bei jos kreditorių teisės.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. balandžio 24 d. RUAB „Sostinės būstai“ restruktūrizavimo administratorius pateikė teismui duomenis, jog 2015 m. balandžio 17 d. RUAB „Sostinės būstai“ kreditorių susirinkimas neįvyko ir šaukiamas pakartotinis kreditorių susirinkimas balandžio 30 d. Iš dalies sutiktina su atskirųjų skundų argumentais, kad skundžiamos nutarties, kuria nutraukta RUAB „Sostinės būstai“ restruktūrizavimo byla, priėmimas pakartotinio kreditorių susirinkimo išvakarėse galėjo būti skubotas ir galėjo sudaryti prielaidas teismui tinkamai neįvertinti restruktūrizavimo proceso eigai ir pratęsimui svarbių faktinių aplinkybių. Tačiau pagal atskirojo skundo nagrinėjimo metu teismo turimus (teismui pateiktus) ir restruktūrizavimo bylos duomenis naikinti ar keisti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį nėra pagrindo.

Restruktūrizavimo procesas nėra savitikslis, juo siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Iš RUAB „Sostinės būstai“ restruktūrizavimo bylos matyti, kad dar 2010 metais inicijuojant restruktūrizavimo bylą esminis įmonės vykdomas komercinis projektas buvo plėtojamas nekilnojamojo turto projektas „Dangaus miestas“, kurio baigtumas dar 2010 metų pabaigoje jau buvo 74 procentai, tačiau projektas nebaigtas ne tik per restruktūrizavimo plane numatytą terminą, bet ir per pratęstą. Apeliantas L. J. kreditoriumi, kurio reikalavimas kildinamas iš už statomą butą sumokėto avanso, kreditoriumi buvo tiek 2010 metais, tiek iki šiol. Iš kartu su atskiraisiais skundais pridėto 2015 m. balandžio 30 d. RUAB „Sostinės būstai“ pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad tebuvo vedamos derybos su potencialiu investuotoju ir įmonės įsipareigojimų perėmėju UAB „Greitistos statyba“, o restruktūrizavimo plano vykdymo terminą siekiama praręsti tam, kad būtų tęsiamos derybos. Teismo vertinimu, vien vedamų derybų fakto, negrindžiamo jokiais įrodymais apie pasiektus susitarimus, ketinimų protokolus (susitarimai nepagrįsti įrodymais ir atskirojo skundo nagrinėjimo metu), nepakanka teismui įsitikinti restruktūrizavimo plano vykdymo termino pratęsimo perspektyva. Todėl net ir įvertinus su atskiraisiais skundais pateikiamus papildomus įrodymus ir atskiruosiuose skunduose išdėstytus argumentus, nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį.

Apeliantų (UAB „Sostinės būstai“ kreditorių, fizinių asmenų, sumokėjusių pradinius įnašus už statomus butus) teisės ir interesai, įvertinus situacijos faktines aplinkybes, jeigu tam yra visos sąlygos ir pagrindai, galimai gali būti ginami kitais teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, nuosavybės teisės į perkamą būstą pripažinimu (CK 6.401 str. 5 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad šis teisių gynimo būdas gali būti taikomas ir tuomet, kai už būsimą nekilnojamąjį turtą iki statytojo nemokumo (bankroto) už statomą turtą dar nebuvo pilnai atsiskaityta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-266/2014).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.