Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Runelienei, Ritai Bružinskienei, Erikai Grigišienei, Agnei Jakulytei ir Ingridai Jušenkienei, ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei advokatei Justei Miškinienei, atsakovės UAB „Inkomsta & Co“ atstovui Linui Mažoniui, trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų R. B., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Energijos skirstymo operatorius“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Inkomsta & Co“, trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų R. B. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pastiklintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės UAB „Inkomsta & Co“ ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai priteisti 8790,70 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 198,00 Eur žyminio mokesčio ir kitas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2015-09-09 UAB „Inkomsta & Co“ vykdant žemės kasimo darbus Priestočio g., Klaipėdoje, buvo pažeista ieškovui priklausanti 10 kV požeminė elektros kabelinė linija TP Danė-SP15 ir dėl to susidarius įžemėjimui tinkle sugedo 10 kV kabelių linija TP Danė-SP15 (kitoje vietoje), TR28-TR451.1 ir TR58-TR277 bei transformatorinės TR-28 SJ narvelio 10 kV srovės transformatoriai (toliau – elektros įrenginiai). Dėl elektros įrenginių sugadinimo ieškovas patyrė tiesioginius 8790,70 Eur nuostolius. UAB „Inkomsta & Co“ darbai buvo vykdomi elektros tinklų apsaugos zonos ribose, todėl atsakovas ir jo darbuotojai privalėjo laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir taisyklių, keliamų tokiose zonose vykdomiems darbams. Pabrėžtina, kad Elektros tinklų apsaugos taisyklės, patvirtintos 2010-03-29 Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-93, (toliau – taisyklės) nustatančios specialiuosius žemės naudojimo reikalavimus, yra privalomos ne tik elektros tinklų savininkams, eksploatuojantiems elektros tinklus, bet ir žemės ir (ar) kitų nekilnojamųjų daiktų, kuriuose yra elektros tinklai, naudotojams. Vykdant bet kokią ūkinę veiklą elektros tinklų apsaugos zonose būtina laikytis Elektros tinklų apsaugos taisyklių. Vadovaujantis minėtų taisyklių nuostatomis, elektros tinklų apsaugos zonoje be raštiško elektros tinklus eksploatuojančio subjekto sutikimo vykdyti žemės kasimo darbus yra draudžiama. Pažymėtina, kad atsakovas, nepaisydamas šių teisės aktų reikalavimų, į ieškovą dėl sutikimo žemės kasimo darbams elektros tinklų apsaugos zonoje nesikreipė. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 yra patvirtinusi Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas ir nustačiusi, kad „žemės savininkai ir žemės naudotojai privalo atlyginti žalą, atsiradusią pažeidus jiems specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimus“. Sąlygose, be kita ko, yra nustatytos elektros tinklų apsaugos zonų ribos ir ūkinės veiklos jose apribojimai. Elektros oro linijos apsaugos zona – žemės juosta ir oro erdvė tarp dviejų vertikalių plokštumų, lygiagrečių elektros linijos ašiai, matuojant horizontalų atstumą nuo kraštinių jos laidų. Požeminės elektros kabelių linijos apsaugos zona – žemės juosta, kurios plotis po 1 metrą nuo linijos konstrukcijų kraštinių taškų (Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 19 p.). Be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama elektros linijos apsaugos zonoje vykdyti žemės kasybos darbus (Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 20.2 p.). Taigi, planuojant vykdyti bet kokius darbus, kurie gali būti vykdomi tik esant elektros tinklus valdančios įmonės raštiškam pritarimui, privaloma kreiptis į AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl sutikimo vykdyti juos elektros tinklų apsaugos zonoje. Be kita ko, pažymėtina, kad informacija apie AB „Energijos skirstymo operatorius“ valdomus elektros tinklus yra viešai prieinama, ją bet kuris suinteresuotas asmuo, prieš vykdydamas bet kokio pobūdžio darbus, kurie yra draudžiami ar ribojami apsaugos zonų ribose, gali pasitikrinti. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad atsakovas UAB „Inkomsta & Co” nevykdė teisės aktuose nustatytos pareigos kreiptis į ieškovą dėl sutikimo elektros tinklų apsaugos zonoje vykdyti žemės kasimo darbus, vykdė darbus neišsiaiškinęs, ar darbų vykdymo vietoje nėra jokių inžinerinių tinklų. Įvykio vietoje atsakovo nurodymu darbus vykdęs R. B. pažeidimą pripažino, nurodė, kad kabelinę liniją matė, tačiau netyčia ją kliudė ir pažeidė. Atsižvelgiant į byloje nustatytą faktą, kad pažeidimo padarymo metu R. B. buvo UAB „Inkomsta & Co” darbuotojas ir darbus vykdė pagal UAB „Inkomsta & Co” nurodymą, atsakovui kyla pareiga atlyginti dėl šio asmens veiksmų kilusią žalą. Darbų metu buvo pažeista ieškovui priklausanti 10 kV požeminė elektros kabelinė linija TP Danė-SP15, jos pažeidimas sukėlė įžemėjimą tinkle, dėl ko sugedo ir kiti elektros įrenginiai (10 kV kabelių linija TP Danė-SP15 (kitoje vietoje), TR28-TR451.1 ir TR58-TR277 bei transformatorinės TR-28 SJ narvelio 10 kV srovės transformatoriai). Dėl elektros įrenginių sugadinimo ieškovas patyrė tiesioginius 8790,70 Eur nuostolius, kuriuos ieškovas įvertino pagal rangovų atliktų darbų aktus ir kuriuos sudaro elektros įrenginių atstatymo darbų vertė ir medžiagos (įvertinus medžiagų nusidėvėjimą): 1. 10 kV KL TP Danė-SP15 – 1843,56 Eur; 2. 10 kV KL TR28-TR451.1 – 3815,63 Eur; 3. 10 kV KL TR58-TR277 – 1404,88 Eur; 4. 10 kV TR-28 SJ narvelio transformatoriai – 1726,63 Eur. Visų elektros įrenginių sugedimas yra tiesiogiai susijęs su požeminės kabelinės linijos TP Danė-SP15 pažeidimu. Ieškovo įsitikinimu, nuostoliai, atsiradę dėl kabelinės linijos pažeidimo, yra atsakovo ir jo darbuotojo, už kurio veiksmus atsakovas atsako, neteisėtų veiksmų rezultatas. Jei šių veiksmų nebūtų buvę, nuostoliai nebūtų atsiradę, todėl atsakovas UAB „Inkomsta & Co“ privalo visiškai atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą 8790,70 Eur žalą ieškovo turtui.

Ieškovės atstovė prašo teismo ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovės 8790,70 Eur žalos atlyginimą. Paaiškino teismui, jog atsakovės kaltė yra įrodyta. 2015-09-09 UAB „Inkomsta & Co“, vykdant žemės kasimo darbus Priestočio g., Klaipėdoje, buvo pažeista 10 kV požeminė elektros kabelinė linija TP Danė-SP15 ir dėl to, susidarius įžemėjimui tinkle, sugedo 10 kV kabelių linija TP Danė-SP15, TR28-TR451.1 ir TR58-TR277 bei transformatorinės TR-28 SJ narvelio 10 kV srovės transformatoriai. Dėl elektros įrenginių sugadinimo ieškovui padaryta žala – 8790,70 Eur. Elektros įrenginių pažeidimo faktą įrodo paraiška neplaniniams darbams atlikti, atliktų darbų aktai, suremontuotų objektų priėmimo-perdavimo aktas, be to buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta bauda. Kai buvo sutvarkytas pažeistas kabelis, elektros tiekimas neatsirado, tada ir buvo atliktas tyrimas ir rasta kitų elektros įrenginių pažeidimų, kurie atsirado būtent dėl pažeisto kabelio. Kabelis nebuvo apsaugotas viršįtampiniu ribotuvu, bet, vadovaujantis elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis, šiuo atveju ribotuvas nebuvo privalomas.

Atsakovė atsiliepimu į ieškovės ieškinį nesutiko su ieškovės reikalavimais, prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių faktą, kad 2015-09-09 buvo pažeista ieškovui priklausanti 10 kV požeminė elektros kabelinė linija TP Danė-SP15 ir kad būtent šis įvykis sukėlė įžemėjimą tinkle. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė neįrodė aukščiau nurodyto civilinės atsakomybės sąlygų viseto, todėl jo ieškinys turėtų būti atmestas. Kaip jau buvo minėta, ieškovas neįrodė fakto, kad būtent dėl UAB „Inkomsta & Co“ darbuotojo veiksmų susidarė įžemėjimas tinkle. UAB „Inkomsta & Co“ apie galimai savo darbuotojo padarytą darbo saugos pažeidimą nebuvo informuota, nedalyvavo nustatant šio įvykio priežastis. Pagal byloje esančią 2015-12-11 pretenzijoje pateiktą informaciją, įžemėjimas tinkle įvyko 2015-09-09, 15:41 val. Atsakovės nuomone, byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo ieškinyje nurodytą faktą, kad ieškovas atliko kokius nors pažeisto kabelio remonto darbus Priestočio g., o nesant tokių įrodymų, nėra pagrindo teigti, kad žala ieškovei kilo būtent dėl atsakovo darbuotojų neatsargių veiksmų žemės kasimo zonoje. Be to, atsakovės darbuotojo paaiškinime nurodyta, kad kabelis buvo kliudytas apie 16.00 val., todėl įžemėjimo tinkle priežastis galėjo būti vaisai kita ir nesusijusi su UAB „Inkomsta & Co“ darbuotojų veikla Priestočio g. Ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateiktoje pretenzijoje nurodo, kad įžemėjimas tinkle įvyko 2015-09-09 15:41 val., dėl to galimai 15:41 val. sugedo 10 kV KL TR28-TR451.1 bei transformatorinės TR-28 SJ narvelio 10 kV srovės transformatoriai, 15:43 sugedo 10 kV KL TP Danė-SP15 (dvejose vietose), o 15:56 sugedo 10 kV KL TR58-TR277. Kaip matyti iš pačios ieškovės pateikiamos informacijos, 10 kV požeminės elektros kabelinės linijos gedimas Priestočio g. nebuvo nustatytas, todėl galima teigti, kad jokie šios linijos remonto darbai nebuvo atliekami, nes ieškinyje nurodyto įvykio laikas 15:41 nesutampa su prie ieškinio pateiktuose dokumentuose nurodyto gedimo 10 kV KL TP Danė-SP15 (dvejose vietose), atsiradimo laiku, t.y. 15:43 val. Atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų tam, kad jo ieškinys galėtų būti patenkintas. Ieškovas neįrodė žalos fakto, pateiktais įrodymais ir aplinkybėmis neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo, bei to, jog atsakovės veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su ieškovės tariamai patirta žala.

Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Inkomsta & Co“ atstovas prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų viseto. Žemės kasimo darbams atlikti leidimas buvo gautas. Negali paaiškinti, ar darbų atlikimo projekte buvo pažymėti elektros tinklai.

Trečiasis asmuo R. B. atsiliepimu į ieškovės ieškinį nesutiko su ieškovės reikalavimais, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad objekte „Radviliškio kuro bazės Priestočio g. 1, Klaipėdoje, įvažiavimo kelio rekonstrukcija“ atsakingu statybos darbų vadovu buvo paskirtas P. R., o jis buvo pagalbininkas, nes neturėjo kvalifikacijos atestato. Dirbant šiame objekte, jam buvo pasakyta, kad ten esantis kabelis yra iškeltas už būsimo kelio praplatinimo ribų, o senasis ten esantis kabelis yra neveikiantis. Vėliau tik paaiškėjo, kad ne visas kabelis buvo iškeltas, o pusė. Išvažiavimo centre padaryta mova, o toliau paliktas senas kabelis. Šis senas kabelis buvo paklotas apie 15-20 cm aukščiau, todėl ekskavatorius kaušu jį ir kliudė. Pažeistas kabelis buvo suremontuotas įmonės lėšomis. R. B. nuomone, kiti elektros įrenginiai, esantys toliau nuo objekto, negalėjo būti pažeisti, be to, transformatorinėse pastotyse yra automatiniai išjungikliai, kurie suveikia, tinkluose susidarius įžemėjimams ir tarpfaziniams susijungimams.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. B. paaiškino, kad atliekant darbus objekte, jis nebuvo atsakingas asmuo, dirbo brigadininku. Jis pasirašė administracinio teisės pažeidimo protokole, tačiau dėl šio įvykio kaltės neprisiima. Darbams nurodymus davė UAB „Inkomsta & Co“ direktorius. Apie objekte įvykusį įvykį pranešė UAB „Inkomsta & Co“ direktoriui.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. P. paaiškino, kad dirba UAB „Inkomsta & Co“ ir UAB „Inkomsta“. Nežino, kas darė projektą darbams objekte ir apie tą projektą smulkiau paaiškinti negali.

Iš byloje esančių įrodymų, atliktų darbų aktų matyti, kad atliktų darbų vertė ir medžiagos (įvertinus medžiagų nusidėvėjimą – 14 proc.) objekte 10 kV KL TP Danė-SP15 sudaro 1843,56 Eur, objekte 10 kV KL TR28-TR451.1 sudaro 3815,63 Eur, objekte 10 kV KL TR58-TR277 sudaro 1404,88 Eur, objekte 10 kV TR-28 SJ narvelio transformatoriai – 1726,63 Eur. Iš 2015-09-10 administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad protokolas surašytas apie tai, kad R. B., vykdydamas žemės kasimo darbus objekte, esančiame Priestočio g., Klaipėdoje, nesilaikė elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų ir nesiėmė visų būtinų priemonių tam, kad būtų išvengta AB „Lesto“ nuosavybės teise priklausančių elektros kabelių linijų pažeidimo, tokiu būdu jis pažeidė Elektros tinklų apsaugos taisyklių 17, 19.12 punktų reikalavimus ir padarė veiką už kurią numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 99⁵ straipsnyje. R. B. jam paskirtą baudą sumokėjo, tai patvirtina baudos sumokėjimo kvitas. Apie nustatytus elektros įrenginių gedimus patvirtina ir 2015-10-08 Klaipėdos regiono tinklo valdymo departamento 10 kV kabelių linijų TR28-TR451.1, TP Danė-SP15, TR58-TR277 gedimų tyrimo aktas Nr. TA-10. 2015-09-10 surašytos paraiškos neplaniniams darbams minėtuose elektros tinklų įrenginiuose. Suremontuotų objektų priėmimo-perdavimo aktai patvirtina, kad buvo atliekami remonto darbai objektuose 10 kV KL TP Danė-SP15, 10 kV KL TR28-TR451.1, objekte 10 kV KL TR58-TR277, 10 kV TR-28 SJ, paskaičiuota atliktų darbų faktinė vertė. Teismui pateikta sujungimų schema ir fotonuotraukos patvirtina elektros įrenginių pažeidimo faktą. Iš UAB „Geležinkelio tiesimo centas“ informacinio rašto matyti, kad atsakant į AB „Energijos skirstymo operatorius“ paklausimą, pažymima, kad 2015-09-09 AB „Lietuvos geležinkeliai“ teritorijoje adresu Priestočio g., Klaipėdoje, UAB „Rekosta“ sudarė sutartį su UAB „Inkomsta“ dėl žemės kasimo, gatvės platinimo ir kitų statybos darbų atlikimo, tačiau iš 2015-01-30 subrangos darbų sutarties Nr. 15/01-30 matyti, kad subrangos darbų sutartis objekte Priestočio g. 1, Klaipėda, darbams atlikti sudaryta tarp UAB „Rekosta“ (genrangovo) ir UAB „Inkomsta & Co“ (subrangovo). Iš ieškovės 2016-09-16 raštiško paaiškinimo teismui matyti, kad ieškovė UAB „Inkomsta & Co” nebuvo išdavusi sutikimo vykdyti žemės kasimo darbus elektros tinklų apsaugos zonoje, kadangi UAB „Inkomsta & Co”, nors ir pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo, į ieškovę dėl tokio sutikimo nesikreipė, ieškovė apie šiuos darbus nebuvo informuotas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-02-14 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-104/2004; 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-09 nutartis Nr. 3K-3-412/2008). Reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kokiu būdu jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-03 nutartis Nr. 3K-3-369/2014).

Nustatyta, kad atsakovė UAB „Inkomsta & Co” 2015-01-30 subrangos darbų sutarties Nr. 15/01-30 pagrindu vykdė darbus Priestočio g. 1, Klaipėdoje. Kaip nurodė ieškovė, atsakovė darbus atliko elektros tinklų apsaugos zonos ribose, todėl atsakovė turėjo būti atidi, atlikdama darbus laikytis šiai zonai keliamų aukštesnių saugumo reikalavimų, galiojančių teisės aktų, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-03-29 įsakymu patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių, nustatančių, kad elektros tinklų apsaugos zonoje be raštiško elektros tinklus eksploatuojančio subjekto sutikimo vykdyti žemės kasimo darbus yra draudžiama. Pažymėtina, kad atsakovė, nepaisydama šių teisės aktų reikalavimų, į ieškovę dėl sutikimo žemės kasimo darbams elektros tinklų apsaugos zonoje nesikreipė. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 yra patvirtinusi Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas ir nustačiusi, kad „žemės savininkai ir žemės naudotojai privalo atlyginti žalą, atsiradusią pažeidus jiems Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimus“. Be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama elektros linijos apsaugos zonoje vykdyti žemės kasybos darbus (minėtų sąlygų 20.2 p.). Planuojant vykdyti bet kokius darbus, kurie gali būti vykdomi tik esant elektros tinklus valdančios įmonės raštiškam pritarimui (pavyzdžiui, kasybos), privaloma kreiptis į AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl sutikimo vykdyti juos elektros tinklų apsaugos zonoje. Viešojoje erdvėje yra skelbiama informacija apie reikalavimus, keliamus ūkinei veiklai apsaugos zonose, apie tokios veiklos pavojingumą ir būtinybę gauti tinklų savininko sutikimą. Prašymo pateikimą gali inicijuoti tik darbus planuojantys vykdyti asmenys, pateikdami planą su atvaizduota darbų vykdymo vieta (užpildyti jį internetu, atsiųsti paštu ar atvykus į bet kurį AB „Energijos skirstymo operatorius“ padalinį). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad atsakovė UAB „Inkomsta & Co” nevykdė teisės aktuose nustatytos pareigos kreiptis į ieškovę dėl sutikimo elektros tinklų apsaugos zonoje vykdyti žemės kasimo darbus, vykdė darbus neišsiaiškinęs, ar darbų vykdymo vietoje nėra jokių inžinerinių tinklų, nors kaip verslo subjektas, kuriam keliami aukštesni atidumo, protingumo, rūpestingumo kriterijai, privalėjo tai padaryti vien atsižvelgdamas į galimas ne tik materialias šio pažeidimo padarymo pasekmes – elektros kabelinės linijos pažeidimas galėjo sukelti neigiamų padarinių tiek atsakovo darbuotojų, vykdžiusių darbus, tiek aplinkinių asmenų sveikatai ir gyvybei. Tokiu būdu atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-26 nutartis Nr. 3K-3-91/2010).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės, atsakovės, trečiojo asmens, liudytojo paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad atsakovės darbų metu buvo pažeista ieškovei priklausanti 10 kV požeminė elektros kabelinė linija TP Danė-SP15, jos pažeidimas sukėlė įžemėjimą tinkle, dėl ko sugedo ir kiti elektros įrenginiai (10 kV kabelių linija TP Danė-SP15 (kitoje vietoje), TR28-TR451.1 ir TR58-TR277 bei transformatorinės TR-28 SJ narvelio 10 kV srovės transformatoriai). Dėl Elektros įrenginių sugadinimo ieškovas patyrė tiesioginius 8790,70 Eur nuostolius. Šią aplinkybę įrodo ieškovo elektros įrenginių sujungimų schema, kurioje su paaiškinimais atvaizduota, kaip į tą patį tinklą sujungti TP Danė-SP15 ir kiti sugadinti elektros įrenginiai yra tarpusavyje susiję, fotonuotraukos, Klaipėdos regiono tinklo valdymo departamento 10 kV kabelių linijų TR28-TR451.1, TP Danė-SP15, TR58-TR277 gedimų tyrimo aktas Nr. TA-10, paraiškos neplaniniams darbams minėtuose elektros tinklų įrenginiuose, suremontuotų objektų priėmimo-perdavimo aktai, kita bylos medžiaga. 2015-09-10 administracinio teisės pažeidimo protokolas patvirtina aplinkybę kad R. B. (UAB „Inkomsta & Co” darbuotojas), vykdydamas žemės kasimo darbus objekte, esančiame Priestočio g., Klaipėdoje, nesilaikė elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų ir nesiėmė visų būtinų priemonių tam, kad būtų išvengta elektros kabelių linijų pažeidimo, tokiu būdu jis pažeidė Elektros tinklų apsaugos taisyklių 17, 19.12 punktų reikalavimus ir padarė veiką už kurią numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 99⁵ straipsnyje. Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. B. patvirtino, jog dirbant objekte Priestočio g., Klaipėdoje, nežinodamas, kad žemėje yra likusi dalis kabelio, vykdant kasimo darbus, ekskavatoriaus kaušu kliudė kabelį, dėl to jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, bauda yra sumokėta. Pažymėtina, kad nors R. B. ir pasirašė administracinio teisės pažeidimo protokole ir pažeidimo fakto jis neneigia, tačiau savo kaltės nepripažįsta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.164 straipsnio 1 dalimi, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Atsižvelgiant į byloje nustatytą faktą, kad pažeidimo padarymo metu R. B. buvo UAB „Inkomsta & Co” darbuotojas ir darbus vykdė pagal UAB „Inkomsta & Co” nurodymą, atsakovui kyla pareiga atlyginti dėl šio asmens veiksmų kilusią žalą. Laikytina, kad ieškovės patirtų nuostolių (žalos) dydis šioje byloje yra įrodytas, jų neginčijo ir atsakovė. Nustatytina, kad šioje byloje priežastinis ryšys yra tiesioginis – dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, tai yra dėl atsakovės neatidumo, nerūpestingumo ir teisės aktų nesilaikymo buvo pažeista kabelinė linija, kurios pažeidimas sukėlė įžemėjimą tinkle, dėl ko sugedo kiti elektros įrenginiai, ir šiems linijos pažeidimams atstatyti ieškovas patyrė 8790,70 Eur nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 – 6.249 straipsnių nuostatomis bei teismų praktika, nustatytina, kad šioje byloje yra įrodytos visos būtinosios sąlygos deliktinei atsakomybei kilti: ieškovės patirta žala (nuostoliai), atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) ryšys, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis).

Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis), kurios sudaro 198,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas UAB „Geležinkelio tiesimo centas“ informacinis raštas, kuriame pažymima, kad 2015-09-09 AB „Lietuvos geležinkeliai“ teritorijoje adresu Priestočio g., Klaipėdoje, UAB „Rekosta“ (subrangovas) sudarė sutartį su UAB „Inkomsta“ dėl žemės kasimo, gatvės platinimo ir kitų statybos darbų atlikimo. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, teismas byloje trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų įtraukė UAB „Rekosta“. Teismui pateikus subrangos sutartį, paaiškėjo, kad 2015-01-30 subrangos darbų sutartis Nr. 15/01-30 objekte Priestočio g. 1, Klaipėda, darbams atlikti sudaryta tarp UAB „Rekosta“ (genrangovo) ir UAB „Inkomsta & Co“ (subrangovo). Išanalizavus trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų UAB „Rekosta“ atsiliepimo į ieškinį argumentus ir teismui pateiktą subrangos darbų sutartį Nr. 15/01-30, 2016-08-23 teismo nutartimi iš proceso buvo pašalintas trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Rekosta“. 2016-08-25 teisme gautas UAB „Rekosta“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodyta, kad dėl šalių inicijuoto ginčo UAB ,,Rekosta“ buvo įtraukta į procesą ir patyrė išlaidas dėl procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieškinį) rengimo – 160,00 Eur. Išlaidos yra pagrįstos ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas, UAB „Rekosta“ iš atsakovo priteistinos 160,00 Eur bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai apmokėti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Inkomsta & Co“ 8790,70 Eur nuostolių atlyginimą ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“.

Priteisti iš atsakovės UAB „Inkomsta & Co“ 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8790,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, 2016-05-02, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“.

Priteisti iš atsakovės UAB „Inkomsta & Co“ ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ 198,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „Inkomsta & Co“ 160,00 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Rekosta“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.