- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-14
- Bylos Nr.
- 2-16-804/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- V. S., T. S.
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Irmai Šapokaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams V. S. ir T. S., trečiajam asmeniui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 2012-03-19 pateikė ieškinį ir prašė įpareigoti J. G. savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą 37,70 kv.m. ploto priestatą prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – priestatas prie gyvenamojo namo), ir sutvarkyti statybvietę.
Ieškovas nurodė, kad J. G. valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdama normatyviniuose techniniuose dokumentuose nurodytų privalomųjų techninių dokumentų (suderinto projekto ir leidimo) pastatė 37,70 kv.m. ploto priestatą prie gyvenamojo namo, tokiais savo veiksmais vykdė savavališką statybą ir pažeidė Statybos įstatymą, Statybos techninį reglamentą. J. G. 2009-09-28 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (100)11.37-08, kuriame nustatyta, kad J.G. savavališkai vykdo statybos darbus, statybos sustabdymo aktas Nr. (100)11.37-08.1, administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), o 2009-10-08 nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 8 J.G. buvo paskirta 5000 Lt bauda. Apskundus minėtą nutarimą, bauda buvo sumažinta iki 500 Lt. 2009-10-07 J.G. buvo surašytas reikalavimas Nr. (101)11.12-119 Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir nustatytas terminas iki 2009-12-31 likviduoti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie gyvenamojo namo. J.G. neįvykdžius šio reikalavimo 2010-02-22 buvo surašytas aktas Nr. 4D-173, kuriame nustatyta, kad ji neįvykdė reikalavimo nugriauti priestatą prie gyvenamojo namo.
Proceso metu nustatyta, kad J. G. 2010-03-01 mirė. Jos teisių perėmėjai yra vaikaičiai V. S. ir T. S. pagal 2010-06-29 paveldėjimo liudijimą, kurie toliau šioje byloje laikytini atsakovais.
Šalies argumentai
Atsakovai su ieškiniu iš esmės sutiko. Nurodė, kad mirus močiutei J. G., pagal testamentą atsakovai paveldėjo žemės sklypą, gyvenamąjį namą su ūkio (duomenys neskelbtini) Atsakovai pripažino neteisėtos statybos faktą, tačiau prašo leisti teisės aktų nustatytą tvarka per tam tikrą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti priestato prie gyvenamojo namo statybą leidžiantį dokumentą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo ieškinį palaikė. Nurodė, kad statinio projektas nebuvo pateiktas ir tokiam projektui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio įgaliotas specialistas nėra pritaręs. Trečiasis asmuo prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.
Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo atsakovams nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniai pastatai, kiti kiemo statiniai adresu (duomenys neskelbtini), kuriuos atsakovai paveldėjo mirus močiutei J. G.. J. G. valstybinės žemės sklype, (duomenys neskelbtini), neturėdama normatyviniuose techniniuose dokumentuose nurodytų privalomųjų techninių dokumentų (suderinto projekto ir leidimo) statė 37,70 kv.m. ploto priestatą prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – priestatas prie gyvenamojo namo), tokiais savo veiksmais vykdė savavališką statybą ir pažeidė Statybos įstatymą, Statybos techninį reglamentą. J. G. 2009-09-28 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (100)11.37-08, kuriame nustatyta, kad ji savavališkai vykdo statybos darbus, statybos sustabdymo aktas Nr. (100)11.37-08.1, administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (100)-11.44-08, o 2009-10-08 nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 8 buvo paskirta 5000 Lt bauda. Apskundus minėtą nutarimą, bauda buvo sumažinta iki 500 Lt. 2009-10-07 J. G. buvo surašytas reikalavimas Nr. (101)11.12-119 Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir nustatytas terminas iki 2009-12-31 likviduoti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie gyvenamojo namo. Jai neįvykdžius šio reikalavimo 2010-02-22 buvo surašytas aktas Nr. 4D-173, kuriame nustatyta, kad J. G. neįvykdė reikalavimo nugriauti priestatą prie gyvenamojo namo.
Pagal CK 5.1 str. 2 d. atsakovai, priimdami J. G. palikimą, priėmė ir jos, kaip buvusios savavališkai statyto priestato prie gyvenamojo namo statytojos, pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Pagal savavališkos statybos nustatymo metu galiojusias Statybos įstatymo nuostatas, J. G. buvo surašytas reikalavimas iki 2009-12-31 likviduoti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie gyvenamojo namo. Nuo 2010-10-01 pasikeitus Statybos įstatymo nuostatoms atsirado galimybė įteisinti savavališką statybą, teisės aktų nustatyta tvarka parengiant reikiamą dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą.
Aukščiausiojo teismo praktikoje pasisakyta, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t.y. neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos šalinimo metu (LAT Civilinių bylų skyriaus 2008-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008). Todėl nagrinėjant šią bylą yra taikomos CK 4.103 str. redakcija įsigaliojusi nuo 2011-01-01 ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcija įsigaliojusi 2012-06-05.
Savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuoja Statybos įstatymas. Šio įstatymo 28 str. 7 d. numato, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją, <...> gauti statybą leidžiantį dokumentą <...>; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.
Statybos įstatymo 28 str. 8 d. numato, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.
Taigi, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti atsakovus nugriauti statinį ar jo nenugriauti, teismas visų pirma įvertina savavališkai pastatyto statinio įteisinimo galimybes. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovai sudarė projektavimo paslaugų sutartį, kreipėsi į Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją, parengė projektinius pasiūlymus, kuriuos patikrino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyriausioji specialistė, Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus architektė, bei ėmėsi kitų veiksmų siekdami įteisinti savavališką statybą. Taip pat atsakovai nurodė, kad anksčiau savavališkai statyto priestato prie gyvenamojo namo vietoje stovėjo medinis priestatas (pažymėtas plane – 3I1m), kuris buvo visai susidėvėjęs (fizinio susidėvėjimo procentas pagal 1998-11-20 Namų valdos techninės knygos duomenis – 70 proc.), todėl buvo išardytas ir jo vietoje pradėtas statyti tokių pat išmatavimų priestatas iš blokelių.
Ieškovas teismo posėdžio metu sutiko, kad atsakovams būtų nustatytas terminas parengti projektinę dokumentaciją ir gauti priestato prie gyvenamojo namo statybą leidžiantį dokumentą, tačiau dėl užsitęsusių procedūrų ir atsakovų neiniciatyvumo ieškovas vėl prašė teismo įpareigoti atsakovus per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie gyvenamojo namo ir sutvarkyti statybvietę.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą (Konstitucinio Teismo 2001-10-02 nutarimas). Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-03-15, 2008-09-17 nutarimai). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai).
Įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad atsakovai ne tik pripažįsta neteisėtos statybos faktą ir nori įteisinti neteisėtą statybą, bet jau ir ėmėsi veiksmų tam įgyvendinti. Ieškovo ieškinys pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas iš dalies.
Ieškovas šioje byloje yra atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 1 p.), todėl iš atsakovų valstybei solidariai priteistina 130 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. žyminio mokesčio valstybei.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovus V. S. ir T. S. per 3 (tris) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti savavališkai pastatyto 37,70 kv.m. ploto priestato prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), statybą leidžiantį dokumentą.
Atsakovams V. S. ir T. S. neįvykdžius įpareigojimo per 3 (tris) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti savavališkai pastatyto 37,70 kv.m. ploto priestato prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), statybą leidžiantį dokumentą, skirti atsakovams V. S. ir T. S. 1000 Lt baudą.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš V. S. ir T. S. po 65,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.