- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-18
- Bylos Nr.
- 2A-2105-653/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-08906-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- T. S.
- Atsakovas
- J. S.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Zeliankos ir Tatjanos Žukauskienės,
dalyvaujant ieškovui T. S., jo atstovei adv. V. Gražulytei, atsakovei J. S., jos atstovui adv. R. Jonuškai,
viešame teismo posėdyje žodine apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės J. S. apeliacinį skundą dėl 2011-12-21 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-12265-127/2011 pagal ieškovo T. S. ieškinį atsakovei J. S., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo iš motinos nepilnamečiui sūnui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
Šalys 2001-05-28 susilaukė sūnaus M. S. (b.l. 9). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-06-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4567-656/2007 šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, jų nepilnamečio sūnaus Manto, gimusio 2001-05-28, gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. S., iš tėvo T. S. priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui Mantui, gimusiam 2001-05-28, po 900 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, abu tėvai įsipareigojo rūpintis sūnaus auklėjimu, priežiūra, fiziniu vystymusi, mokymu bei lavinimu.
Šalies argumentai
2011-08-23 ieškovas T. S. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad atsakovė vengia atlikti motinos pareigas, piktnaudžiauja motinos valdžia, smurtauja prieš nepilnametį sūnų, todėl prašė teismo neterminuotai apriboti J. S. motinos valdžią sūnaus Manto, gimusio 2001-05-28, atžvilgiu; nustatyti nepilnamečio sūnaus Manto, gimusio 2001-05-28, gyvenamąją vietą su tėvu; priteisti iš motinos išlaikymą nepilnamečiui sūnui Mantui, gimusiam 2001-05-28, po 900 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol sūnus sulauks pilnametystės.
Atsiliepimas
Atsakovė J. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jau dešimtį metų viena augina sūnų, nes ieškovas išvyko iš Lietuvos ir gyvena Airijoje. Ji myli sūnų ir tinkamai juo rūpinasi. Tarp šalių kilo nesutarimai dėl tėvo ir senelių (atsakovės tėvų), kurie kišasi į jos asmeninį gyvenimą, bendravimo su vaiku. Vaikas yra pasimetęs, „tampomas“ po valstybines institucijas, nuteikinėjamas prieš motiną, jam reikalinga psichologo pagalba. Atsakovė mananti, kad nėra pagrindo riboti jai motinos valdžią, keisti sūnaus gyvenamąją vietą, todėl prašė ieškinį atmesti.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pareiškė, kad pagrindo neterminuotai riboti motinos valdžią nėra, tačiau būtina gerbti vaiko norą gyventi su tėvu. Nepilnametis Mantas buvo ne vieną kartą išklausytas tiesiogiai posėdžio metu, jis visą laiką laikosi tvirtos pozicijos, kad nori gyventi su tėvu. Teismas nenustatė faktų, kad vaiko noras gyventi su tėvu prieštarautų jo interesams. Ieškovas nuo 2005 metų gyvena Airijoje, įsikūrė toje šalyje, turi darbą, nuolatines pajamas, geras buities sąlygas, tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšiai nenutrūko, duomenų, kad ieškovas negali tinkamai pasirūpinti sūnumi, nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011-12-21 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-06-18 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-4567-656/2007 dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir nustatė nepilnamečio M. S. a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu T. S.; pakeitė minėto teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir nutraukė priteisto išlaikymo M. S. a.k(duomenys neskelbtini) išieškojimą iš tėvo T. S. nuo nepilnamečio vaiko perdavimo tėvui dienos; priteisė iš J. S. išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. S. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo perdavimo tėvui dienos, kol sūnus sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio sūnaus įstatyminiam atstovui, - tėvui T. S., priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nepilnamečio M. S. teisės ir interesai buvo pažeisti. Teismas nustatė, kad vaikas patyrė motinos smurtą ir patyčias. Kartu teismas pripažino, kad bylos eigoje motinos elgesys pasikeitė ir dabartiniu metu nėra pagrindo riboti atsakovei J. S. motinos valdžią sūnaus Manto atžvilgiu.
Nagrinėjamoje byloje buvo išklausyta šalių vaiko nuomonė dviejuose teismo posėdžiuose, kuriuose jis pareiškė norą gyventi su tėvu. Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos klausimą, teismas atsižvelgė į vaiko nuomonę, nustatė, kad T. S. gali užtikrinti M. teises į saugią aplinką, sudaryti galimybes visapusiškai vystytis (tiek fizine, tiek socialine prasme), apsaugoti nuo suaugusių (atsakovės ir jos tėvų) tarpusavio konfliktų, problemų ir pan. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nenustatė faktų, kuriais remiantis galima būtų spręsti, jog šalių sūnaus išreikštas noras gyventi su tėvu prieštarautų jo interesams. Teismas išaiškino, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, negyvenančiam kartu tėvui ar motinai išlieka teisė ir pareiga bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant; tėvas ar motina, su kuriuo vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės jokio kokybinio skirtumo tarp abiejų tėvų nėra, tesimas padarė išvadą, kad geri vaiko ir motinos santykiai gali būti atsakovės puoselėjami remiantis bendravimo teise.
Nustačius nepilnamečio Manto gyvenamąją vietą su tėvu, teismas jam iš skyrium gyvenančios motinos priteisė 500 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė J. S. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti pilnai.
Nurodė, jog teismas suabsoliutino sūnaus išsakytą norą gyventi su tėvu, nesiaiškino dėl ko susiformavo vaiko nuomonė staiga keisti gyvenamąją vietą, nesiaiškino ieškovo motyvacijos. Tėvas septynis metus negyveno su vaiku, jam nėra žinomi jokie vaiko rūpesčiai. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad mažametis Mantas labiausia norėtų gyventi su seneliais. Iš vaiko apklausos negalima daryti išvados dėl susiformavusio emocinio ryšio tarp vaiko ir tėvo. Vaiko nuomonė išreikšta nesuvokiant, kad Airijoje, kur gyvena tėvas, jis bus atskirtas nuo to, prie ko buvo pripratęs, nematys senelių ir mamos, kad eis į mokyklą kur mokosi kitos kultūros vaikai. Teismas nepasidomėjo kaip vaikas įsivaizduoja savo gyvenimą užsienyje. Būtent seneliai (atsakovės tėvai) yra suinteresuoti tuo, kad vaikas būtų atimtas iš motinos, o priekaištai atsakovei kilo tik dėl to, kad ji riboja kontaktus su seneliais. Vaiko noras susiformavo konflikto su seneliais išdavoje. Apeliantė prašė nagrinėjant bylą apeliacine tvarka skirti psichologinę ekspertizę tikslu išsiaiškinti vaiko nuomonę, atsakyti į klausimą kuris iš tėvų yra tinkamesnis vaiko auklėtojas. Teismas neatsižvelgė į 2011-08-19 ieškovo prašymą Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl laikinos vaiko globos nustatymo (b.l. 19), kuriame jis prašė skirti vaiko globėjais vaiko senelius. Apeliantės nuomone ieškovas nesiruošia vaiko vežtis su savimi į Airiją, bet ketina vaiką palikti globoti seneliams. Aplinkybė, kad atsakovė vieną kartą sudavė sūnui per užpakalį negali būti pripažinta, kaip patvirtinanti motinos smurtą vaiko atžvilgiu. Epizodai, kai atsakovė sudaužė telefoną ir išmetė negražius drabužius, neatsiklausius vaiko nuomonės, yra išprovokuoti tik konfliktinė situacija su tėvais (seneliais). Dėl to teismas negalėjo daryti išvados, kad vaikas nuolat patyria motinos smurtą ir patyčias. Kilęs konfliktas tarp atsakovės ir jos tėvų buvo tik momentinis. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovė apsvarstė savo elgesį, pašalino konflikto su tėvais padarinius – nevaržomai leidžia bendrauti vaikui su seneliais. Teismas, vertindamas ieškovo gyvenimo sąlygas Airijoje, neatsižvelgė į tai, jog kartu su juo butą nuomojasi kitas asmuo – P. P. M. W., nesiaiškino ar vaiko gyvenimas viename bute su svetimu kitos tautybės vyru bus saugus. Teismas nesiaiškino dėl galimybių vaikui lankyti mokyklą Airijoje, nesigilino su kuo liks vaikas tuo metu, kai ieškovas bus darbe; nesiaiškino ar ieškovo aplinkos sąlygos yra stabilios, į ieškovo ateities planus. Teismas nesvarstė klausimo dėl atsakovės bendravimo su vaiku, kai vaikas bus išvykęs už Lietuvos ribų, ar atsakovė turės galimybę lankytis sūnų Airijoje. Vaikui išvažiavus į užsienį nutrūks visi jo socialiniai ryšiai su Lietuva. Nekeičiant vaiko gyvenamosios vietos, netenkintinas ir ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nekeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad nėra svarbūs atsakovės pasiteisinimai dėl vaiko teisių pažeidimo, esminis yra pats pažeidimo faktas. Pati atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad išvykusi į Latviją vaikui nepaliko maisto, kad išmetė maistą, kurį rado sūnaus lovoje, o tai patvirtina faktą, kad vaikas lovoje slėpė maistą nuo motinos dėl to, kad maisto nebūdavo namuose. Kadangi atsakovės tėvų atvežtas maistas yra išmetamas, sūnus maistą pradėjo slėpti lauke. Š. m. birželio 30 d. atsakovei išvykus į ekskursiją į Rygą, sūnus liko namuose be maisto, bute buvo išjungtas vanduo, sūnumi pasirūpino seneliai. Atsakovė neginčijo, jog bute, kuriame gyvena jau 3 metus, iki šiol nėra įrengta vonia, vaikas 1 k. į savaitę prausiasi atsakovės darbovietėje. Namie nėra ir tualeto durų. Tai kartu rodo, kad atsakovė nepajėgi suvokti vaiko poreikių, juo pasirūpinti. Atsakovė nuolat daro kliūtis bendrauti sūnui su tėvu ir kitais artimais giminaičiais. 2011 m. vasario mėn. sūnus atsiliepė į ieškovo skambutį į butą telefonspyne ir ėmė verkti, pasakė, jog bijo, kad mama sužinos apie tai, kad tėvas buvo atėjęs ir kalbėjo su sūnumi. Atsakovė neatvyko bendram pokalbiui į VTAS dėl šio įvykio. Vaikas nuolat traumuojamas. Akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė priversta „pasitempti“ vien tam, kad nesumažintų sau palankaus teismo sprendimo tikimybės. Esminę įtaką vaiko nuomonei turėjo ne ieškovas ar atsakovės tėvas, o tai, kad vaikas yra skriaudžiamas savo paties namuose. Vaiko motyvaciją sąlygojo rūpestingas kitų asmenų elgesys. Teismui yra pateikta Dublino socialinio darbuotojo išvada dėl T. S. gyvenimo sąlygų. Atsakovė, turėdama psichikos sutrikimus, visiškai nesirūpino savo sveikata, atsakovės liga pasireiškia agresyviu elgesiu. Ieškovas nesutiko su prašymu dėl ekspertizės skyrimo, nes vaikas buvo apklausiamas ne tik teisme, bet ir Paramos vaikams centro psichologės. Abu kartus vaikas išreiškė norą gyventi su tėvu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nepilnametis M. S. teisme buvo apklaustas du kartus (b.l. 122-123, 170-171). Vaiko nuomonė pareikšta aiškiai ir tvirtai, vaikas mintis reiškė nuosekliai, nekeitė savo nuomonės. Tą patvirtino ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė, dalyvavusi teismo posėdyje. Be to, Paramos vaikams centro psichologė, atlikusi asmenines konsultacijas su vaiku, nustatė, jog vaikas pagal amžių yra išsivystęs, supranta, kad sprendžiamas jo gyvenamosios vietos klausimas ir gali išsakyti savo nuomonę (b.l. 107). Be to, su vaiku bendravo Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistai (b.l. 18). Iš teismo posėdžio protokolų matyti, kad apklausos metu buvo aiškinamos aplinkybės kodėl vaikas nenori gyventi su mama (vaikas pareiškė, kad mama dažnai pyksta, rėkia, barasi). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas vaiko nuomonę, atsižvelgė į Paramos vaikams centro psichologės nustatytas aplinkybes, jog vaikas po pamokų stengiasi kuo daugiau laiko būti su draugais ir negrįžti namo, namuose jaučiasi vienišas, kartais nesupranta mamos elgesio, laukia tėčio skambučių. Taip pat teismas įvertino Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2011-08-19 susitikimo protokolą, kur nurodyta, jog vaikas, gyvendamas su mama jaučia baimę. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad, tirdamas vaiko nuomonę, teismas aiškinosi kokia yra vaiko motyvacija, dėl kokių priežasčių vaikas išreiškė norą gyventi su tėvu. Vaikas patvirtino, kad jo santykiai su tėvu, su seneliais yra geri, nors ieškovas ilgą laiką gyvena ir dirba užsienyje, vaikas noriai bendrauja su tėvu, taigi, vaikas ir tėvas neprarado tarpusavio emocinio ryšio. Iš to seka, kad vaiko nuomonė buvo nuodugniai ištirta. Byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą apie vaiko interesus, tėvų pasirengimą vaiko auklėjimui bei nustatyti su kuriuo iš tėvų turi būti nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, todėl psichologinės ekspertizės skyrimas šiuo atveju nėra tikslingas, dėl ko atsakovės prašymas atmestinas. Dėl tų pačių motyvų teismas sprendžia, kad nėra būtinybės ir pagrindo apeliacinės instancijos teisme trečią kartą apklausti vaiką bei apklausti kitus liudytojus, todėl tokie šalių prašymai atmestini (CPK 314 str.).
CK 3.169 str. 1 ir 2 d. numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų. CK 3.169 str. 3 d. numato, kad pasikeitus aplinkybėms vienas iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (pačios atsakovės paaiškinimus, liudytojų parodymus) ir pagrįstai konstatavo, kad vaikas patyrė motinos smurtą ir patyčias, vaikas skundėsi, kad paliekamas vienas namuose, į mokyklą eina nevalgęs, todėl padarė išvadą, kad vaiko interesai buvo pažeisti. Akivaizdu, kad vaiko sunki psichologinė būsena, baimės jausmas, noras pakeisti gyvenamąją vietą susiformavo ne staiga, kaip nurodė apeliantė, ne dėl vienkartinio motinos netinkamo elgesio ar dėl atsakovės konflikto su tėvais, bet dėl ilgalaikio motinos neigiamo poveikio vaikui. Tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovės elgesys pasikeitė (tą patvirtino ir vaikas, tačiau nuomonės dėl gyvenimo su tėvu arba seneliais nepakeitė) nepaneigia vaiko teisių pažeidimo fakto. Atsižvelgus į šias aplinkybes, į tai, kad šios aplinkybės atsirado po santuokos nutraukimo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą iš esmės pasikeitus vaiko gyvenimo sąlygoms, t.y. esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, nebeatitinkanti reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Papildomai pažymėtina, kad, kaip patvirtina vaiko ir atsakovės paaiškinimai, atsakovė be pagrindo apribojo ir vaiko teises bendrauti su vaiko seneliais (ieškovės tėvais) – CK 3.172 str. ir nesudarė saugių sąlygų vaikui vystytis, esant konfliktui su savo tėvais, todėl ir šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą. Tai, kad atsakovė turi dirba, turi architekto kvalifikacijos atestatą ir šiuo metu pilnai suremontavo butą, šios bylos kontekste neturi esminės reikšmės sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė pakeitė savo elgesį. Priešingai, teismas į šią aplinkybę atsižvelgė, padarius išvadą, kad nėra pagrindo riboti atsakovės motinos valdžią sūnaus atžvilgiu.
Rašytiniai įrodymai (b.l. 141-158), Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada, ieškovo paaiškinimai, jog jis gali dirbti pusę etato ir spėti pasiimti vaiką ir nuvesti jį į mokyklą, kad jis netrukdys vaikui bendrauti nei su motina, nei su seneliais, patvirtina, kad, išvykus į užsienį, vaiko socialiniai ryšiai su Lietuvoje gyvenančiais giminaičiais nebus prarasti, ieškovo gyvenimo aplinkos sąlygos yra tinkamos, netoli gyvenamosios vietos yra mokykla, duomenų apie realią grėsmę vaiko interesams jam gyvenant kitoje valstybėje byloje nėra. Pats M.sakė, kad pasiryžęs išvykti iš Lietuvos, keisti aplinką, draugus. Vaikas intensyviai mokosi anglų kalbos, lanko papildomus anglų kalbos užsiėmimus. Tai, kad ieškovas, nuolat gyvenantis užsienyje, ėmėsi skubių priemonių vaiko interesams apsaugoti – prašė laikinai skirti vaiko globėjais vaiko senelį ( b.l. 19) nepaneigia išvados, kad atsakovas gali tinkamai pasirūpinti vaiku. Šioje byloje vertinant ieškovo galimybes ir pastangas užtikrinti vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, dabartinę vaiko nesaugią gyvenimo aplinką, gerus vaiko ir tėvo tarpusavio santykius, abipusį norą gyventi kartu, jų nuolatinį siekį neprarasti tarpusavio ryšio, bendrauti, nežiūrint į tai, kad tėvas nuolat gyvena užsienyje, įvertinus tai, kad vaiko nuomonė yra motyvuota ir neparemta kokia nors jo interesams prieštaraujančią nauda, darytina išvada, kad vaiko noras neprieštarauja jo interesams ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, pagrįstai atsižvelgė į vaiko nuomonę. Aplinkybių, kurios teismui leistų nepaisyti vaiko nuomonės ir norų arba prieštarautų jo interesams, šioje byloje nenustatyta. Nėra duomenų apie tai, kad tėvas, kuris turi vienodas teises ir pareigas savo vaikui, kaip ir motina (CK 3.156 str.), tėvo valdžią naudotų netinkamai ar ja piktnaudžiautų, darytų blogą įtaką sūnui. Atsakovė turi teisę netrukdomai bendrauti su vaiku, tame tarpe lankytis sūnų Airijoje. Šiuo metu nesant ginčo tarp tėvų dėl motinos bendravimo su vaiku tvarkos, nes vaikas iki šiol gyvena su motina, ir atsakovei nepareiškus atitinkamo reikalavimo byloje, teismas neturėjo spręsti dėl atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos.
Dėl šių motyvų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ir teisingai išsprendė vaiko išlaikymo klausimą. Šalims išaiškintina, kad, pasikeitus esminėms aplinkybėms ir esant tėvų ginčui, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimas gali būti iš naujo sprendžiamas teismine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl jų nekartoja.
Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Įvertinus bylos sudėtingumą, atsižvelgus į tai, kad atsakovo atstovė buvo susipažinusi su bylos medžiaga, atstovaujant ieškovą pirmosios instancijos teisme, įvertinus ieškovės turtinę padėtį (b.l.67-69), iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma (3630 Lt – b.l. 225-229) mažintina iki 500 Lt (CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė
2011-12-21 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-12265-127/2011 palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės J. S. ieškovo T. S. naudai 500 litų bylinėjimosi išlaidas.