Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Savas kaimas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-2327-413/2013 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Savas kaimas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Granulum“, R. P. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė „Ergo Insurance Lietuva“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių apelianto nuogąstavimus, jog netaikant laikinųjų apsaugos priemonių galimas teismo sprendimo neįvykdymas. Pateikti rašytiniai įrodymai, kad gaisras, dėl kurio visiškai sunaikintas didelės vertės apelianto turtas, įvyko 2013 m. balandžio mėnesį. Praėjus penkiems mėnesiams po gaisro apeliantas nėra gavęs nei iš atsakovų, nei iš trečiojo asmens jokių oficialių dokumentų ar pranešimų, kad žala kada nors apskritai bus atlyginta. Atsakovų ir trečiojo asmens nebendradarbiavimas su apeliantu vertintinas kaip nesąžiningi veiksmai.Neatmestina galimybė, kad trečiasis asmuo apskirtai atsisakys mokėti žalos išmoką, nes apelianto nuomone, atsakovai neranda sutarimo su trečiuoju asmeniu dėl žalos pagrįstumo ar jos dydžio. UAB „Granulum“ gali tapti nemoki ir jai gali būti iškelta bankroto byla, nes, apelianto nuomone, UAB „Granulum“ nebevykdo jokios ūkinės veiklos, o registruoto turto neturi. Todėl vienam iš atsakovų tapus nemokiam, o draudimo bendrovei vengiant atlyginti žalą, apelianto padėtis gali ženkliai pablogėti.Net ir tuo atveju, jei trečiasis asmuo sutiks atlyginti žalą, nėra jokių garantijų, kad žala bus visiškai atlyginta, nes apeliantas nėra gavęs net žalos dydžio nustatymo pažymos.Ginčas yra kilęs dėl didelės sumos, kuri savaime didina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl atsakovai gali imtis veiksmų perleisti arba paslėpti turtą ar kitaip išvengti apeliantui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia apeliantui pranašumo atsakovų atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o, kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Apeliantas ieškinyje nurodė savo argumentus, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jo manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą, todėl spręstina, kad šioje stadijoje konstatuoti, jog ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas, nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas atsisakymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės motyvavo tuo, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškinio suma atsakovų atžvilgiu yra didelė bei nepateikta duomenų, pagrindžiančių sunkią atsakovų turtinę padėtį. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Tačiau ši prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Todėl, taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė.

Nagrinėjamu atveju apeliantas pareiškė ieškinį atsakovams UAB „Granulum“ ir R. P., kuriuo prašo iš atsakovų priteisti 1 202 830 Lt sumą. Tokia reikalavimo suma pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims paprastai laikytina didele ir ši aplinkybė sudaro pagrindą preziumuoti, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Kaip jau minėta, vien didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo savaime taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kiekvieną kartą turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, t.y. ar atsakovų turtinė padėtis yra tokia gera, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Sutiktina, kad byloje nėra duomenų apie atsakovų turtinę padėtį, tačiau teismas gali naudotis duomenimis, gautais iš informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 str.). Iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad UAB „Granulum“ finansinė atskaitomybė už 2012 metus nepateikta, o iš balanso už 2011 metus (laikotarpis nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.) matyti, kad įmonės turtas sudarė 10 063 Lt (ilgalaikio turto neturėjo, pinigai ir pinigų ekvivalentai 10 063 Lt), mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 1000 Lt. Pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad UAB „Granulum“ patyrė 937 Lt nuostolio, tačiau pažymėtina, kad šią sumą sudaro tik veiklos sąnaudos. Be to, VĮ Registrų centro duomenimis UAB „Granulum“ nekilnojamojo turto registre registruotino nekilnojamojo turto neturi, o atsakovei R. P. nuosavybės teise priklauso tik butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 40 700 Lt. Taigi, esant aukščiau nurodytiems duomenimis, darytina išvada, kad ieškinio suma 1 202 830 Lt atsakovų atžvilgiu laikytina didele ir pagrindžia būtinumą atsakovų atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str.). Be to, atsakovai nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei gavus atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui jokių duomenų apie jiems priklausantį turtą, kas patvirtintų jų gerą turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.). Pažymėtina, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, inter alia paskirstant įrodinėjimo naštą (CPK 178 str.), taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kuriai iš bylos šalių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, minimaliomis sąnaudomis (CPK 3 str. 1 d.). Todėl atsakovų turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai apeliantui, nes būtent atsakovai, siekdami įrodyti savo mokumą, taigi, išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-25/2010). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, turint aukščiau nurodytus duomenis iš VĮ Registrų centras bei neturint duomenų apie atsakovams nuosavybės teise priklausantį kitą turtą, gaunamas pajamas bei turimas lėšas banko (bankų) sąskaitose, negalima spręsti, kad atsakovų turtinė padėtis yra gera ir netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, kuris gali būti palankus apeliantui, įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas.

Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nėra realios rizikos dėl sprendimo įvykdymo dėl to, kad UAB „Granulum“ apelianto sunaikintą turtą yra apdraudusi 1 300 000 Lt suma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas ieškininius reikalavimus yra pareiškęs tik UAB „Granulum“ ir R. P., o ne ADB „Ergo Insurance Lietuva“, kuris yra trečiasis asmuo. Šioje stadijoje nėra jokių duomenų apie draudimo sutarties sąlygas, taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškinio tenkinimo atveju draudikas besąlygiškai privalės mokėti draudimo išmoką. Todėl bent jau šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad dėl to, jog apelianto turtas buvo apdraustas, neabejotinai nekelia rizikos sprendimo tinkamam įvykdymui..

Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus bei yra reali ir pagrįsta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas, areštuojant atsakovams priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas 1 202 830 Lt sumai, esančias tiek pas atsakovus, tiek pas trečiuosius asmenis (CPK 145 str. 1 d. 1 p., 3 p., 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Savas kaimas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

Ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Savas kaimas“ (duomenys neskelbtini) reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Granulum“ (duomenys neskelbtini) ir R. P. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises neviršijant 1 202 830 Lt sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims.

Nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Granulum“ ir R. P. ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, išskyrus lėšas, gaunamas kaip atsakovės R. P. darbo užmokestį, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu bankrutuojančia uždarąja akcine bendrove „Savas kaimas“, taip pat leidžiant uždarajai akcinei bendrovei „Granulum“ mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atlyginimus darbuotojams.

Išaiškinti, kad pagal CPK 147 straipsnio 6 dalį dėl atsakovų turto suradimo ir aprašymo ieškovas turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 (keturiolika) dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.

Nutarties kopiją išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.