- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-09
- Bylos Nr.
- 2S-1395-460/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00415-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- Lietuvos gretutinių teisių asociacijos
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1395-460/2013
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. spalio 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro „Energetikas“ (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-688-890/2013 pagal ieškovės Lietuvos gretutinių teisių asociacijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei sveikatos centrui „Energetikas“ dėl gretutinių teisių pažeidimo ir atlyginimo sumokėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teisme 2013-05-27 buvo priimtas ieškovės Lietuvos gretutinių teisių asociacijos ieškinys atsakovei UAB sveikatos centrui „Energetikas“ dėl gretutinių teisių pažeidimo ir atlyginimo priteisimo, juo ieškovė prašė priteisti iš atsakovės UAB sveikatos centro „Energetikas“ 25 000 Lt kompensaciją, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo uždrausti atsakovei UAB sveikatos centrui „Energetikas“, vykdant veiklą, naudoti gretutinių teisių objektus – viešai bet kokiais būdais ir priemonėmis skelbti fonogramas, nesudarius licencinės sutarties dėl gretutinių teisių objektų, į kuriuos turtines teises administruoja ieškovė, naudojimo ir/ar nemokant teisės aktų numatyto atlyginimo, taip pat įpareigoti atsakovę UAB sveikatos centrą „Energetikas“ savo lėšomis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti jo rezoliucinę dalį dienraštyje „Lietuvos rytas“. Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB sveikatos centro „Energetikas“ pinigines lėšas, jų nesant – atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą bei turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančius pas ją ar trečiuosius asmenis, neviršijant 25 000 Lt ieškinio sumos. Nurodė, kad atsakovė nereaguoja į ieškovės raginimus, nevykdo teisės aktuose nurodytų pareigų, todėl yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar arba pasidaryti neįmanomas.
Palangos miesto apylinkės teismas 2013-05-27 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino; nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei UAB sveikatos centrui „Energetikas“ priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jo nesant, ar nepakankant, pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, neviršijant 25 000 Lt ieškinio sumos. Nurodė, jog ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos. Įvertino ieškinio ir pareikštų reikalavimų turinį, ieškinio sumą, padarė išvadą, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas.
Šalies argumentai
Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-05-27 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo ir netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodo, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą kiekvieną kartą turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, t. y. ar atsakovės turtinė padėtis yra tokia gera, kad net netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi vien prezumpcija, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kai ieškinio suma yra didelė, tačiau nenurodė, kokiais duomenimis remdamasis, jis vertino ieškinio sumą kaip didelę. Tikina, kad ieškinio suma atsakovei nėra didelė, nes atsakovei nėra pareikšta jokių kitų finansinių reikalavimų, nėra nukreiptų išieškojimų į atsakovės turtą.
Pažymi, kad priimant sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti atsižvelgta ir į atsakovo elgesį iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu. Byloje nėra konkrečių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog atsakovė siekdama išvengti galimo jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, šioje byloje kokiais nors aktyviais veiksmais bando pabloginti savo turtinę padėtį. Priešingai, turto areštas apsunkins atsakovės ūkinę veiklą ir jų finansinė padėtis gali tik pasunkėti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, privalėjo įvertinti atsakovės turtinę padėtį bei jos galimybes įvykdyti teismo sprendimą, jeigu teismas nuspręstų patenkinti ieškovės ieškinį: turėjo svarstyti, ar ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, tačiau teismas to nepadarė. Teismas tik nurodė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Juo prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, atsakovė nepateikė teismui duomenų, kurie paneigtų grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą bei patvirtintų, kad ieškinio suma jai nėra didelė. Mano, kad atsakovė nepaneigė prezumpcijos dėl didelės ieškinio sumos ir būtinumo užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atsakovei taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinosioms apsaugos priemonėms. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kyla reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir t.t.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visetą, sprendžia, ar ieškinio suma konkrečiam atsakovui (atsakovams) pripažintina didele.
Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, kurio suma 25 000 Lt. Pabrėžtina, kad iš pateiktų duomenų galima manyti, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, kadangi iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė jos reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Teismas pažymi, kad preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria ir nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo.
Atsakovė savo atskirąjį skundą taip pat grindžia tuo, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi vien prezumpcija, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kai ieškinio suma yra didelė, tačiau nenurodė, kokias duomenimis remdamasis teismas vertino ieškinio sumą, kuri, pasak atsakovės, jai nėra didelė.
Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005; 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje bvloie Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. bvloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009).
Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi, proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, inter alia paskirstant įrodinėjimo naštą (CPK 178 straipsnis), taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kuriai iš bylos šalių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į nurodytą argumentaciją bei vadovaujantis Lietuvos teismų formuojama praktika, priešingai, nei teigia atsakovė atskirtajame skunde, atsakovės (skolininkės) turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai ieškovei. Priešingai, būtent atsakovė, siekdama įrodyti savo mokumą ir tai, kad jos finansinė padėtis gera, ir išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus (žr, inter alia, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-25/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2261/2013).
Pažymėtina, kad atsakovė atskirajame skunde nepateikė jokių papildomų įrodymų ar aplinkybių – įmonės balanso, kitų finansinių dokumentų, kurie leistų daryti bent preliminarią išvadą, kad jos turtinė padėtis yra tokia gera, jog nėra grėsmės, kad netaikius jos turto arešto, teismo sprendimas gali būti neįvykdytas (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Todėl šiuo atveju teismas mano, kad prašoma priteisti 25 000 Lt suma atsakovei yra didelė ir tai objektyviai padidina ieškovei galbūt palankaus sprendimo neįvykdymo riziką.
Vertinant atsakovės argumentą, jog byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, kad nepritaikius prašomų priemonių, būsimas teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba apsunkintas dėl kokių nors aktyvių atsakovės veiksmų, svarbu yra tai, jog teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Pažymėtina ir tai, jog atsakovė, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės ieškinio tenkinimo atveju pareikšto ieškinio reikalavimai bus visiškai įvykdyti.
Šiai teisinei situacijai spręsti aktualu pažymėti, jog vien laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas nereiškia atsakovės teisių ir teisėtų interesų, teisingumo ar lygiateisiškumo principų pažeidimo. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės daro neigiamą poveikį jos interesams. Savo teises ir teisėtus interesus apeliantė gali ginti bet kurioje proceso stadijoje prašydama teismo pakeisti, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pateikdama alternatyvų reikalavimo įvykdymo užtikrinimą (sumokėdama reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikdama laidavimą, garantiją), nurodydama konkretų turtą, kurio areštas nesukeltų jai neigiamų pasekmių (CPK 146, 147, 148 straipsniai).
Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytų aplinkybių ir argumentų visetą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė nepateikė teismui duomenų, kurie paneigtų anksčiau minėtas aplinkybes ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą bei patvirtintų, kad ieškinio suma jai nėra didelė. Taigi atsakovė nepaneigė prezumpcijos dėl didelės ieškinio sumos ir būtinumo užtikrinti pareikštą ieškinio reikalavimą (CPK 178 straipsnis).
Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų. Juo prašo iš apeliantės priteisti patirtas 423,50 Lt bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad netenkinus apeliantės atskirojo skundo procesinis sprendimas priimtas jos nenaudai. 2013-06-27 PVM sąskaita faktūra bei teisinių paslaugų ataskaita patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 423,50 Lt už advokato suteiktas teisines paslaugas. Esant tokiems įrodymams, tenkintinas ieškovės prašymas dėl 423,50 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą, iš apeliantės priteisimo (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ieškovei Lietuvos gretutinių teisių asociacijai priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro „Energetikas“ 423,50 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.