- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-25
- Bylos Nr.
- 2A-1732-567/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Tatjana Žukauskienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
- Kategorijos
- 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-16-804/2012 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį V. S. ir T. S. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę J. G. savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą 37,70 kv. m ploto priestatą prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, leisti inspekcijai pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t.y. atlikti nugriovimo veiksmus 37,70 kv. m ploto priestato prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės J. G.. Nurodė, kad atsakovė valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdama normatyviniuose techniniuose dokumentuose nurodytų privalomųjų techninių dokumentų (suderinto projekto ir leidimo) pastatė 37,70 kv.m ploto priestatą prie gyvenamojo namo, tokiais savo veiksmais vykdė savavališką statybą ir pažeidė Statybos įstatymą, Statybos techninį reglamentą. Atsakovei 2009-09-28 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (100)11.37-08, kuriame nustatyta, kad atsakovė savavališkai vykdo statybos darbus, statybos sustabdymo aktas Nr. (100)11.37-08.1, administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (100)-11.44-08, o 2009-10-08 nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 8 atsakovei buvo paskirta 5000 Lt bauda. Apskundus minėtą nutarimą, bauda buvo sumažinta iki 500 Lt. 2009-10-07 atsakovei buvo surašytas reikalavimas Nr. (101)11.12-119 Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir nustatytas terminas iki 2009-12-31 likviduoti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie gyvenamojo namo. Atsakovei neįvykdžius šio reikalavimo, 2010-02-22 buvo surašytas aktas Nr. 4D-173, kuriame nustatyta, kad atsakovė neįvykdė reikalavimo nugriauti priestatą prie gyvenamojo namo (LR CK 4.103 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismo 2011-07-26 nutartimi, atsižvelgiant į tai, kad 2010-03-01 mirė atsakovė J. G., nutarė atsakovais šioje byloje laikyti J. G. teisių perėmėjus V. S. ir T. S..
Atsiliepimas
Atsakovai V. S. ir T. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydami ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo dalyje, kuria prašoma įpareigoti nugriauti 37,70 kv. m priestatą prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atmesti, priimti sprendimą leisti atsakovams teisės aktų nustatyta tvarka per tam tikrą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti priestato statybą leidžiantį dokumentą. Nurodė, kad LR Statybos įstatymo 28 str. redakcija yra pakeista, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl įpareigojimo nugriauti statinį, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mąstą, savavališkos statybos buvusią padėtį bei pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį. Atsakovai pažymėjo, jog statinys, kurį ieškovas prašo nugriauti, buvo pastatytas prieš tai nugriovus toje pačioje vietoje stovėjusi atsakovės ūkinį pastatą, plane pažymėta 3I1m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas statinys pagal 1998-11-20 Namų valdos techninės knygos duomenis susidėvėjimas siekė 70 proc. Ieškovas, prašydamas priimti sprendimą dėl pastato nugriovimo, neatsižvelgė į tai, kad, gavus reikiamus leidimus, šį pastatą buvo galima rekonstruoti, vadovaujantis Statybos techninio reglamento nuostatomis. Iki savavališkos statybos stovėjusį pastatą nebuvo galima rekonstruoti. Jei bus priimtas sprendimas nugriauti naują pastatą, tai tarp gyvenamojo namo ir kitų pastatų liks tuščias tarpas, kurio neturi būti pagal esamus šio namo ir ūkinių pastatų projektus (LR CK 4.103 str., LR Statybos įstatymo 27 str., 28 str.).
Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas ieškinį tenkinti. Nurodė, kad, pakeitus statybos teisinį reguliavimą, nuo 2010-10-01, priestato pristatymas, sujungiant jį su pagrindiniu pastatu laikytinas statinio rekonstravimas, t.y. atitinka LR Statybos įstatymo (redakcija nuo 2010-10-01) 2 str. 18 d. įtvirtiną statinio rekonstravimo sąvoką. Pagal STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 1 lentele „Nesudėtingų statinių sąrašas“ gyvenamasis namas ar kitos paskirties pastatas iki 80 kv. m priskiriamas II grupės nesudėtingiems statiniams. Pagal minėtą statybos techninį reglamentą „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo „Atvejai, kada yra privalomi rašytiniai pritarimai statinio projektui „3.1.p., ir 3.2. p statant I ar II grupės nesudėtingus statinius kultūros paveldo vietovėje būtini rašytiniai pritarimai supaprastintos statybos projektui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2012-11-14 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies; įpareigoti atsakovus V. S. ir T. S. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti savavališkai pastatyto 37,70 kv. m ploto priestato prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), statybą leidžiantį dokumentą; atsakovams V. S. ir T. S. neįvykdžius įpareigojimo per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti savavališkai pastatyto 37,70 kv. m ploto priestato prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), statybą leidžiantį dokumentą, skirti atsakovams V. S. ir T. S. 1000 Lt baudą; likusioje dalyje ieškinį atmesti, priteisti iš V. S. ir T. S. po 65 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą atsakovams nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniai pastatai, kiti kiemo statiniai adresu (duomenys neskelbtini), kuriuos atsakovai paveldėjo, mirus močiutei J. G.. J. G. valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdama normatyviniuose techniniuose dokumentuose nurodytų privalomųjų techninių dokumentų (suderinto projekto ir leidimo), statė 37,70 kv. m ploto priestatą prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais vykdė savavališką statybą ir pažeidė Statybos įstatymą, Statybos techninį reglamentą. J. G. 2009-09-28 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (100)11.37-08, kuriame nustatyta, kad ji savavališkai vykdo statybos darbus, statybos sustabdymo aktas Nr. (100)11.37-08.1, administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (100)-11.44-08, o 2009-10-08 nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 8 buvo paskirta 5000 Lt bauda. Apskundus minėtą nutarimą, bauda buvo sumažinta iki 500 Lt. 2009-10-07 J. G. buvo surašytas reikalavimas Nr. (101)11.12-119 Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir nustatytas terminas iki 2009-12-31 likviduoti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie gyvenamojo namo. Jai neįvykdžius šio reikalavimo, 2010-02-22 buvo surašytas aktas Nr. 4D-173, kuriame nustatyta, kad J. G. neįvykdė reikalavimo nugriauti priestatą prie gyvenamojo namo. Pagal CK 5.1 str. 2 d. atsakovai, priimdami J. G. palikimą, priėmė ir jos, kaip buvusios savavališkai statyto priestato prie gyvenamojo namo statytojos, pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pagal savavališkos statybos nustatymo metu galiojusias Statybos įstatymo nuostatas J. G. buvo surašytas reikalavimas iki 2009-12-31 likviduoti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie gyvenamojo namo. Nuo 2010-10-01 pasikeitus Statybos įstatymo nuostatoms, atsirado galimybė įteisinti savavališką statybą, teisės aktų nustatyta tvarka parengiant reikiamą dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t.y. neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008). Teismas konstatavo, jog, nagrinėjant šią bylą, yra taikoma CK 4.103 str. redakcija, įsigaliojusi nuo 2011-01-01, ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2012-06-05. Savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuoja Statybos įstatymas. Šio įstatymo 28 str. 7 d. numato, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją, <...> gauti statybą leidžiantį dokumentą <...>; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Statybos įstatymo 28 str. 8 d. numato, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Teismas nurodė, kad, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti atsakovus nugriauti statinį ar jo nenugriauti, teismas įvertina savavališkai pastatyto statinio įteisinimo galimybes. Bylos duomenimis atsakovai sudarė projektavimo paslaugų sutartį, kreipėsi į Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją, parengė projektinius pasiūlymus, kuriuos patikrino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyriausioji specialistė, Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus architektė, bei ėmėsi kitų veiksmų, siekdami įteisinti savavališką statybą. Atsakovai nurodė, kad anksčiau savavališkai statyto priestato prie gyvenamojo namo vietoje stovėjo medinis priestatas (pažymėtas plane – 3I1m), kuris buvo visai susidėvėjęs (fizinio susidėvėjimo procentas pagal 1998-11-20 Namų valdos techninės knygos duomenis – 70 proc.), todėl buvo išardytas ir jo vietoje pradėtas statyti tokių pat išmatavimų priestatas iš blokelių. Teismas nurodė, jog ieškovas teismo posėdžio metu sutiko, kad atsakovams būtų nustatytas terminas parengti projektinę dokumentaciją ir gauti priestato prie gyvenamojo namo statybą leidžiantį dokumentą, tačiau dėl užsitęsusių procedūrų ir atsakovų neiniciatyvumo ieškovas vėl prašė teismo įpareigoti atsakovus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie gyvenamojo namo ir sutvarkyti statybvietę. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą (Konstitucinio Teismo 2001-10-02 nutarimas). Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-03-15, 2008-09-17 nutarimai). Įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau negu yra būtina (LR CK 4.103 str., LR Statybos įstatymo 28 str. 8 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Trakų rajono apylinkės teismo 2012-11-14 sprendimą civilinėje byloje panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino pateiktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo savavališkos statybos faktą, tačiau netinkamai taikė materialinės teisės normas, nustatančias savavališkos statybos padarinių šalinimą. Pagal galiojančio LR Statybos įstatymo 28 str. 7 d. nuostatas teismas, išnagrinėjęs bylą ir nustatęs, kad buvo atlikti savavališkos statybos darbai gali:
1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba
2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;
3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę;
4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismui nusprendus, jog griauti savavališkai pastatytą statinį nėra tikslinga ir protinga, pirmosios instancijos teismas nepritaikė Statybos įstatymo 28 str. 9 d. nuostatų, kuriose imperatyviai nurodyta, kad teismas, priimdamas vieną iš šio įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nurodytų sprendimų, sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis. Nenustačius šio įpareigojimo, savavališkos statybos šalinimo klausimas nebus išspręstas iki galo (LR Statybos įstatymo 28 str.).
Atsiliepimas
Atsakovai V. S., T. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydami jį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p., nes Senieji Trakai yra dalis Trakų istorinio nacionalinio parko ir vadovaujantis šio parku individualiu apsaugos reglamentu, patvirtintu LR Kultūros ministro 2003-11-21 įsakymu Nr. ĮV-436, Senuose Trakuose galima statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus bei jų priklausinius, laikantis Statybos reglamentų, teritorinio planavimo dokumentų ir reglamento 18 p. reikalavimų. Ieškovas neginčija sprendimo visa apimtimi, o tik prašo papildyti sprendimą įpareigojimu – savo lėšomis per tris mėnesius nugriauti ginčo pastatus, jei atsakovai neįvykdys įpareigojimo sutvarkyti statybą leidžiančius dokumentus. Atsakovai pažymėjo, kad teismas nustatė sankcijas už įpareigojimo neįvykdymą - pinigines baudas (LR Statybos įstatymo 28 str. 7 d.).
Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali pakeisti sprendimą, siekdamas užtikrinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Įstatymų leidėjas nustatė, kad statinio projektas, statybą leidžiantis dokumentas reikalingi tiek viešajam interesui, tiek privačių asmenų teisėms nuo galimų pažeidimų apsaugoti.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino pateiktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo savavališkos statybos faktą, tačiau netinkamai taikė materialinės teisės normas, nustatančias savavališkos statybos padarinių šalinimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. nuostatas yra galimybė įteisinti savavališką statybą, teisės aktų nustatyta tvarka parengiant reikiamą dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t.y. neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjant šią bylą yra taikomos CK 4.103 str. ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies nuostatos.
Savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojanti Statybos įstatymo 28 str. 7 d. numato, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) savo lėšomis per nustatytą terminą:
1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją, <...> gauti statybą leidžiantį dokumentą <...>; arba
2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;
3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę;
4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Statybos įstatymo 28 str. 8 d. numato, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį <...>. Statybos įstatymo 28 str. 9 d. numato, kad, priimdamas vieną iš 28 straipsnio 7 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis.
Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti atsakovus nugriauti savavališkai pastatytą 37,70 kv. m ploto priestatą prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. 7994-0164-9012), adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, daro išvadą, kad atsakovams neįvykdžius įpareigojimo per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti savavališkai pastatyto 37,70 kv. m ploto priestato prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), statybą leidžiantį dokumentą, yra teisinis pagrindas pagal Statybos įstatymo 28 str. 9 d. nuostatas įpareigoti atsakovus V. S. ir T. S. savo lėšomis per tris mėnesius pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą 37,70 kv. m ploto priestatą prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu šio įpareigojimo, būtina leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t.y. atlikti nugriovimo veiksmus 37,70 kv. m ploto priestato prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų.
Teisėjų kolegija įvertina savavališkos statybos įteisinimo galimybes, todėl daro išvadą, kad iš karto griauti savavališką statybą yra netikslinga ir neprotinga, atsižvelgiant į tai, kad atsakovams, kaip statytojams, teismo nustatytu terminu nepatvirtinus projektinės dokumentacijos ir negaunant statybą leidžiantį dokumentą, neužkertamas kelias realizuoti savavališkos stybos padarinius, atkuriant iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, numatant galimybę statybos valstybinę priežiūrą vykdančiai institucijai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo pagal Statybos įstatymą atlikti reikiamus veiksmus, jei atsakovai nevykdys teismo nustatyto reikalavimo.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal Statybos įstatymą atsakovai turi galimybę per 3 mėnesių terminą atlikti administracinę procedūrą, įteisinant savavališką statybą. Teisėjų kolegija 3 mėnesių terminą pripažįsta pakankamu neteisėtų statybų pasekmėms pašalinti, laikydama jį tikslingu ir veiksmingu, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Tai, kad savavališka statyba buvo pradėta ir vykdoma savavališkai, nederinant su valstybinėmis institucijomis projektinės dokumentacijos ir negaunant tuo tikslu statybą leidžiančio dokumento, sudaro teisinį pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinį patenkinat visiškai, atsižvelgiant į Statybos įstatymo 28 str. 7 d. ir 9 d. reikalavimus, netaikant atsakovams tesimo nustatytos baudos, siekiant užtikrinti viešąjį interesą byloje ir teisingumo vykdymą šalyje, įvertinus, kad negalima taikyti du kartus baudos už tą patį pažeidimą, įvertinus, kad dėl šio savavališkos statybos fakto 500 Lt bauda jau buvo paskirta (b.l. 11-12). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 ir 7 dalių nuostatos dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nurodytų įmokų įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d., ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu negaliojo. Pažymėtina, kad įmoka nėra ta pati teisinė kategorija, kaip bauda. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str., 1.138 str., 4.103 str., Statybos įstatymas; CPK 2 str., 5 str. - 8 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija
n utaria:
Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti visiškai.
Įpareigoti atsakovus V. S. ir T. S. per 3 (tris) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti savavališkai pastatyto 37,70 kv.m. ploto priestato prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), statybą leidžiantį dokumentą.
A. V. S. ir T. S. neįvykdžius įpareigojimo per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti savavališkai pastatyto 37,70 kv. m ploto priestato prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), statybą leidžiantį dokumentą, įpareigoti atsakovus V. S. ir T. S. savo lėšomis per tris mėnesius pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą 37,70 kv. m ploto priestatą prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. A. V. S. ir T. S. neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu šio įpareigojimo, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t.y. atlikti nugriovimo veiksmus 37,70 kv. m ploto priestatą prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų V. S. ir T. S..
Priteisti iš V. S. ir T. S. po 65 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.“