- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-14
- Bylos Nr.
- 2A-415-567/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- R. G.
- Trečiasis asmuo
- Valstybės energetikos inspekcijos Vilniaus teritoriniam skyriui
- Advokatai
- Deividas Gagys
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo 585-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1713-656/2008 pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui 585-oji daugiabučių namų savininkų bendrijai, trečiajam asmeniui Valstybės energetikos inspekcijos Vilniaus teritoriniam skyriui dėl nuostolių atlyginimo ir įpareigojimo sureguliuoti šildymo sistemą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. G. 2005-12-21 pateikė ieškinį, kurį 2008-10-15 papildė, prašydamas priteisti iš atsakovo 1623,99 Lt nuostolių atlyginimui už šilumos nepatiekimą, 2837 Lt nuostolių už buto parketo remontą, 400 Lt išlaidų už atliktą ekspertizę, bylinėjimosi išlaidas bei įpareigoti atsakovą iki 2009-01-01 sureguliuoti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šildymo sistemą. Ieškovas nurodė, kad jam privačios nuosavybės teisėmis priklauso butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirmame namo aukšte. Namą prižiūri ir valdo 585-oji daugiabučių namų savininkų bendrija, kuri privalo tinkamai prižiūrėti namo šilumos įrenginius, užtikrinti, kad butuose būtų palaikoma nustatyta šilumos temperatūra, užtikrinti kokybišką patalpų šildymą. Atsakovas nevykdė šių reikalavimų ir nuo 1996 iki 2003 m., atšalus orams, ieškovo buto temperatūra tesiekdavo +13 ar +14 laipsnių, kai kituose namo butuose tuo pat metu temperatūra siekdavo +24 ar +26 laipsnius. Šalčiausiais metų mėnesiais tiekiama šiluma sudarė 44 procentus vidutinės namo šildymo temperatūros, o kitais šildymo mėnesiais 22 procentais mažiau. Tai sudaro vidutiniškai 33 procentais mažesnį šilumos tiekimą sezono metu. Atsakovas nereagavo į ieškovo skundus bei ekspertizės išvadas, kad yra būtina iš naujo hidrauliškai sureguliuoti namo šilumos sistemą ir reikalavo iš ieškovo mokėti už paslaugą pilnai. Ieškovas negalėjo buto normaliai eksploatuoti bei remontuoti, dėl žemos temperatūros buvo sugadintas parketas, ieškovas patyrė ilgametę neturtinę žalą. Atsakovas nesiėmė jokių priemonių, kad balansiniai šilumos sistemos ventiliai nebūtų prieinami bet kuriam namo gyventojui (LR CK 1.138 str. 6 p., 4.72 str., 4.76 str., 6.38 str., 6.245 str., 6.246 str., 6,249 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas 585-oji daugiabučių namų savininkų bendrija atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Valstybinės energetikos inspekcijos patikrinimų metu ieškovo bute temperatūra buvo +20, +21 laipsnis ir šilumos parametrų pažeidimų nebuvo nustatyta. Ekspertizės akte taip pat nenurodyta, kad temperatūra nesiektų +18 laipsnių. Nepateikti įrodymai, kad parketo remonto būtinumas atsirado dėl minimos +14 laipsnių temperatūros ar kad tokia temperatūra apskritai buvo dėl nepakankamo radiatorių veikimo. Reikalavimai atlyginti išlaidas už šildymo sistemos ekspertizę taip pat nepagrįsti, nes ekspertizė atlikta paties ieškovo užsakymu, o jai atlikti nebuvo jokio faktinio pagrindo. Patikslintame atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad faktinio ir teisinio pagrindo nėra ir reikalavimui sureguliuoti gyvenamojo namo šildymo sistemą (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str., LR CPK 176 str., 178 str.).
Tretysis asmuo Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius atsiliepime į ieškinį nurodė, kad daugiabučio namo savininkas turi teisę reikalauti iš šilumos tiekėjo, pastato prižiūrėtojo, administratoriaus, butų savininkų bendrijos atlyginti vartojant šilumą patirtą žalą dėl jų kaltės. Nurodė, kad nuostolių skaičiavimo teisingumo už šilumos nepateikimą neatlieka, kad 585-oji daugiabučių namų savininkų bendrija privalo imtis priemonių subalansuoti namo šildymo sistemą („Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ 140.14 p., „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos“ 20 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-12-09 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė įpareigoti atsakovą per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo sureguliuoti namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šildymo sistemą bei priteisti 5177 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas atmetė reikalavimus dėl nuostolių priteisimo: 1623,99 Lt už šilumos nepatiekimą, 400 Lt už atliktą ekspertizę, 2837 Lt už buto parketo remontą. Teismas nustatė, kad ieškovo buto šildymas atskirais laikotarpiais buvo nepakankamas, ir patalpų temperatūra nesiekdavo nustatytos normos. Kadangi ieškovas skolingas atsakovui už šildymą 2575,99 Lt, skola susidarė laikotarpiu iki 2003 m., todėl ieškovas faktiškai nepatyrė nuostolių. Ieškovas neįrodė šilumos nepatiekimo nuostolių dydžio, todėl teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti 1623,99 Lt nuostolius dėl šilumos nepatiekimo. Ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp parketo sugadinimo ir nepakankamo buto šildymo, todėl teismas reikalavimą dėl 2837 Lt nuostolių už buto remontą atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovo name šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) yra pati bendrija, kuri yra tinkamas atsakovas. Ieškovas, kaip šilumos vartotojas, turi teisę reikalauti, kad šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos prižiūrėtojas (nagrinėjamoje byloje atsakovas) užtikrintų šilumos tiekimo kokybės reikalavimų vykdymą (LR Šilumos ūkio įstatymo 27 str. 1 d., CK 4.85 str.), todėl teismas ieškinio reikalavimą sureguliuoti gyvenamojo namo šildymo sistemą patenkino, nustatydamas vykdymui 30 dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas, atmesdamas ieškovo turtinius reikalavimus dėl nuostolių, pripažino įrodyta aplinkybę, kad atsakovas netinkamai eksploatavo namo ir šildymo sistemą. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 124 Lt žyminį mokestį, sumokėtą už patenkintą ieškinio reikalavimą (2 t., b.l. 22), 1/3 išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 1000 Lt (1/3 x 3000 Lt., 1 t., b.l. 76, 2 t., b.l. 20, 21) bei teismo paskirtos ekspertizės atlikimo išlaidas – 4720 Lt. Reikalavimą priteisti iki bylos iškėlimo patirtas ekspertizės išlaidas (400 Lt) teismas atmetė, nes nesirėmė ieškovo užsakymu iki bylos iškėlimo atlikta ekspertize. Teismas padarė išvadą, kad ieškovui priteistina 5844 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas patyrė 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., b.l. 82), atmetęs du iš trijų ieškovo reikalavimų, teismas padarė išvadą, kad atsakovui priteistina iš ieškovo 667 Lt bylinėjimosi išlaidų. Įskaitęs priešpriešinius reikalavimus ieškovui iš atsakovo, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 5177 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas 585-oji daugiabučių namų savininkų bendrija pateikė apeliacinį skundą, kuriame su pirmos instancijos teismo sprendimu sutiko iš dalies ir prašė panaikinti sprendimą dalyje, kuria buvo nuspręsta tenkinti ieškinio reikalavimą, bei priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad ieškovo buto šildymas atskirais laikotarpiais buvo nepakankamas, skundžiamame sprendime apsiriboja formalia nuoroda į „byloje ištirtus įrodymus“, nors ieškovas be savo paaiškinimų byloje nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Sprendime nenurodyta, kokia norminiais aktais reglamentuota minimali kambario temperatūra turėjo būti ieškovo bute jo nurodomu laikotarpiu bei kokia kambario temperatūra buvo nustatyta ieškovo bute.
2) Teismas, priimdamas ir tenkindamas ieškovo reikalavimą sureguliuoti gyvenamojo namo šildymo sistemą, išsprendė ginčą, kuris tarp šalių nebuvo kilęs. Paties ieškovo pateiktame UAB „Projektų ekspertizė“ 2004-03-09 ekspertizės akte buvo konstatuota: „Šiuo metu gyventojas R. G. nusiskundimų neturi, jo bute išmatuota temperatūra yra 21?C“.
3) Nors teismo nutartyje dėl ekspertizės skyrimo įsakmiai nurodomas įpareigojimas atsakovui sudaryti sąlygas ekspertams atlikti šildymo sistemos įrengimo tyrimus ir, dalyvaujant atsakovo atstovams, įleisti į šildymo mazgą ir susipažinti su įrangos būkle, 2008-06-30 UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ ekspertizė buvo atliekama, nepranešus apie tai bendrijos pirmininkui ir jam nedalyvaujant. Ekspertizė negali būti laikoma objektyvia, nes neužtikrintas abiejų proceso šalių dalyvavimas. Be to, ši ekspertizė yra deklaratyvaus pobūdžio, atlikta ne šildymo sezono metu, todėl negali būti laikoma įrodymu šioje byloje. Atsakovas atsiliepime į ieškovo prašymą dėl ekspertizės nurodė savo siūlomus klausimus, tačiau teismas šių klausimų neįtraukė ir nenurodė neįtraukimo motyvų, tuo pažeisdamas LR CPK 213 str. nuostatas bei neužtikrindamas atsakovo teisės užduoti klausimus, kurie spręstini ekspertinio tyrimo metu.
4) Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovas reiškė 4 reikalavimus, o buvo patenkintas tik vienas. Vietoj priteistų 5177 Lt iš atsakovo turėjo būti priteista 805 Lt. Būtent ši suma turėtų būti priteista tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas paliktų sprendimą nepakeistą.
Atsiliepimas
Ieškovas R. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apelianto išlaidas už teisines paslaugas.
Tretysis asmuo Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašė sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Teismas, priimdamas ir tenkindamas ieškovo reikalavimą sureguliuoti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šildymo sistemą, išsprendė ginčą, kuris tarp šalių buvo kilęs. Tai, kad atsakovas nesiėmė jokių priemonių, kad balansiniai šilumos sistemos ventiliai nebūtų prieinami bet kuriam namo gyventojui, parodo, kad atsakovas neveikė tinkamai ir nebuvo atidus ir rūpestingas, reguliuodamas gyvenamojo namo šildymo sistemą. Valstybinės energetikos inspekcijos 2004-02-12 nurodyme 585-oji daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl namo (duomenys neskelbtini) yra konstatuota, kad neužtikrinamas tolygus visų pastato butų šildymas. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti ir remiasi 2004-02-12 Valstybinės energetikos inspekcijos nurodymu (b.l. 117), nes jis nėra nuginčytas ar panaikintas nustatyta tvarka. Aplinkybę, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, patvirtina atsakovo atsiliepime į ieškinį (1 t., b.l. 36-37) ir ieškinio papildymą (2 t., b.l. 27-28) išdėstyta pozicija ir prašymas ieškinį ir jo papildymą atmesti. Teisėjų kolegija nevertina apelianto argumentų dėl paties ieškovo pateikto UAB „Projektų ekspertizė“ ikiteisminio 2004-03-09 ekspertizės akto duomenų, nes pirmosios instancijos teismas šiuo aktu nesirėmė ir nepriteisė iš atsakovo 400 Lt išlaidų (1 t., b.l. 8), patirtų ieškovo dėl šio akto.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad ieškovo buto šildymas atskirais laikotarpiais buvo nepakankamas, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemą, nes daugiabučio namo savininkų bendrija gali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas prižiūrėtojas (eksploatuotojas)). Tai, kad apeliantui nepatinka skundžiamo sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad sprendimas yra nepakankamai motyvuotas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas teismo sprendimas iš esmės atitinka CPK 270 str. turinio reikalavimus.
Atsakovas 585-oji daugiabučių namų savininkų bendrija turi sutartinę prievolę užtikrinti savo balanse turimų šilumos ūkio vamzdynų, įrengimų ir prietaisų aptarnavimą ir yra nustatęs savo atsakomybės ribas (1 t., b.l. 97- 101). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas pagal Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos 20 p. turi pareigą organizuoti ir atsako už daugiabučio gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, o pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 140.14 p. turi pareigą užtikrinti tolygų visų pastato butų ir kitų patalpų šildymą palaikant juose - Lietuvos higienos normą HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“ - rekomenduojamą gyvenamųjų patalpų temperatūrą šildymo sezono metu (18-22 laipsnius šilumos).
Ieškovas įrodė, kad jo butas šildymo sezono metu netolygiai šildomas, nes tai patvirtino 2004-02-12 Valstybinės energetikos inspekcijos nurodymas (1 t., b.l. 117), 2008-06-30 surašytos UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ ekspertizės išvados (1 t., b.l. 197-198) ir atliktų tyrimų aprašymas (2 t., b.l. 12-13).
Pirmosios instancijos teismo 2007-11-12 nutartyje dėl ekspertizės skyrimo (1 t., b.l. 177-178) nurodytas įpareigojimas atsakovui sudaryti sąlygas ekspertams atlikti šildymo sistemos įrengimo tyrimus ir, dalyvauti atsakovo atstovams, įleisti į šildymo mazgą ir susipažinti su įrangos būkle, užtikrino galimybę ekspertams patekti prie šildymo sistemos įrengimų, tuo užtikrinant ekspertų teises. 2007-11-12 nutartyje nėra įpareigojimo ekspertams atlikti ekspertizę tik dalyvaujant abiejų šalių atstovams, todėl teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad ekspertizė buvo atliekama, neužtikrinant abiejų proceso šalių dalyvavimo. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti ir remiasi 2008-06-30 surašytomis UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ ekspertizės išvadomis, kadangi apeliantas jų nenuginčijo nustatyta tvarka. Byloje yra duomenys, kad į ekspertizės objektą buvo vykstama keletą kartų po ekspertizės paskyrimo (b.l. 12-13), tame tarpe ir 2008-01-04, kai oro temperatūra lauke buvo žemesnė nei -11 laipsnių šalčio. Todėl teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad ekspertizė buvo atlikta ne šildymo sezono metu. Tai, kad ekspertizės išvada buvo surašyta tik 2008-06-30, nepaneigia 2008-01-04 (šildymo metu) atlikto tyrimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pateikė ekspertui klausimus (1 t., b.l. 115): 1) ar gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šildymo sistema atitinka jai keliamus techninius reikalavimus ir yra tinkama naudoti?
2) ar dėl netinkamo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šildymo sistemos veikimo galimas nepakankamas vien tik ieškovo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šildymas?
Pirmosios instancijos teismas 2007-11-12 nutartyje dėl ekspertizės skyrimo (1 t., b.l. 177-178) ekspertams pavedė atsakyti į tokius klausimus:
1) ar galima namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemą sureguliuoti taip, kad butai šiltų nevienodai (mažiau ar daugiau)?
2) dėl kokių priežasčių sutrikęs buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šildymas?
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo suformuluotas klausimas ekspertams, ar gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šildymo sistema atitinka jai keliamus techninius reikalavimus ir yra tinkama naudoti, nėra susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku, nes byloje buvo pareikštas reikalavimas įpareigoti atsakovą sureguliuoti gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šildymo sistemą ir nebuvo pareikšti reikalavimai pripažinti, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šildymo sistema yra netinkama naudoti.
Atsakovo suformuluotą klausimą, ar dėl netinkamo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šildymo sistemos veikimo galimas nepakankamas vien tik ieškovo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šildymas, apėmė teismo formuluotė, įvardinant jį klausimu, dėl kokių priežasčių sutrikęs buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šildymas.
Pirmosios instancijos teismas 2007-11-12 nutartyje dėl ekspertizės skyrimo ekspertams galutinai suformulavo klausimus, nenurodydamas atsakovo klausimų neįtraukimo motyvų, tuo netinkamai pritaikydamas CPK 213 str. nuostatas. Tai, kad 2007-11-12 nutartyje dėl ekspertizės skyrimo nėra atsakovo klausimų neįtraukimo motyvų, yra formalus CPK 213 str. nuostatų pažeidimas, nesudarantis teisinio pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo 2008-12-09 sprendimą, nes įstatymų leidėjas draudžia formaliais pagrindais naikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas 2007-11-12 nutartyje dėl ekspertizės skyrimo ekspertams pavedė atsakyti tinkamai suformuluotus klausimus, teisiškai reikšmingus bylos nagrinėjimo dalykui.
Kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui, nes jie yra bendro pobūdžio samprotavimai. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl ieškovo reikalavimo atsakovui pagrįstumo.
Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti apeliacinį skundą. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, iš esmės tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
Pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, tinkamai pritaikydamas proporcingumo principą. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė du turtinio pobūdžio reikalavimus – dėl nuostolių atlyginimui už šilumos nepatiekimą ir dėl nuostolių už buto parketo remontą ir vieną neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl įpareigojimo sureguliuoti gyvenamojo namo šildymo sistemą. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra ieškinio reikalavimas, nes šio klausimo išsprendimas yra tiesiogiai susijęs su materialiojo pobūdžio reikalavimų išsprendimu ir yra išvestinis klausimas. Teismas patenkino tik vieną ieškinio reikalavimą –neturtinio pobūdžio. Ieškovas patyrė 4720 Lt išlaidų už ekspertizę, atsakant į klausimus, susijusius su patenkintu ieškinio reikalavimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė visas išlaidas už ekspertizę. Ieškovas už patenkintą ieškinio reikalavimą buvo sumokėjęs 124 Lt žyminį mokestį, kurį jam turi atlyginti atsakovas. Teismas priteisdamas 1000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teisingai paskaičiavo proporcijas patenkintų reikalavimų daliai, nes ieškovas iš viso pirmosios instancijos teisme patyrė 3000 Lt išlaidų už teisines paslaugas, o teismas priteisė tik 1/3 dalį. Atsakovas patyrė 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl atmetus du iš trijų ieškovo reikalavimų, teismas padarė išvadą, kad ieškovas turi pareigą atlyginti atsakovui 667 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įskaitė šalių priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų ir teisingai priteisė ieškovui iš atsakovo 5177 Lt (4720 Lt + 124 Lt+1000 Lt - 667 Lt). Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti bylinėjimosi išlaidų dydį nuo 5177 Lt iki 805 Lt dydžio.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos iš esmės pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turėtų būti pakeista ar panaikinta apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 6.245 str. – 6.250 str., CPK 7 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo priteisti apeliantui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis turėjo 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 76-77) apeliacinėje instancijoje, todėl atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo 585-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. G. naudai.