Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

ARTURAS ZAKHAROVAS (ARTUR ZAKHAROV), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

ARTURAS ZAKHAROVAS (ARTUR ZAKHAROV), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent:

A. Z., 2012 m. gruodžio 23 d., apie 19 val., Ignalinos rajono savivaldybės Tverečiaus seniūnijoje, Tverečiaus kaime, šalia Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Ignalinos rinktinės Tverečiaus pasienio kontrolės posto, asmeninio kon?ikto su žmona D. G. metu, dešinės rankos kumščiu smogė pastarajai penkis kartus į kairę veido pusę, tokiais savo veiksmais sukeldamas žmonai D. G. ?zinį skausmą. Tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (Baudžiamojo kodekso redakcija galiojusi iki 2013-07-12).

2013 m. rugpjūčio 19 dieną, apie 19 valandą, Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro teritorijoje, esančioje Ignalinos rajono savivaldybėje, Didžiasalio seniūnijoje, Didžiasalio kaime, Pupienos g. Nr. 4, tyčia, kairės rankos plaštaka suėmęs už dešinės rankos mažametį A. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir taip pasiguldęs ant žemės, dešinėje rankoje turimu diržu sudavė ne daugiau keturių kartų A. T. per sėdmenis bei juosmenį, taip sukeldamas mažamečiam A. T. ?zinį skausmą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. rugpjūčio 19 dieną, apie 19 val. 05 min., Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro teritorijoje, esančioje Ignalinos rajono savivaldybėje, Didžiasalio seniūnijoje, Didžiasalio kaime, Pupienos g. Nr. 4, tyčia, kairės rankos plaštaka suėmęs už dešinės rankos mažametį E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir taip pasiguldęs ant žemės, dešinėje rankoje turimu diržu sudavė ne daugiau keturių kartų E. Ž. per sėdmenis bei juosmenį, taip sukeldamas mažamečiam E. Ž. fizinį skausmą.

Tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

A. Z. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad gyvena Ignalinos rajone, Didžiasalio seniūnijoje, Didžiasalio gyvenvietėje, Birvėtos g. 3-4. Gyvena su žmona D. ir trimis mažamečiais vaikais: dukra L., gimusia (duomenys neskelbtini) m., sūnumis I. ir J., gimusiais (duomenys neskelbtini) m. 2012 m. gruodžio 23 d., apie 19 val., jis su šeima vyko į Baltarusijos Respubliką pro Tverečiaus perėjimo kontrolės punktą. Minėtą dieną buvo labai daug sniego, todėl kelionė buvo sunki. Kelyje Didžiasalis - Ignalina – Vidžiai, iki punkto likus apie 500 metrų, jo žmonos vairuojamas automobilis nuvažiavo į kelkraštyje esantį griovį. Jam išvairavus automobilį iš griovio, jis liko sėdėti už vairo, o žmona atsisėdo į galinę sėdynę, šalia vaikų. Dėl įvykio susipyko su žmona ir pavažiavęs keletą metrų sustojo. Žmona išlipusi iš automobilio nuėjo parūkyti. Žmona žadėjo jam ir dukrai L. mesti rūkyti, todėl jis supyko ir išlipęs iš automobilio priėjo prie žmonos, ir jai iš burnos ištraukęs cigaretę numetė ant kelio. Žmona jam vieną kartą sudavė į kairę veido pusę, po ko jis supykęs dešine ranka sudavė jai vieną kartą į kairę veido pusę. Tuomet ji sudavė atgal. Jis taip pat sudavė žmonai vėl ne daugiau trijų kartų. Jam apglėbus žmoną, pastaroji įkando į dešinės rankos bevardį pirštą. Supykęs ant žmonos jis taip pat įkando jai į dešinės rankos bevardį pirštą. Jis su žmona minėtoje vietoje stumdėsi ir barėsi iki tol, kol automobilyje ėmė šaukti vaikai.

2013 m. rugpjūčio 19 d., vakare, galimai apie 19 val., namuose buvo vienas. Vaikai žaidė kieme. Staiga į namus atėjo verkiantis sūnus I.. Paklausus, kas nutiko, berniukas ilgai nieko nepaaiškino, tik verkė. Nurimęs I. paaiškino, kad jį nuskriaudė vyresni berniukai. Jis susijaudinęs išėjo į lauką aiškintis. Kartu su sūnumi ėjo į Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centrą, kurį nuo jų daugiabučio skiria mokyklos stadionas. Priėjęs prie centro tvoros pastebėjo ant suolo sėdinčią nedidelę grupelę šešiolikmečių. Paklausus ar jie matė kas nutiko, kažkuris iš jaunuolių paaiškino, kad matė kaip jo sūnų du centro teritorijoje bėgiojantys berniukai paėmę už kojų ir rankų permetė per tvorą. Jaunuoliai jam nurodė du berniukus, kurie taip pasielgė. Jis susijaudinęs kartu su verkiančiu sūnumi perlipo centro teritorijos tvorą, kurios aukštis apie 80 cm, ir priėjęs prie vieno iš nurodytų berniuko, paėmė jį kaire ranka už dešinės rankos ties alkūne ir atsivedė prie savo sūnaus. Sūnus jam patvirtino, kad būtent šis berniukas jį nuskriaudė. Tuomet laikydamas vaiką už rankos ties alkūne, pargriovė pilvu ant žemės ir kaire ranka laikydamas jį ties nugaros viršutine dalimi, iš savo šortų dešine ranka išsitraukė odinį diržą, nutraukė berniuko kelnes bei kelnaitės ir diržu sudavė ne daugiau kaip keturis kartus per sėdmenis bei juosmenį. Diržu berniukui sudavė gan stipriai, kad daugiau neišdykautų. Paleido berniuką jam ėmus verkti. Tuomet priėjo prie antro berniuko, kuris buvo nuo jų pasislėpęs už šiltnamio, maždaug 20 metrų atstumu. Klausė sūnaus ir jaunimo ar tai tas vaikas, kuris nuskriaudė jo sūnų. Jaunimui linktelėjus ir parodžius ranka į berniuką, jis laikydamas berniuką už dešinės rankos ties alkūne, pargriovė pilvu ant žemės ir kaire ranka laikydamas jį, dešine ranka numovė jam kelnes bei kelnaitės. Tuo pačiu turimu diržu sudavė gulinčiam berniukui ne daugiau kaip keturis kartus per juosmenį ir sėdmenis. Tuo metu jis buvo labai susijaudinęs ir išsigandęs dėl savo sūnaus. Viskas vyko labai greitai. Jo sūnus I. bamboje bei kiaušinėlyje turi išvaržą nuo prigimties. Išvarža pasireiškia kai sūnus stipriai verkia. Dėl nurodytos priežasties jis buvo labai susijaudinęs, todėl taip spontaniškai pasielgė. Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centre vaikai yra netinkamai prižiūrimi, jiems skiriama mažai dėmesio, todėl išdykę. Dėl savo poelgio jis labai gailisi .

Taip pat kaltinamasis A. Z. nurodė, jog neprieštarauja sutrumpintam įrodymų tyrimui.

Esant visoms įstatymo numatytoms aplinkybėms ir pagrindams, įrodymų tyrimas byloje atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 291 str. nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, A. Z. kaltė padarius nusikalstamas veikas –fizinio skausmo sukėlimą, įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje patikrintais įrodymais:

Nukentėjusysis A. T. ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. rugpjūčio 22 d. paaiškino, kad gyvena Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centre. 2013 m. rugpjūčio 19 d., apie 19 val., jis su to paties centro gyventoju E. Ž. žaidė centro kieme, šalia pavėsinių. Prie jų prisijungė berniukas iš Didžiasalio gyvenvietės. Jis gaudė E., o E. vijosi berniuką. Žaisdami nesipyko. Berniukas, norėdamas pabėgti, pasikabino ant tvoros, kuria buvo aptvertas centras. Jis juokais pasiūlė E. pastumti berniuką už kojų. Užgauti berniuko nenorėjo, tiesiog taip žaidė. Jiems pastūmus berniuką, jis persivertė į kitą tvoros pusę ir griūdamas užsigavo kaktą. Atsistojęs berniukas ėmė verkti. Matė, kad jo kakta buvo paraudusi, tačiau nubrozdinimų nebuvo. Staiga jis pamatė, kaip per centro tvorą perlipo berniukas su savo tėvu, kurio vardas A.. Vyras, artindamasis link jų, klausė berniuko ar tai jis su E. jį skriaudė. Vyrui priėjus prie jo ir paėmus jį už dešinės rankos, stipriai ją spausdamas pargriovė jį pilvu ant žemės. Tuomet vyras išsitraukęs iš kelnių diržą ir nutraukęs jo kelnes iki kelių, ėmė jį stipriai mušti diržu. Mušdamas viena ranka laikė prispaudęs jo kojas, o kita daug kartų diržu sudavė jam per užpakalį ir nugarą. Iš skausmo jis verkė. Paleidęs jį, vyras berniuko paklausė, ar jį skriaudė ir E.. Berniukas linktelėjo. Vyrui nuėjus link E., jis atsistojo ir apsimovė kelnes. Nuo skausmo jis buvo susirietęs. Jis matė, kaip vyras priėjo prie E., kuris stovėjo prisiglaudęs prie centro sienos, ir paėmęs už rankos pargriovė E. ant žemės. G. E. numovė kelnes ir diržu jį mušė. M. E. šaukė ir verkė. Kiek kartų diržu sudavė E., jis neskaičiavo. Paleidęs E., vyras liepė berniuko atsiprašyti. Jis iš skausmo negalėjo judėti, todėl atsigulė ant žemės ir susirietęs verkė. E. taip pat verkė. Jis buvo labai išsigandęs, jam stipriai skaudėjo (b. b. l. 36-37).

Nukentėjusysis E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. rugpjūčio 22 d. paaiškino, kad gyvena Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centre. 2013 m. rugpjūčio 19 d., apie 19 val., jis su to paties centro gyventoju A. T. žaidė gaudynių centro teritorijoje. Prie jų prisijungė 5 metų berniukas iš Didžiasalio gyvenvietės, kurio vardo jis nežino. Žaidžiant gaudynių, berniukas norėjo pabėgti, todėl pasikabino ant neaukštos tvoros, kuria aptverta centro teritorija. Tai pamatęs A. jam pasiūlė berniuką pastumti už kojų, kad šis persiverstų į kitą tvoros pusę. Jis nenorėjo, kad nukritęs berniukas užsigautų kaktą. Jam su A. pastūmus berniuką, jis nukrito už tvoros ir užsigavo kaktą, todėl nuėjo verkdamas į namus. Jiems toliau žaidžiant staiga A. pasakė, kad pas juos ateina kažkoks vyras. Atsisukęs jis pamatė, kaip vyras pasigavo A. ir, pasiguldęs jį ant žemės, nutraukė kelnes ir viena ranka laikydamas A., kita ranka iš savo kelnių išsitraukė rudos spalvos diržą, kuriuo sudavė apie keturis kartus į nugarą bei užpakalį. Mušdamas vyras kažką ant A. rusiškai šaukė. Jis taip išsigando, kad net negalėjo pajudėti iš vietos. Tuomet vyras paleidęs A. priėjo prie jo ir jėga pargriovė ant žemės. Jis taip išsigando, kad net nepamena už ko pagriebęs jį pargriovė. Pasiguldęs ant žemės jam numovė kelnes iki kelių ir ėmė mušti diržu, suduodamas du kartus į užpakalį ir vieną kartą per nugarą. Vyro suduoti smūgiai jam sukėlė labai didelį ?zinį skausmą. Kai vyras jį paleido, jis atsistojo ir užsitraukė kelnes. Tuomet vyras liepė jam ir A. atsiprašyti jo sūnaus. Jis ir A. verkdami atsipašė berniuko ir pažadėjo daugiau taip nesielgti. Vyras su berniuku išėjo, o jis su A. liko verkdami, kadangi skaudėjo nugarą ir užpakalį. Vyro jis labai išsigando ir jam skaudėjo (b. b. l. 40-41).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad įtariamasis A. Z. savanoriškai pateikė odinį rudos spalvos diržą (b. b. l. 53).

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiųjų D. G., A. T., E. Ž., liudytojų J. M., V. P., M. P., paties A. Z. parodymais įrodyta, kad A. Z. 2012 m. gruodžio 23 d. sukėlė fizinį skausmą D. G. tyčia 2013 m. rugpjūčio 19 d. sukėlė fizinį skausmą mažamečiams A. T. ir E. Ž..

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. Z. neteisėtos veikos: 2013 m. rugpjūčio 19 d. 19 val. 00 min. fizinio skausmo mažamečiui A. T. sukėlimas ir 2013 m. rugpjūčio 19 d. 19 val. 05 min. fizinio skausmo mažamečiui E. Ž. sukėlimas, buvo inkriminuotos ir kvalifikuojamos kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. Z. nusprendė surasti ir nubausti du berniukus, nuskriaudusius jo sūnų I. Z.. Įsitikinęs, jog sūnų nuskriaudė du Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro globotiniai, minėto centro teritorijoje turimu diržu sudavė mažamečiams A. T. ir E. Ž. ne daugiau kaip po keturis kartus per sėdmenis ir juosmenį, taip sukeldamas mažamečiams fizinį skausmą. Teismų praktikoje tokia veika kvalifikuojama ne kaip keli atskiri nusikaltimai, o kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Todėl teismas sprendžia, jog A. Z. veiksmai, kuriais jis 2013 m. rugpjūčio 19 d. sukėlė fizinį skausmą mažamečiams A. T. ir E. Ž., kvalifikuotini kaip vienas tęstinis nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalies dispozicijoje.

A. Z. inkriminuotos nusikalstamos veikos laikytinos visiškai įrodytomis, yra kvalifikuotos teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos dispoziciją.

Kaltinamasis A. Z. ir jo gynėjas prašo teismo taikyti kaltinamojo atžvilgiu Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi kaltinamasis atitinka visas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas. Ignalinos rajono apylinkės teisme gautas I. S. prašymas (b. b.l. 142) perduoti kaltinamąjį A. Z. jos atsakomybei pagal laidavimą. Kaip įrodymą, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo, I. S. pateikė Didžiasalio bendruomenės išduotą charakteristiką (b.b.l. 143).

Pagal Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir tik esant įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai. BK40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Sprendžiant ar baudžiamojoje byloje yra Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, svarbu nustatyti, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-10 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194/2012).

Analizuodamas iškilusią sąvokos “pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ supratimo problemą, teismas pažymi, kad gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Pirma, Baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje kalbama apie nusikalstamos veikos padarymą pirmą kartą vienaskaitos forma, taip pabrėžiant pakartotinumo negalimumą; antra, tais atvejais, kai norima pabrėžti priešingą nuostatą, įstatymų leidėjas tiesiogiai nurodo kelių nusikalstamų veikų padarymo galimybę (Baudžiamojo kodekso 75 straipsnis); trečia, kai norima pabrėžti ne ankstesnio nusikaltimo padarymo, bet teistumo nebuvimo faktą, įstatymų leidėjas naudoja sąvoką pirmą kartą teisiamas asmuo (Baudžiamojo kodekso 55 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008, formuodama vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, taip pat atsižvelgdama į kasacines nutartis Nr. 2K-395/2005, 2K-543/2006, kuriose išreikšta pozicija nagrinėjamu klausimu, išaiškino, kad svarstant klausimą, ar asmuo nusikalto pirmą kartą, būtina turėti galvoje, jog ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs, pvz.: nors asmuo padarė dvi pakartotines veikas, tačiau dėl pirmosios suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas; asmuo už anksčiau padarytą nusikaltimą buvo nuteistas, tačiau teistumas yra iš­nykęs ar panaikintas; asmuo anksčiau buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą ir atliko paskirtą bausmę; asmuo anksčiau buvo nuteistas už nusikalstamą veiką ir nors bausmės neatliko, tačiau suėjo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas; asmuo atleistas nuo visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pritaikius jam amnestiją arba suteikus malonę; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už ankstesnę veiką Baudžiamojo kodekso 36, 37, 39, 39-1, 93 straipsnių numatytais pagrindais; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis per vienerius metus padarytų nusikalstamą veiką ar be pateisinamų priežasčių nevykdytų teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų bei tvarkos; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis laidavimo metu būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, ir pan.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro 2013 m. sausio 8 d. nutarimu, 2013 m. sausio 8 d. patvirtintu Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjo, A. Z. Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo (fizinio skausmo sukėlimo), padaryto 2012 m. gruodžio 23 d. (b. b. l. 4-5) Pakartotinai jis nusikalto 2013 m. rugpjūčio 19 d., (fizinio skausmo sukėlimas mažamečiams), t. y. dar nepraėjus vieneriems metams nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro 2013 m. rugsėjo 23 d. d. nutarimu (b. b. l. 9-10) ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalies pagrindu, kuriame numatyta, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiamas klausimas dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Vadinasi, šios veikos viena kitos atžvilgiu yra pakartotinės ir vien tai neleidžia daryti išvados, kad A. Z. nusikalto pirmą kartą.

Nustatyta, kad A. Z. savo veiksmais padarė savarankiškas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 str. 3 dalyje, todėl jo atžvilgiu netaikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. nuostatos ir jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

A. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pilnai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei atsiprašė nukentėjusiųjų ir su jais susitaikė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 d. 2 p., 2 d.).

A. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, į kaltinamojo A. Z. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (kaltinamojo A. Z. padarytos dvi nusikalstamos veikos, priskirtinos nesunkių nusikaltimų grupei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 4 d); į kaltės formą ir rūšį (nusikalstamos veikos padarytos esant tyčiai); padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (kaltinamasis A. Z. siekė savanaudiškų tikslų), kaltininko asmenybę (kaltinamasis A. Z. niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, vedęs, augina tris mažamečius vaikus, neteistas), taip pat kitas Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, mano, jog kaltinamajam A. Z. yra skirtina laisvės atėmimo bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.), kurios vykdymas, atsižvelgiant į kaltinamojo jauną amžių ir mokymąsi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu atidėtinas, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, jo elgesį koreguojant paskirtais įpareigojimais.

Parenkant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas, atsižvelgtina į tai, kad visos A. Z. įvykdytos nusikalstamos veikos susijusios su smurto panaudojimu šeimos nario ar mažamečių asmenų atžvilgiu.

Kaltinamasis A. Z. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 291 str.), todėl A. Z. šiuo nuosprendžiu skirta bausmė yra mažintina vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

A. Z. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos Violetos Dindienės 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarimu A. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. b. l. 88,89). Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomoji priemonė panaikinama.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktinis įrodymas – odinis rudos spalvos diržas – grąžintinas savininkui A. Z..

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. Z. (A. Z.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą trims mėnesiams.

A. Z. (A. Z.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinti visiškai jas sudedant ir paskirti A. Z. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu A. Z. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu , t.y. trims mėnesiams ir paskirti A. Z. (A. Z.) galutinę bausmę - laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į laivės atėmimo bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2012 m. gruodžio 25 d. iki 2012 m. gruodžio 27 d. (dvi dienas).

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalimis, A. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį: 1) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti registraciją darbo biržoje ar pradėti dirbti, 2) taip pat dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos Violetos Dindienės 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarimu A. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktinį įrodymą – odinį rudos spalvos diržą – grąžinti savininkui A. Z..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.