Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2015-02-03 · Byla Nr. A2.6.-463-167/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2015-02-03Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-03-19Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-02-03
Bylos Nr.
A2.6.-463-167/2015
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00225-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alfredas Vilbikas
Pažeidėjas
J. V.
Nukentėjusysis
M. B.
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-463-167/2015Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00225-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1.; 39.2.; 45.4.4.; (S) 45.4.5.; 52.3.;
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. vasario 3 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Alfredas Vilbikas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini) , nukentėjusiam M. B., institucijos surašiusios administracinė teisės pažeidimą atstovui V. Mazurui, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. 2015 m. sausio 14 d. 7 val. 50 min. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) , ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę „OPEL SINTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmą eismo juostą, nedavė kelio automobiliui važiuojančiam ta pačia kryptimi, pirma eismo juosta ir su juo susidūrė. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

J. V. teismo posėdžio metu parodė, kad automobiliu važiavo antra juosta, priešais važiavęs automobilis sugalvojo staigiai sukti, jis pristabdė ir savo automobilį, suktelėjo į dešinę pusę, nepajuto smūgio, nes jo automobilis daug sunkesnis ir aukštesnis, nuoširdžiai gailisi dėl įvykio. Pasielgė nepiktybiškai pėdsakų neslėpė. Nuvažiavęs į aikštelę prie ligoninės išlipęs, neatkreipė dėmesio, į automobilį, nematė, kad būtų įlenkta.

Nukentėjusysis M. B., teismui parodė, kad 2015-01-14 d. apie 7.50 val. Gegužių gatvėje už Akropolio, važiavo į darbą pirma juosta, ir antra juosta važiavęs automobilis Opel Sintra prisilietė prie jo automobilio, smūgio nebuvo. Jis automobilio vairuotojui signalizavo, vijosi, užsirašė valstybinius numerius. Kiek matė priekyje automobilio Opel Sintra buvo automobilis, kuris stabdė sukti į kairę. Gal vairuotojas norėdamas avarijos išvengti, lindo į tarpą tarp automobilių. Jo automobilis mažesnis negu administracinio asmens traukiamo asmens galima sakyti jo automobilio stogas yra iki jo automobilio stiklų. Mačiau jo automobilio sužalojimus ir savo automobilio sužalojimus. Kai nuvyko apžiūrėti jo automobilio tai priekinis sparnas ir galas buvo pabrozdinti, įlenkimų taip kaip jo automobiliui nebuvo. Jo automobilio japoniškas skardos plonos. Kai automobiliai susilietė jo sparną įstūmė, nuvažiavęs iki degalinės, sustojo ir atidarant dureles jam neišėjo išlipti, darant dureles pats tą sugadinimą ir padarė.

Institucijos surašiusios protokolą atstovas Vasilijus Mazuras teismui parodė, kad šitoje byloje nenustatė jokių objektyvių priežasčių dėl kurių asmuo turėjo ir galėjo pasišalinti iš įvykio vietos. Dėl eismo įvykio paties fakto aplinkybių niekas neginčija. Šiuo atveju tikrai nėra pasišalinimo požymių, pagal pirminę medžiagą sugadinimai automobilio Honda atlenktas sparnas tikrai atrodė tokio kontakto kaip gali nejusti, bet kaip dabar paaiškėjo, kad tai buvo atidarant dureles, o ne eismo įvykio metu, todėl tokio kontakto galėjo ir nejusti.

Iš eismo įvykio vietos schemos matyti automobilių „OPEL SINTRA“ ir „HONDA CIVIC“, judėjimo kryptys (5-6. l.).

Iš transporto priemonių techninės apžiūros aktų su fotolentelėmis matyti, jog automobiliui „OPEL SINTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai: apgadinti dešinės pusės priekinis ir galinis sparnai; automobiliui „HONDA CIVIC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai : apgadintas kairės pusės priekinis sparnas, veidrodėlis, vairuotojo ir keleivio durelės (12-18 b. l.).

KET XXX skirsnis nustato eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui: KET 231.1, 234 punktuose yra nurodyta, jog, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklėse nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. V. sukeltas įvykis atitinka KET 3 punkte pateikiamą eismo įvykio apibrėžimą, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimą, kitą bylos medžiagą, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolą, eismo įvykio vietos schemą, transporto priemonių techninės apžiūros aktus, paaiškinimus, tarnybinius pranešimus, foto nuotraukas, pažymą apie registruotą transporto priemonę. Atsižvelgdamas į ištirtą medžiagą, teismas pripažįsta, kad J. V. inkriminuotas teisės pažeidimas visiškai įrodytas. Pažeidėjo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kaip KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių kitokio turto apgadinimą.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Šis pažeidimas pagal LVAT praktiką gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010).

Išanalizavus įvykio aplinkybes ir bylos medžiagą, daryti vienareikšmišką išvadą dėl J. V. suvokimo sukėlus eismo įvykį negalime. Pats J. V. parodė, kad vairuodamas automobilį suktelėjo į dešinę, tačiau nejuto, jog atsitrenkė į kitą automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino. J. V. iškart pripažino visas esmines įvykio aplinkybes ir deklaravo savo įsitikinimą, kad smūgio nebuvo, todėl nekvietė policijos ir neliko įvykio vietoje. Visa tai, kas paminėta, taip pat ant automobilio „OPEL SINTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio užfiksuotų apgadinimų pobūdis (sužalojimas ant automobilio nežymus), leidžia daryti išvadą, kad J. V. iš tikrųjų galėjo nepastebėti padarytų apgadinimų ir nesuprasti įvykusio eismo įvykio, atitinkamai galėjo sąžiningai klysti dėl savo veiksmų.

Išanalizavus įvykio aplinkybes ir bylos medžiagą negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl J. V. suvokimo sukėlus eismo įvykį, kad jis būtų vengęs atsakomybės, pareigos atlyginti galbūt padarytą žalą, neigęs buvimo įvykio vietoje faktą, stengęsis paslėpti eismo įvykio pėdsakus ar pan. Priešingai, J. V. kviečiamas nuvyko į policijos įstaigą dėl įvykio pasiaiškinti, pasakojo įvykio aplinkybes ir jų neneigė. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. V., važiuodamas gatve, nemanė kažką sugadinęs, t. y. sukėlęs eismo įvykį - sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės, vadinasi, nebuvo pagrindo susiformuoti suvokimui, kad jo pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Nenustačius būtino ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – veikimo tyčia, administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį negalima, todėl bylos dalis dėl šio pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. J. V. galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus neturi (b. l. 24). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, J. V. skirtina sankcijoje numatyta administracinė nuobauda– minimali bauda (ATPK 20, 24, 30² str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 straipsniu, 24 straipsniu, 30² straipsniu, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302² straipsniu, teismas

nutarė:

J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų dydžio baudą;

Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, J. V. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Alfredas Vilbikas