Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Eglės Grigaitytės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

T. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), iš kurių paskutinius tris kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį galutine 5 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 6 mėnesių ir 25 dienų laisvės atėmimo bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

T. K. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti:

T. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Dėl atlikto narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimo buvo patirtos 504,42 Eur išlaidos (b. l. 49–50).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis T. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino neteisėto psichotropinių medžiagų, kurios buvo rastos atliekant jo asmens apžiūrą, įgijimo, laikymo ir gabenimo faktą. T. K. parodė, kad 2020 m. lapkričio 10 d. apie 1.00 val. jis su dukrai J. N. priklausančiu automobiliu SAAB 93, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini), kur iš (duomenys neskelbtini) tautybės vyro už 36 Eur įgijo tris permatomus maišelius psichotropinių medžiagų – amfetamino savo vartojimui. Įgijęs psichotropinių medžiagų jis važiavo pas pažįstamą taisyti automobilio. Prieš tai dar turėjo su savimi amfetamino, kurį suvartojo prieš įsigydamas minėtus tris maišelius. Jam bevažiuojant iki pažįstamo, jį (duomenys neskelbtini) gatvėje sustabdė policijos pareigūnai, kurie, radę amfetaminą, jį sulaikė. Psichotropinių medžiagų neteisėto laikymo ir gabenimo faktą taip pat įrodo liudytojo A. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (teismas nenustatė aplinkybių abejoti šio liudytojo parodymais) ir 2020 m. lapkričio 10 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas. Aplinkybę, kad T. K. neteisėtai disponuojamos medžiagos yra psichotropinės, patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. lapkričio 30 d. specialisto išvada. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad T. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno draudžiamas medžiagas.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, amfetamino nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 0,2 g (šiuo atveju T. K. disponavo didesniu kiekiu). Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamas medžiagas. Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, psichotropinių medžiagų radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, T. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, T. K. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 115–117).

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – T. K. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

T. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). T. K. nusikalto tuo metu, kai jis turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą įstatymų nustatyta tvarka (už nesunkaus nusikaltimo, nustatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą, bausmę atliko 2020 m. rugpjūčio 18 d., o už tokios kategorijos nusikaltimų padarymą teistumas yra treji metai po bausmės atlikimo (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktis). Taigi kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis padarė nusikaltimą būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).

T. K. anksčiau daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) (el. b. l. 45–68), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už administracinius nusižengimus (administracinius teisės pažeidimus), susijusius su transportu ir kelių ūkiu, paskirtų baudų nemoka (b. l. 75–87), nedirba (el. b. l. 135–136). Duomenų apie jo įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą ar gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse nėra. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad jis ilgą laiką yra priklausomas nuo psichotropinių medžiagų. T. K. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto.

Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas 90 parų areštas, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

T. K. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

T. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 113). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.

T. K. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. lapkričio 10 d. 1.35 val. iki 2020 m. lapkričio 10 d. 18.49 val. (viena diena) (b. l. 95, 99). Šis jam taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).

Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su atlygiu už ekspertų, specialistų, vertėjų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-2246-506/2019). Šiuo atveju Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras surašė specialisto išvada vykdant savo tarnybines pareigas. Todėl priteisti dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimo patirtas 504,42 Eur išlaidas iš T. K. nėra teisinio pagrindo.

1) po tyrimo likusią medžiagą, supakuotą į 2 vnt. bespalvių plastikinių užspaudžiamų maišelių, kurie supakuoti į voką, kuris buvo perduotas saugojimui į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį – saugyklą, esančią Vilniuje, Liepyno g. 7 (b. l. 50);

2) voką su tyrimo objektų pakuotėmis po 2020 m. lapkričio 30 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-2859187-20 – 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimu pagal 2020 m. gruodžio 15 d. kvitą B serija BBB Nr. 2PK004692, kuris buvo perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje Buivydiškių g. 20 (b. l. 52, 53).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. K. paskirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą galutinę bausmę įskaityti T. K. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. lapkričio 10 d. 1.35 val. iki 2020 m. lapkričio 10 d. 18.49 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

T. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) po tyrimo likusią medžiagą, supakuotą į 2 vnt. bespalvių plastikinių užspaudžiamų maišelių, kurie supakuoti į voką, kuris buvo perduotas saugojimui į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį – saugyklą, esančią Vilniuje, Liepyno g. 7;

2) voką su tyrimo objektų pakuotėmis po 2020 m. lapkričio 30 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-2859187-20 – 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimu pagal 2020 m. gruodžio 15 d. kvitą B serija BBB Nr. 2PK004692, kuris buvo perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje Buivydiškių g. 20.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai.

2) T. K. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371).

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistosios neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.