Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 77.6, 77.2, 77.4.2, 78.2.1, 116.1, 116.4, 116.6.1, 125.1

2011 m. gruodžio 21 d.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Musneckaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. S. ieškinį atsakovei J. S., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo iš motinos nepilnamečiui sūnui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus M. S. (b.l. 9). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-06-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, jų nepilnamečio sūnaus M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. S., iš tėvo T. S. priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui Mantui, gimusiam (duomenys neskelbtini), po 900 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, abu tėvai įsipareigojo rūpintis sūnaus auklėjimu, priežiūra, fiziniu vystymusi, mokymu bei lavinimu (b.l. 10-11).

Tiesiogiai 2011-10-20 posėdyje išklausytas nepilnametis M. S. pasakojo, kad mokosi 4 klasėje, lanko automodeliavimo būrelį, mėgsta sportuoti, gerai mokosi, turi draugų. Gyvena jis su mama, kuriai nepatinka, kad jis bendrauja su seneliais, mama neišleidžianti jo pas tėtį į Airiją. Mama yra jam įspyrusi, sudavusi su ranka, nors jis nieko blogo nedarydavo. Ji dažnai būna pikta, barasi, rėkia ant M. Namuose nėra vonios, M. prausiasi kartą per savaitę mamos darbovietėje, mama negamina valgyti, yra išmetusi visus puodus, kuriuos atvežė seneliai, yra sudaužiusi ir išmetusi mobiliuosius telefonus, kad M. neskambintų seneliams. M. nenori gyventi su mama, jis norėtų važiuoti gyventi pas senelius arba pas tėtį į Airiją (b.l. 122-123). Atsakovei pareiškus, kad M. pakeitė savo nuomonę ir nori likti gyventi su ja, nepilnametis buvo pakartotinai išklausytas 2011-12-14 teismo posėdyje. Nepilnametis M. sakė, kad mamos elgesys paskutiniu metu pasikeitė, nes ji bando jam įsiteikti. Mama nupirko M. naujų drabužių, gamina valgyti, jis turi mobilų telefoną, bendrauja su tėčiu, penktadieniais susitinka su seneliu, bet vonia dar neįrengta, mama dažnai pyksta. M. pakartotinai tvirtai išreiškė norą gyventi kartu su tėvu (b.l. 170-171).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pareiškė, kad pagrindo neterminuotai riboti motinos valdžią nėra, tačiau būtina gerbti vaiko norą gyventi su tėvu. Nepilnametis M. buvo ne vieną kartą išklausytas tiesiogiai posėdžio metu, jis visą laiką laikosi tvirtos pozicijos, kad nori gyventi su tėvu. Teismas nenustatė faktų, kad vaiko noras gyventi su tėvu prieštarautų jo interesams. Ieškovas nuo 2005 metų gyvena Airijoje, įsikūrė toje šalyje, turi darbą, nuolatines pajamas, geras buities sąlygas, tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšiai nenutrūko, duomenų, kad ieškovas negali tinkamai pasirūpinti sūnumi, nėra (CK 3.178 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies šiais motyvais.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos. Tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad nepilnamečio M. S. teisės ir interesai buvo pažeisti. Teismas nustatė, kad vaikas patyrė motinos smurtą ir patyčias. Pati atsakovė J. S. posėdžio metu pripažino, kad yra spyrusi sūnui į užpakalį, sudaužiusi telefoną, nes sūnus kiekvieną dieną bendravo su seneliu, išmetusi sūnaus drabužius, nes jai jie buvę negražūs, neišklausiusi prieš tai sūnaus nuomonės (b.l. 169). Išklausytas liudytojas G. P. Č. paaiškino, kad atsakovė yra jo dukra, tačiau ji netinkamai elgiasi su savo sūnumi. M. skundėsi, kad mama jį muša, vaikas į mokyklą eina nevalgęs, paliekamas vienas namuose, jam draudžiama telefonu bendrauti su tėvu ir seneliais. Vaikas pasidarė nervuotas, lankosi pas psichologus, bijo motinos, tėvas galėtų geriau pasirūpinti M. (b.l. 120-121). Liudytoja I. Č. patvirtino, kad vaikaitis blogai jaučiasi mamos namuose, jis suglumęs, pasimetęs, nervuotas, daužo galvą į sieną, būtų geriau, jeigu vaikas važiuotų gyventi į Airiją pas tėvą (b.l. 121-122). Liudytojai tvirtino, kad jų dukra J. S. serga psichikos liga, tačiau nepripažįsta turimų sveikatos problemų, nevartoja vaistų, todėl yra pikta ir agresyvi sūnaus atžvilgiu, tačiau įrodymų apie dabartinę liguistą atsakovės psichikos būseną teismui nepateikė (b.l. 58).

Iš kitos pusės byloje yra rašytiniai įrodymai, kad M. gerai mokosi, jo elgesys mokykloje nepriekaištingas, nepilnametis daug kuo domisi, lanko papildomus užsiėmimus, dalyvauja konkursuose ir yra užėmęs prizines vietas, tame, reikia pripažinti, yra motinos, su kuria M. gyvena, pastangos (b.l. 96-106). M. sakė, kad į tėvų susirinkimus vaikšto, jo mokslais domisi mama. Išklausyta liudytoja G. L., pas kurią gyveno atsakovė su sūnumi, kol įsigijo savo būstą, parodė, kad motina tinkamai prižiūrėjo sūnų, gamino valgį, gražiai M. rengė, vaiko atžvilgiu niekada nesmurtavo. Tiek ieškovas, tiek pats M.sakė, kad bylos eigoje motinos elgesys pasikeitė. Ji gamina valgyti, nupirko M. aprangos, telefoną ir nepriekaištauja, kad vaikas bendrauja su seneliu, įrenginėja vonios kambarį. Į klausimą, kodėl jis nenori likti gyventi kartu su mama, nepilnametis atsakė „man tiesiog nepatinka mama“. Bylos duomenys ir nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad dabartiniu metu nėra pagrindo riboti atsakovei J. S. motinos valdžią sūnaus M.atžvilgiu.

Dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos pakeitimo

Vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvu būtinybė įtvirtinta įstatyme (CK 3.169 str. 1 d.), kuriame pasakyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje buvo išklausyta šalių vaiko nuomonė dviejuose teismo posėdžiuose, kuriuose jis pareiškė norą gyventi su tėvu. Ši vaiko nuomonė iš esmės buvo pagrįsta jo ir tėvo nuoširdžiu bendravimu, gerais tarpusavio santykiais. Į klausimą, kodėl nenori gyventi su mama, M. atsakė, kad mama dažnai pyksta, rėkia, barasi. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011-08-19 susitikimo protokole Nr.A17-919 (3.116-SR6) užfiksuota, kad vaikas, gyvendamas su mama, jaučia baimę (b.l. 18). Paramos vaikams centro psichologė per individualias konsultacijas nustatė, kad vaikas po pamokų stengiasi kuo daugiau laiko būti su draugais ir negrįžti namo, namuose jaučiasi vienišas, kartais nesupranta mamos elgesio, laukia tėčio skambučių. Vaiko būsena psichologiškai yra sunki, bet jis supranta padėtį ir gali išsakyti savo nuomonę (b.l. 107).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Aiškindamasis tėvo aplinkos sąlygas, teismas nustatė, kad T. S., turėdamas teisę laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje, 2005 metais išvyko į Airiją. Dublino socialinis darbuotojas, įvertinęs T. S. gyvenimo sąlygas, patvirtino, kad M. įrengtas atskiras kambarys, jame yra lova, spinta, stalas, gyvenamosios patalpos yra geros būklės, gerai prižiūrimos, saugios, netoliese yra kelios mokyklos, sporto klubai, žaidimų aikštelės. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kad jis yra sveikas, turi darbą ir nuolatines pajamas. Be to augindamas M. jis gautų valstybės paramą. Pats M. sakė, kad pasiryžęs išvykti iš Lietuvos, keisti aplinką, draugus, mokosi anglų kalbos mokykloje ir lanko papildomus anglų kalbos užsiėmimus. Tokiu būdu tėvas T. S. gali užtikrinti M. teises į saugią aplinką, sudaryti galimybes visapusiškai vystytis (tiek fizine, tiek socialine prasme), apsaugoti nuo suaugusių (atsakovės ir jos tėvų) tarpusavio konfliktų, problemų ir pan. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs vaiko teisių į saugią aplinką svarbą (žr., pvz., Koons v. Italy, no. 68183/01, judgment of 30 September 2008). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nenustatė faktų, kuriais remiantis galima būtų spręsti, jog šalių sūnaus išreikštas noras gyventi su tėvu prieštarautų jo interesams (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 2 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnis, CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis).

Kita vertus, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, negyvenančiam kartu tėvui ar motinai išlieka teisė ir pareiga bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant. Tėvas ar motina, su kuriuo vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės jokio kokybinio skirtumo tarp abiejų tėvų nėra, yra pagrindas manyti, jog geri vaiko ir motinos santykiai gali būti atsakovės puoselėjami remiantis bendravimo teise.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui priteisimo

Nustačius nepilnamečio M. gyvenamąją vietą su tėvu, teismas jam iš skyrium gyvenančios motinos privalo priteisti išlaikymą (CK 3.192 str., 3.194 str. 1 d.). Tarp šalių nekilo ginčas dėl išlaikymo dydžio. Atsakovė pareiškė, kad dėl turtinės padėties (b.l. 20-35, 37-41, 108-111) ji galėtų M. teikti kas mėnesį 500 Lt dydžio išlaikymą. Ieškovas sutiko su siūloma išlaikymo suma (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovas priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės neprašo.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-09-09 sprendimu Nr.(1.7.)-SPT-44-11 atsakovei J. S. suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ją 50 % nuo bylinėjimosi išlaidų (b.l. 67-69). Patenkinus ieškinį iš dalies, 50 % išlaidų, t.y. po 960 Lt (b.l. 138), turi apmokėti į valstybės biudžetą kiekviena iš šalių lygiomis dalimis (CPK 96 str. 1 d., 99 str.).

Patenkinus ieškinį išlaikymo priteisimo dalyje, į valstybės biudžetą iš ieškovės priteisiamas 90 Lt ( 50%) žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovas paduodamas ieškinį atleidžiamas (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš ieškovo priteisiamos 17 Lt, o iš atsakovės 8,50 Lt (50%) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-06-18 sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir nustatyti nepilnamečio M. S. a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu T. S. a.k(duomenys neskelbtini).

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-06-18 sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir nutraukti priteisto išlaikymo M. S. a.k(duomenys neskelbtini) išieškojimą iš tėvo T. S. a.k(duomenys neskelbtini) nuo nepilnamečio vaiko perdavimo tėvui dienos.

Priteisti iš J. S. a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. S. a.k(duomenys neskelbtini) po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo perdavimo tėvui dienos, kol sūnus sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio sūnaus įstatyminiam atstovui, - tėvui T. S. a.k(duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš T. S. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 960 Lt (devynių šimtų šešiasdešimties litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB banke “Swedbank” (įmokos kodas 5630).

Priteisti iš J. S. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 960 Lt (devynių šimtų šešiasdešimties litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB banke “Swedbank” (įmokos kodas 5630).

Priteisti iš T. S. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 17 Lt (septyniolikos litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš J. S. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 90 Lt (devyniasdešimties litų) žyminį mokestį ir 8,50 Lt (aštuonių litų 50 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.