- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-02
- Bylos Nr.
- e2A-1220-613/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lailora“
- Trečiasis asmuo
- S. S., P. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kegesa“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lailora“ apeliacinį skundą ir trečiojo asmens S. S. pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-383-889/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lailora“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kegesa“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys S. S., P. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lailora“ kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės UAB „Kegesa“ priteisti 16 490,24 Eur skolą, 301,35 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad trečiajam asmeniui S. S. nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis, o trečiajam asmeniui P. K. (atsakovės UAB „Kegesa“ akcininkui) 2/3 dalis pastatų: sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gamybinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gamybinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gamybinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), transporterinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini); buitinės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kontrolinis punktas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), taip pat mechaninės dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini) (toliau visi kartu – Ginčo pastatai).
3. Nuomotojas S. S. (trečiasis asmuo) ir nuomininkė UAB “Kegesa” (atsakovė) 2012 m. balandžio 19 d. sudarė negyvenamųjų daiktų nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovei buvo perduotos valdyti ir naudotis 1/3 dalis Ginčo pastatų. Ieškovės žiniomis, panašiu metu nuomos sutartį dėl likusių 2/3 dalių Ginčo pastatų nuomos atsakovė sudarė su trečiuoju asmeniu P. K.. Atsakovei buvo perduoti valdyti ir naudotis visi Ginčo pastatai. Atsakovė Ginčo pastatuose vykdė ir tebevykdo gamybinę veiklą (modulinių, skydinių namų gamyba).
4. Ieškovė UAB „Lailora“, S. S. ir atsakovė UAB „Kegesa“ 2013 m. kovo 1 d. sudarė susitarimą dėl nuomos sutarties novacijos, kuriuo pradinis nuomotojas S. S. buvo pakeistas naujuoju nuomotoju – ieškove. Ieškovė tą pačią dieną sudarė susitarimą su atsakove, kuriuo pakeitė mėnesinio nuomos mokesčio dydį – 7 117,22 Lt (2 061,29 Eur) per mėnesį, įskaitant PVM. Atsakovė 2017 m. rugsėjo 28 d. pranešimu informavo ieškovę, kad nuo 2017 m. gruodžio 1 d. nutraukia nuomos sutartį. Tačiau atsakovė negrąžino ieškovei išsinuomotų Ginčo pastatų dalies ir toliau juose vykdo veiklą. Ieškovė kreipėsi į atsakovę 2017 m. gruodžio 21 d. raštu, prašydama atlaisvinti ir grąžinti Ginčo patalpas, tačiau atsakovė į prašymą nereagavo. Paskutinis mėnuo, už kurį atsakovė sumokėjo ieškovei nuomos mokestį, buvo 2017 m. lapkritis. Ieškovė 2018 m. balandžio 9 d. pretenzija reikalavo, kad atsakovė nedelsiant atlaisvintų turtą, dėl kurio nutraukė nuomos sutartį, arba, jei atsakovė pageidauja toliau vykdyti veiklą Ginčo pastatuose – kad atsakovė sudarytų naują nuomos sutartį. Taip pat ieškovė reikalavo atsakovės, kad pastaroji apmokėtų nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. bei delspinigius už pradelsimą. Atsakovė 2018 m. balandžio mėnesį atsiuntė trečiajam asmeniui S. S. kvietimą atvykti ir priimti 1/3 dalį Ginčo pastatų. S. S. nurodė, kad atsakovė turėtų susimokėti nuomos mokesčio įsiskolinimą bei turėtų būti sudaroma nauja nuomos sutartis dėl mažesnio Ginčo pastatų ploto, siekiant išvengti teisminio bylinėjimosi. Atsakovė atsiuntė S. S. 2018 m. balandžio 26 d. perdavimo-priėmimo aktą, fiksuojantį Ginčo pastatų grąžinimą S. S.. S. S. atsisakė pasirašyti šį aktą, raštu nurodydamas, kad faktiškai Ginčo pastatai nėra atlaisvinti, o akte fiksuojamos aplinkybės neatitinka tikrovės. Antstolė V. D. 2018 m. gegužės 4 d. sudarė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0004/18/F-1011, kuriame yra konstatuota, jog įvairiuose pastatuose (duomenys neskelbtini), veiklą vykdė atsakovė. Atsakovė 2018 m. gegužės 22 d. pateikė Ginčo pastatų bendrasavininkiams S. S. ir P. K. pasiūlymą, kuriuo siūlė išsinuomoti kai kuriuos Ginčo pastatus trijų mėnesių nuomos terminui. S. S. pateikė atsakovei atsakymą, kuriame nurodė, jog atsakovė ir toliau faktiškai naudojasi Ginčo pastatais, tačiau formaliai nutraukusi nuomos sutartį, nebemoka ieškovei nuomos mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškovės UAB „Lailora“ ieškinį atmetė bei paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad Ginčo pastatai bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso tretiesiems asmenims S. S. ir P. K.. Tačiau Ginčo pastatuose yra nustatytos idealiosios savininkų dalys, bet ne realiosios, kiekvienam iš jų priklausančios ir tenkančios turto dalys. S. S. ir P. K. nėra sudarę susitarimo dėl naudojimosi Ginčo pastatais tvarkos. Atsakovei sudarius sutartį dėl 1/3 dalies Ginčo pastatų išnuomojimo, pradinis nuomotojas S. S. atsakovei išnuomoto turto realiai neperdavė, o perdavimo priėmimo akte nurodė pagal idealiąsias nuosavybės dalis paskaičiuotą plotą. Nutraukus sutartį, atsakovė išsinuomotą turtą ieškovei grąžino perdavimo - priėmimo akte nurodydama pagal idealiąsias dalis paskaičiuotą patalpų plotą.
7. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovės pateiktas reikalavimas išsikelti atsakovei iš 1/3 idealiosios dalies patalpų yra nekonkretus ir neaiškus, kadangi nėra aišku, iš kokių konkrečiai pastatų dalių atsakovė turėtų išsikraustyti. Ginčo pastatų bendraturčiams nenusistačius minėto turto naudojimo tvarkos, nėra galimybės nustatyti, kuriam bendraturčiui Ginčo pastatų dalimi naudojasi atsakovė ar kuriam bendraturčiui priklausančia Ginčo patalpų dalimi nesinaudoja.
8. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovė neturėjo galimybės nuomotojui grąžinti Ginčo pastatų dalies kitokiu būdu, nei gavo iš pradinio nuomininko S. S., todėl Ginčo pastatų grąžinimas priėmimo - perdavimo akte nurodant idealiąsias patalpų dalis laikytinas tinkamu. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kokia yra reali ieškovės nuomojamų pastatų dalis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė UAB „Lailora“ apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Teismas skundžiamu sprendimu patvirtino neteisėtus atsakovės veiksmus ir tokiu būdu leido atsakovei ir toliau, neribotą laiką juos tęsti, t. y. naudotis visu Ginčo pastatų plotu, tačiau atsiskaityti tik su vienu iš bendraturčių – P. K.. Tuo labiau, kad pati atsakovė rašte ieškovei nurodė, kad sutinka mokėti komunalinius mokesčius už visus Ginčo pastatus.
9.2. Kadangi atsakovė sudarė Ginčo pastatų nuomos sutartis ir su P. K., ir su ieškove, naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta. Atsakovė žinojo, kad norėdama susimažinti nuomojamų patalpų plotą, ji negalės nutraukti nuomos santykių tik su vienu iš bendrasavininkių, o privalės nutraukti nuomos santykius su abiem bendrasavininkais.
10. Trečiasis asmuo S. S. pareiškimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo pareiškė, prisidedantis prie ieškovės UAB „Lailora“ apeliacinio skundo. Prašo jį tenkinti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais.
Atsiliepimas
11. Atsakovė UAB „Kegesa“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą nepakeistą, taip pat priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovės vertinimu, teismas, atsižvelgdamas į atsakovės nurodytas aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad ji išsinuomotą turtą ieškovei grąžino tokiu pačiu būdu, kokiu jį gavo iš pirminio nuomotojo S. S., neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir tinkamai įvykdė savo prievolę grąžinti išsinuomotą daiktą ieškovei. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovės negalėjimas iš savo turto dalies gauti pajamas nėra priežastiniame ryšyje su atsakovės veiksmais ar neveikimu, o yra susijęs su Ginčo pastatų bendraturčių nesusitarimu dėl naudojimosi turtu tvarkos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl ginčo esmės
14. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, S. S. nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis, o P. K. 2/3 dalis Ginčo pastatų. Tarp bendraturčių nėra nustatyta naudojimosi Ginčo pastatais tvarka. Pagal pateiktą 2012 m. balandžio 19 d. negyvenamųjų daiktų nuomos sutartį S. S. išnuomojo atsakovei jam priklausančias 1/3 dalis Ginčo pastatų. Atsakovas P. K. 2011 m. balandžio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 02/2011 (su vėlesniais sutarties pakeitimais) bei 2012 m. rugpjūčio 1 d. negyvenamųjų daiktų nuomos sutartimi Nr. 05/2012 (su vėlesniais sutarties pakeitimais) išnuomojo atsakovei jam priklausančias likusias 2/3 dalis Ginčo pastatų. Ieškovė UAB „Lailora“, S. S. ir atsakovė UAB „Kegesa“ 2013 m. kovo 1 d. sudarė susitarimą dėl nuomos sutarties novacijos, kuriuo pradinis nuomotojas S. S. buvo pakeistas naujuoju nuomotoju – ieškove. Ieškovė tą pačią dieną sudarė susitarimą su atsakove, kuriuo pakeitė mėnesinio nuomos mokesčio dydį – 7 117,22 Lt (2 061,29 Eur) per mėnesį, įskaitant PVM.
15. Atsakovė 2017 m. rugsėjo 28 d. pranešimu informavo ieškovę, kad nuo 2017 m. gruodžio 1 d. nutraukia nuomos sutartį su ieškove, tačiau nuomos sutarties su P. K. nenutraukė ir toliau naudojasi Ginčo pastatais. Dėl ko S. S. atsisako priimti (pasirašyti) 1/3 Ginčo pastatų perdavimo-priėmimo akto, argumentuodamas, jog jis nei gali naudotis jam priklausančia Ginčo pastatų dalimi, nei iš atsakovės gauna nuomos mokestį. Taigi, nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos priklauso nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Šiuo atveju S. S. ir P. K. yra Ginčo pastatų bendraturčiai.
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalį laikoma, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, yra įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006).
17. Kasacinis teismas, plėtodamas minėtų CK nuostatų taikymo praktiką, taip pat išaiškino, kad bendraturtis jam tenkančią turto dalį gali išnuomoti tik tokiu atveju, kai tą dalį galima identifikuoti, o kai naudojimosi bendru daiktu tvarka nenustatyta ar kitokiais būdais su kitais bendraturčiais nesuderinta, kokį konkretų turtą (jo dalį) vienas iš bendraturčių gali išnuomoti ar suteikti panaudai tretiesiems asmenims, nuomos ar panaudos sutartis negali būti sudaryta. Tuo tarpu nesant nustatytos naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu (Nagrinėjamu atveju – Ginčo pastatais) tvarkos, tam, kad galėtų būti nutraukta sutartis dėl vienam bendraturčiui tenkančios turto dalies panaudos (nuomos), būtina prieš tai nustatyti naudojimosi šiuo turtu tvarką, nes tik nustačius tokią tvarką įmanoma įvardyti, dėl kurio konkretaus turto sutartis nutraukiama, o dėl kurio išlieka panaudos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016).
18. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis bei nurodyta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nors ir atskiromis nuomos sutartimis (tarp S. S. ir atsakovės bei P. K. ir atsakovės), bet buvo perduoti visi Ginčo pastatai bendru sutarimu atsakovei nuomos teise valdyti ir disponuoti, todėl Ginčo pastatų naudojimosi tvarkos nustatymas bendraturčiams nuomos sutarčių sudarymo metu buvo neaktualus. Tačiau tik dalies Ginčo pastatų nuomos sutartis, kaip jau minėta nutarties 17 punkte, galėjo būti nutraukta prieš tai nustačius Ginčo pastatų naudojimosi bendraturčiams tvarką arba, tokio susitarimo nepasiekus, nutraukus abi Ginčo pastatų nuomos sutartis.
19. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias bendrosios dalinės nuosavybės teises, ir paliko teisiškai ydingą situaciją, kuomet atsakovė gali naudotis visais Ginčo pastatais, pažeidžiant bendraturčio S. S. ir ieškovės teises. Taigi, buvo neatskleista bylos esmė, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų atsižvelgti į nutarties 16-17 punkte nurodytas CK normas bei kasacinio teismo praktiką.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas šalių patirtų kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, šiuo klausimu turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.