Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo 585-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ir atsakovo R. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo 585-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovui R. G. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo R. G. priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas priteisti iš atsakovo 982,72 Lt komunalinių mokesčių įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2011-10-31, 356,72 Lt delspinigius, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1. Teismas, pažeisdamas imperatyvias CPK 270 str. 4 d. 4 p. nuostatas, nepagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl delspinigių priteisimo iš atsakovo. Pagal CK 6.258 str. 1 d. už prievolės neįvykdymą ar netinkamą vykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Skundžiamu teismo sprendimu pripažinta, kad laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2011-10-31 atsakovas įsiskolino ieškovui už komunalines paslaugas ir nepagrįstai nesumokėjo 551.47 Lt. Todėl atsakovas turi sumokėti ieškovui 200,20 Lt delspinigius.

Be to, teismas, neturėdamas specialių žinių ir byloje įtraukęs instituciją, teikiančią išvadą, kuri jokios išvados byloje nepateikė, neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovas nepagrįstai skaičiavo atsakovui mokestį už tualeto patalpos šildymą laikotarpiu nuo 2007-09-01 iki 2011-10-31. Teismas privalėjo vadovautis Ūkio ministro 2005-06-28 įsakymo Nr.4-253, 37 punktu, numatančiu, kad bet koks vandentiekio sistemoje cirkuliuojančio vandens naudojimas vonių ar kitų patalpų šildymui yra draudžiamas, ir bylą išnagrinėti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, o ne subjektyvia ir teisiškai nepagrįsta teismo ekspertizę atlikusio eksperto nuomone.

3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-12 papildomame sprendime civilinėje byloje Nr.2-1713-656/2008 ir Vilniaus apygardos teismo 2009-04-14 nutartyje civilinėje byloje Nr.2A-415-567/2009 nurodyta, kad atsakovui bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo, ir nenurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti ne visi ieškovo nariai. Todėl atsakovui, kaip ieškovo nariui, tenka pareiga atlyginti proprocingą dalį iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų.

4. 2012-05-08 nutartimi teismas nutarė tenkinti ieškovo prašymą ir skyrė ekspertizę. Šia nutartimi teismas nustatė 7 dienų terminą ieškovui sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 3 630 Lt užstatą ekspertizės išlaidoms padengti. Ieškovas sumokėjo nurodytą sumą. Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., teismas priteisia laimėjusiai proceso šaliai tik tas bylinėjimosi išlaidas, kurias ši šalis patyrė. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovo patirtas išlaidas atsakovo naudai, pažeidė procesinės asmenų lygybės įstatymui ir teismui bei šalių procesinio lygiateisiškumo principus. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, nepatyręs jokių išlaidų už byloje atliktą ekspertizę, nepriklausomai nuo bylos baigties neturėjo ir reikalavimo teisės į šių išlaidų atlyginimą.

Nors atsakovas savo priešieškinio reikalavimu neprašė teismo pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias karšto vandens teikimo ieškovo nariams sutarties sąlygas, laikytina, kad ieškovas savo neveikimu pažeidžia atsakovo, kaip karšto cirkuliacinio vandens vartotojo teises, šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, reikalaujant pilnai apmokėti už netinkamai teikiamą paslaugą. Pareigą įrodyti, kad ieškovas stengėsi pagal suteikiamas paslaugas teisingai atsakovą apmokestinti ir elgėsi sąžiningai, turėjo ieškovas, kuris nustatė ir rinko mokesčius už cirkuliacini karštą vandenį.

Nuostoliai už negautą tinkamos kokybės karštą vandenį buvo apskaičiuoti nuo 2010 metų sausio mėnesio, kai atsakovas kreipėsi su pretenzija dėl netinkamos kokybės vandens pateikimo į ieškovą. Šiame žalos paskaičiavime tiksliai nurodomi nuostoliai, kuriuos kiekvieną mėnesį patiria atsakovas, mokėdamas jam mokestiniuose pranešimuose nurodytas pinigų sumas už karštą cirkuliacinį vandenį.

1. Pagal bylos faktines aplinkybes nustačius, kad ieškovas nepagrįstai skaičiavo ir reikalavo iš atsakovo mokėti kai kuriuos mokesčius ir konstatavus, kad atsakovas nepagrįstai yra sumokėjęs ieškovui 849,68 Lt sumą ir ieškovui negali būti iš atsakovo priteistas 551,47 Lt įsiskolinimas už komunalinius mokesčius, pagrįstai nėra pripažįstama ieškovo reikalavimo teisė priteisti nuo šios sumos delspinigius.

2. Teismas, vertindamas aplinkybes, susijusias su atsakovo bute esančio tualeto grindų šildymu, rėmėsi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, suformuluotomis CPK 176-185 str. Įvertinus teismo ekspertizės išvadas, teismui nekilo abejonių dėl aplinkybės, kad tualeto grindys nėra apšildomos, egzistavimo. Eksperto išvada neprieštaravo atsakovo pateiktam UAB „Verkių ūkis" 2011-08-05 aktui bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui.

3. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad, teismui priteisus atsakovui 5 177 Lt bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo, skaičiuoti atsakovui iš ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo proporcingą dalį yra neteisėta, nes tai sąlygotų pakartotinį teisminės gynybos proceso inicijavimą.

4. Į bylą išvadai duoti įtraukta Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pateikė rašytinę 2012-12-20 išvadą Nr. R2-2998.

Ieškovas su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

Atsakovas nepaneigia esminę reikšmę turinčios pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovo skaičiavimai dėl 2152,41 Lt nuostolių už netinkamos temperatūros karšto vandens pateikimą į jo butą negali būti grindžiami teisės aktų nustatyta tvarka gyvenamojo namo gyventojų nesuderintu ir nepatvirtintu šilumos paskirstymo metodu. Atsakovas savo reikalavimą grindžia teisiškai nepagrįstais ir hipotetiniais skaičiavimais.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovas 585-oji daugiabučio namo savininkų bendrija yra namo, esančio Bitininkų g. 4, Vilniuje, administratorius.

Iš byloje esančių mokestinių pranešimų už komunalinius patarnavimus matyti, kad už laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2011 m. spalio mėn. imtinai ieškovas skaičiavo atsakovui mokestį už vonios ir tualeto grindų šildymą. Tarp šalių kilus ginčui dėl to, ar atsakovo buto tualeto grindys yra šildomos, byloje buvo atlikta ekspertizė. Teismo ekspertizės akte Nr.2-3033-600/2012 nustatyta, kad tualeto patalpoje nėra įrengtos grindinio šildymo sistemos. 1/7 tualeto grindų ploto temperatūrą įtakoja ties galine tualeto patalpos siena einantis techninis vamzdynas, kuriuo teka cirkuliacinis vanduo, skirtas vonios patalpoje esančiam gyvatukui, šio techninio vamzdyno nėra pagrindo vadinti šildomų grindų sistema. Šią išvadą patvirtina ir 2011-08-05 UAB „Verkių ūkis“ aktas dėl faktinio grindų šildymo, kuriame konstatuota, kad atsakovo buto tualeto grindys nešildomos, akte taip pat nurodyta, kad buto apžiūroje dalyvavo UAB „Verkių ūkis“ šilumininkas, technikos direktorius ir atsakovas. Nėra pagrindo vadovautis 2007-06-04 ieškovo patikrinimo aktu, kuriame nurodyta, kad atsakovo buto tualete yra įrengtas grindų šildymas, prijungtas prie karšto vandens cirkuliacijos sistemos. Nėra aišku, kokių duomenų pagrindu buvo padaryta ši išvada, ar atsakovo buto tualetas buvo realiai apžiūrėtas, nes akte nenurodyta, kad apžiūroje dalyvavo atsakovas. Ekspertizės akte nurodyta, kad tik vonios patalpoje grindų šildymas funkcionuoja dėl į vonios grindyse išvedžiotus vamzdžius paduodamo cirkuliacinio vandens, o tualeto grindyse šildomos grindų sistemos nėra, tiesiog ties galine tualeto siena eina techninis vamzdynas, kuriuo cirkuliacinis vanduo teka į vonios patalpoje esantį gyvatuką, dėl šios priežasties 1/7 tualeto grindų ploto temperatūra yra aukštesnė. Nepagrįstas ieškovo apeliacinio skundo teiginys, kad nelegali atsakovo buto vonios grindų šildymo sistema tuo pačiu dviejuose tualeto grindų taškuose taip pat skleidžia šilumos energiją, t.y. šildo tualetą. Kaip jau nurodyta, ekspertizės akte nustatyta, kad 1/7 tualeto grindų ploto šildo ties tualeto patalpos siena einantis techninis vamzdynas, kuriuo į vonioje esantį gyvatuką yra tiekiamas cirkuliacinis vanduo, o ne vonios patalpoje nelegaliai įrengta grindų šildymo sistema. Byloje nėra įrodymų, kad ekspertizės akte nurodytą techninį vamzdyną nelegaliai įrengė atsakovas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas įvertino eksperto išvadą nepažeisdamas CPK 218 str. nuostatų ir pagrįstai sprendė, kad atsakovo buto tualeto grindys nėra šildomos. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad yra pažeistas ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklių, patvirtintų Ūkio ministro 2005-06-28 įsakymų Nr.4-253, 37 p., nes nėra įrodymų, kad ekspertizės akte nurodytu būdu 1/7 atsakovo buto tualeto grindų ploto šildoma dėl specialių nelegalių atsakovo veiksmų prisijungiant prie karšto vandens cirkuliacinės sistemos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas nepagrįstai nurodė atsakovui sumokėti 671,54 Lt už tualeto grindų šildymą.

Iš byloje esančių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008-12-09 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1713-656/2008 ir iš Vilniaus apygardos teismo 2009-04-14 nutarties civilinėje byloje Nr.2A-415-567/2009 matyti, kad iš ieškovo atsakovo naudai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Iš ieškovo nurodytų aplinkybių ir mokestinių pranešimų už 2010 m. balandžio mėn – 2011 m. gegužės mėn. komunalinius patarnavimus matyti, kad šią sumą ieškovas surinko proporcingai iš visų ieškovo narių, tame tarpe ir atsakovo, per nurodytą laikotarpį atsakovas sumokėjo ieškovui 178,14 Lt iš ieškovo savo naudai priteistoms bylinėjimosi išlaidoms padengti. Reikalavimas, kad atsakovas sumokėtų ieškovui dalį atsakovo naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų ne tik prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str. 1 d.) bei logikos dėsniams, bet ir paneigia CPK 93 str. 1 d. įtvirtintą šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisę gauti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas nepagrįstai nurodė atsakovui sumokėti 178,14 Lt atsakovo naudai priteistoms bylinėjimosi išlaidoms padengti.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas nėra sumokėjęs ieškovui 551,47 Lt už komunalines paslaugas, o ieškovas privalo grąžinti atsakovui be teisinio pagrindo gautus 849,68 Lt, ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 551,47 Lt už komunalines paslaugas atmetė, o iš ieškovo atsakovo naudai priteisė 298,47 Lt (849,68 Lt – 551,47 Lt). Nustatęs, kad kai kuriuos mokesčius ieškovas skaičiavo nepagrįstai (671,54 Lt už tualeto grindų šildymą ir 178,14 Lt už atsakovo naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas), taip pat nustatęs, kad 2011-10-31 atsakovas buvo sumokėjęs ieškovui beveik 300 Lt daugiau, nei jam priklausė mokėti, atsižvelgęs į netesybų paskirtį, teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti netesybų dėl nesumokėtų 551,47 Lt už komunalines paslaugas institutą, todėl atmetė ieškovo reikalavimą priteisti delspinigius ir procesines palūkanas. Su šia pirmosios instancijos išvada sutiktina.

Netesybų paskirtis – kompensuoti kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo (CK 6.71 str. 1 d.). Šiuo atveju ieškovas galėjo patirti nuostolius dėl laiku iš atsakovo negautų 551,47 Lt, tačiau ieškovas naudojosi daug didesne nepagrįstai iš atsakovo gauta suma, t.y. 849,68 Lt, todėl tai turėjo kompesuoti galimai ieškovo patirti nuostolius.

Reikalavimą atlyginti 2 152,41 Lt žalą atsakovas grindžia tuo, kad atsakovo butą cirkuliacinis vanduo pasiekia vos šiltas. Atsakovas nurodė, kad žalą apskaičiavo už laikotarpį nuo 2010-02-08 iki 2013-04-01, vadovaudamasis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos derinimui parengtu šilumos paskirstymo metodu daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini).

Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr. O3-121, 18.1. p. nustatyta, kad paskirstymo metodą pasirenka pastato šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojai, daugiabučio namo butų savininkai CK daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai įstatymų nustatyta tvarka nėra pasirinkę tokio šilumos paskirstymo metodo, kurį naudoja atsakovas, skaičuodamas patirtą žalą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo atsakovo skaičiavimais. Pagrįstas ieškovo atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą teiginys, kad byloje nėra įrodymų, jog netinkamos temperatūros karštas vanduo atsakovo butui tiekiamas nuo 2010-02-08. Byloje yra įrodymai apie naminio kambario šildytuvo (gyvatuko) temparatūrą tik 2012-12-19 ir 2013-02-11. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad nėra įrodytos visos ieškovo civilinės atsakomybės sąlygos dėl netinkamos temperatūros karšto vandens tiekimo, o būtent: neteisėti ieškovo veiksmai (CK 6.246 str.) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsakovo nurodytos žalos (CK 6.247 str.). Iš ekspertizės akto, taip pat iš 2013-03-19 faktinių aplinkybių patikrinimo akto Nr.120V8-5 matyti, kad atsakovo buto vonios patalpoje grindų šildymas funkcionuoja dėka paduodamo cirkuliacinio vandens į grindyse išvedžiotus šildymo vamzdžius, t.y. į vonios patalpoje esančių šildomų grindų sistemą yra tiekiamas cirkuliacinis vanduo. Iš UAB „Pastatas“ 2012-04-26 pažymos matyti, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), projekte nenumatytas grindinis šildymas nuo karšto vandens cirkuliacijos sistemos, o pagal statybos techninius reglamentus grindų šildymas bute gali būti įrengtas tik nuo buto šildymo sistemos. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo įrengtas vonios grindų šildymas, naudojantis cirkuliacinį vandenį ir nenumatytas namo, esančio (duomenys neskelbtini), projekte, neturi įtakos atsakovo nurodytai karšto vandens temperatūrai.

Pirmosios instancijos teismo 2012-05-08 nutartimi ieškovas buvo įpareigotas įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 3 630 Lt užstatą ekspertizės atlikimo išlaidoms padenti, šią sumą ieškovas įmokėjo 2012-05-17 mokėjimo nurodymu. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas, kad išlaidas už ekspertizę patyrė atsakovas, todėl nepagrįstai iš ieškovo atsakovo naudai priteisė 3 630 Lt išlaidas už ekspertizę. Todėl šioje dalyje sprendimas tikslintinas, iš ieškovo atsakovo naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą mažinant nuo 3 767 Lt iki 137 Lt. Ieškovo ieškinys skundžiamu sprendimu buvo visiškai atmestas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.). Kiti apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo 585-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos atsakovo R. G. naudai priteistos 3 767 Lt bylinėjimosi išlaidos ir priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 137 Lt.