- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-08
- Bylos Nr.
- A-891-624/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01359-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla nutraukta
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų kalinimo sąlygų už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. liepos 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės PN sąlygas laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. liepos 2 d., reikalavimą dėl šiuo laikotarpiu patirtos neturtinės žalos atlyginimo pinigais teismas atmetė.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą, prašydamas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti.
Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) mirė.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 137 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.
ABTĮ 103 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu mirus asmeniui, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje nustatyta: tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1 d.); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (2 d.); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (3 d.).
Testamentų registro 2019 m. gruodžio 27 d. išraše nurodyta, kad šiame registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.
Tai reiškia, kad per tris mėnesius po pareiškėjo mirties atsiradusio palikimo niekas nepriėmė, pareiškėjo teisių perėmėjų nėra, vienai iš šalių pasitraukus iš bylos (šiuo atveju – mirus pareiškėjui) iš esmės tampa neįmanoma išspręsti šią administracinę bylą, o tai sudaro pagrindą administracinę bylą nutraukti.
ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies 5 punkte, be kita ko, nustatyta, kad jeigu nustatomos ABTĮ 103 straipsnyje nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatytos ABTĮ 103 straipsnio 6 punkte nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir bylą nutraukia, nenagrinėdama pareiškėjo pateikto apeliacinio skundo.
Teisėjų kolegija pastebi, kad tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, kad jeigu apie pareiškėjo teisių perėmimą negaunama jokių duomenų, byla nutraukiama (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1035/2007; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-748/2013; 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2634-492/2017).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 6 punktu, 137 straipsniu ir 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nutraukti.
Nutartis neskundžiama.