Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Jolantos Malijauskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. L. (J. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – prie Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas J. L. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 1T-20-(7.5.) „Dėl J. L. skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. skundą dėl 0,2354 ha turėtos valstybės išperkamos žemės ploto vertės, nustatytos NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 49VĮ-138-(14.49.2) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 24 d. išvados Nr. 49IP-11 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, parengtos pil. J. L. vardu, pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2.1 Pareiškėjas yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į žemę buvusiame Kauno Vokės (Kovianska Vaka) kaime, Grigiškių mieste, Vilniaus miesto savivaldybėje. Pagal jo prašymą NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. rugpjūčio 24 d. parengė išvadą Nr. 49IP-11 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada). Pareiškėjas manė, kad jam už 0,2354 ha negrąžintinos valstybės išperkamos žemės, kurios vertė – 170 Eur, jam turėjo būti skirtas miško sklypas Vilniaus apskrities, Trakų rajono savivaldybės, Lentvario seniūnijos, Kariotiškių kadastro vietovės teritorijoje.

2.2 NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. vasario 1 d. informavo pareiškėją, kad šio skyriaus vedėjas Įsakymu patikslino Išvadoje nurodytą valstybės išperkamos žemės vertę. 0,2354 ha ploto žemės vertė buvo sumažinta iki 105 Eur. Nesutikdamas su aptariamu Įsakymu, pareiškėjas 2018 m. kovo 1 d. pateikė atsakovui skundą, teigdamas, jog nustatant išperkamos žemės vertę buvo vadovautasi netinkama metodika. NŽT 2018 m. kovo 20 d. rašte Nr. ISS-566-(7.5) paaiškino, jog pareiškėjo prašymas jau yra išnagrinėtas ir jam du kartus atsakyta, todėl, nenustačius naujų aplinkybių, skundas paliekamas nenagrinėtas. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu NŽT atsakymu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti NŽT 2018 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 1SS-566-(7.5) ir įpareigoti NŽT pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. pateiktą skundą išnagrinėti iš esmės.

2.3 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1148-1062/2020 įpareigojo NŽT išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. skundą iš esmės.

2.4 NŽT, vykdydamas teismo sprendimą, priėmė Sprendimą. Sprendimu buvo nuspręsta pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. skundą patenkinti bei panaikinti Įsakymą. Tačiau, priimdamas Sprendimą, atsakovas neteisingai taikė įstatymą, t. y. apskaičiuodamas valstybės išperkamos žemės ploto vertę, NŽT turėjo vadovautis ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (toliau – ir Nutarimas) patvirtinta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika (toliau – ir Metodika-1), o tuo pačiu Nutarimu patvirtinta Žemės įvertinimo metodika (toliau – ir Metodika-2), nes jo atvejis atitinka Metodikos-2 2.1.3 ar 2.1.4 punktus. Šiai situacijai netaikytini Nutarimo 4.2.2 ir 4.2.3 punktai.

3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4.1 Pareiškėjas Trakų rajono Kariotiškių apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991 m. lapkričio 28 d. pateikė prašymą sugrąžinti Vilniaus apskrities Trakų valsčiaus Kauno Vokės kaime turėtą žemę natūra. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2001 m. gruodžio 13 d. pasirašė pažymą Nr. 1505 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ (pakeista Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. kovo 30 d. pavedimu Nr. V7-13), pagal kurią pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,7550 ha žemės iš 8 ha buvusios žemės savininkės M. L. tuometės Vilniaus–Trakų apskrities, Trakų valsčiaus, Kauno Vokės (Kovianska Vaka) kaime iki nacionalizacijos turėtos žemės ploto, kuris pagal dabartinį administracinį suskirstymą yra Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje (Grigiškių mieste), kuri Vilniaus miestui priskirta po 1995 m. birželio 1 d.

4.2 Pareiškėjui nuosavybės teisės jau atkurtos į bendrą 0,2893 ha Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtos žemės plotą, t. y. Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 79452-123 į 0,1338 ha buvusios žemės savininkės turėtos žemės, perduodant nuosavybėn neatlygintinai pareiškėjo naudojamą 0,1338 ha kitos paskirties žemės sklypą. Tuo metu apskaičiuota grąžinamo žemės sklypo vertė – 5 753 Lt. Taip pat Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 2.4-01-8237 buvo atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjui į 0,0831 ha žemės plotą, sugrąžinant natūra 0,2265 ha kitos paskirties žemės sklypą bendrosios nuosavybės teise su M. L., J. S. L., B. L., K. L.. Sprendime nurodyta, kad sugrąžinto natūra žemės sklypo vertė – 18 176,63 Eur.

4.3 NŽT 2011 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 49S-171 pareiškėjui sugrąžinta natūra 0,0646 ha kitos paskirties žemės sklypo bendrosios nuosavybe teise su J. S. L., M. J., S. M., K. L., J. Š., o sugrąžinto natūra žemės sklypo vertė yra 4 990,35 Eur.

4.4 Taip pat NŽT 2014 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 49S-21 į 0,0539 ha žemės plotą pareiškėjui sugrąžinta natūra 0,1783 ha kitos paskirties žemės sklypo bendrosios nuosavybės teise kartu su Lietuvos Respublika, M. J., J. S. L., S. M., K. L., J. Š.. Sugrąžinto natūra žemės sklypo vertė yra 16 983,08 Eur.

4.5 Priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat grąžinamiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis bei apskaičiuota grąžinamų žemės sklypų vertė teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčyti.

4.6 Pareiškėjas 2015 m. vasario 17 d. NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą, kurį patikslino 2016 m. liepos 14 d., išreikšdamas pageidavimą už 0,2353 ha valstybės išperkamos žemės plotą atlyginti lygiaverčiu turėtajam miško sklypu Trakų rajone iš laisvos valstybinės žemės fondui priskirtų valstybinių miškų. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2016 m. rugpjūčio 24 d. pasirašė Išvadą, kurios 4 punkte nurodyta, kad pareiškėjas pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį 0,2354 ha turėtajam žemės, miško sklypą, vertė – 170 Eur, taip pat jog turėta žemė yra Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje.

4.7 NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas Įsakymu patikslino Išvadoje nurodytą valstybės išperkamos žemės vertę, t. y. vietoj 170 Eur nustatė 105 Eur vertę.

4.8 NŽT, atsižvelgdama į tai, kad buvo neteisingai paskaičiuota ginčo žemės sklypo vertė, pavedė Vilniaus miesto skyriui šią vertę perskaičiuoti. Nors pareiškėjas nesutinka su Išvadoje nurodyta žemės sklypo verte (ir su patikslinta verte), tačiau šis klausimas NŽT jau buvo detaliai išnagrinėtas 2018 m. sausio 12 d. raštu Nr. lSS-65-(10.5.), 2018 m. vasario 9 d. raštu Nr. lSS-271-(7.5) ir 2018 m. kovo 20 d. raštu Nr. lSS-566-(7.5).

4.9 Atsakovui iš esmės nėra aiškūs pareiškėjo siekiai, nes jis ginčija jam palankų administracinį aktą. NŽT įsitikinimu, šiuo atveju nėra kilusio ginčo tarp pareiškėjo ir valstybinės žemės patikėtinio, todėl abejotina, ar ši byla apskritai gali būti nagrinėjama teisme. Vien aplinkybė, kad asmuo formaliai ginčija administracinį aktą, siekdamas rezultato, kurį jam garantuoja pats administracinis aktas, akivaizdžiai parodo, kad tarp bylos šalių nėra ginčo. Dėl to pareiškėjo skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų ir turėtų būti paliktas nenagrinėtu arba atmestas kaip nepagrįstas.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjo J. L. skundą.

6.1. Pareiškėjas Trakų rajono Kariotiškių apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991 m. lapkričio 28 d. pateikė prašymą sugrąžinti jam Vilniaus apskrities Trakų valsčiaus Kauno Vokės kaime turėtą žemę natūra.

6.2. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2001 m. gruodžio 13 d. pasirašė pažymą Nr. 1505, kuri pakeista Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. kovo 30 d. pavedimu Nr. V7-13. Jos pagrindu pareiškėjas įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į 0,7550 ha žemės iš 8 ha buvusios žemės savininkės M. L. tuometės Vilniaus–Trakų apskrities, Trakų valsčiaus, Kauno Vokės (Kovianska Vaka) kaime iki nacionalizacijos turėtos žemės ploto, kuris pagal dabartinį administracinį suskirstymą yra Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje (Grigiškių mieste), kuri Vilniaus miestui priskirta po 1995 m. birželio 1 d.

6.3. Pareiškėjui nuosavybės teisės į bendrą 0,2893 ha Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtos žemės plotą atkurtos: 1) Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 79452-123 į 0,1338 ha žemės, perduodant nuosavybėn neatlygintinai pareiškėjo naudojamą 0,1338 ha kitos paskirties žemės sklypą; žemės sklypo vertė – 5 753 Lt; 2) Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 2.4-01-8237 į 0,0831 ha žemės, sugrąžinant natūra 0,2265 ha kitos paskirties žemės sklypą bendrosios nuosavybės teise su M. L., J. S. L., B. L., K. L.; žemės sklypo vertė – 18 176,63 Eur; 3) NŽT 2011 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 49S-171 į 0,0185 ha žemės, sugrąžinant natūra 0,0646 ha kitos paskirties žemės sklypą bendrosios nuosavybe teise su J. S. L., M. J., S. M., K. L., J. Š.; žemės sklypo vertė – 4 990,35 Eur; 4) NŽT 2014 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 49S-21 į 0,0539 ha žemės, sugrąžinant natūra 0,1783 ha kitos paskirties žemės sklypą bendrosios nuosavybės teise su Lietuvos Respublika, M. J., J. S. L., S. M., K. L., J. Š.; žemės sklypo vertė – 16 983,08 Eur.

6.4. Pareiškėjas NŽT Vilniaus miesto skyriui 2015 m. vasario 17 d. pateikė prašymą, kurį patikslino 2016 m. liepos 14 d., išreikšdamas pageidavimą už 0,2354 ha valstybės išperkamos žemės ploto atlyginti lygiaverčiu turėtajam miško sklypu Trakų rajone iš laisvos valstybinės žemės fondui priskirtų valstybinių miškų.

6.5. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2016 m. rugpjūčio 24 d. surašė išvadą Nr. 49IP-11 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurios 4 punkte nurodyta, kad pareiškėjas pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypą, vandens telkinį, lygiavertį turėtajam 0,2354 ha žemės (vertė – 170 Eur), miško ar vandens telkinio plotui. Išvados apačioje nurodyta, kad pareiškėjas su Išvada susipažino 2016 m. rugpjūčio 22 d., su ja sutinka ir pageidauja gauti žemės, miško sklypą, vandens telkinį Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės Lentvario seniūnijos Kariotiškių kadastro vietovės teritorijoje.

6.6. Pareiškėjas 2017 m. birželio 26 d. pateikė NŽT prašymą dėl Išvados, nurodydamas, kad joje klaidingai įvertinta žemės sklypo vertė.

6.7. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, nustatęs, kad Išvadoje neteisingai apskaičiuota turėtos valstybės išperkamos žemės vertė, 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 49VĮ-138-(14.49.2.) patikslino Išvadoje nurodytą valstybės išperkamos žemės ploto (0,2354 ha) vertę, t. y. vietoj 170 Eur nustatė 105 Eur vertę.

6.8. Pareiškėjas 2018 m. kovo 1 d. pateikė NŽT prašymą / skundą, kuriame nurodė, kad nustatant jo valstybės išperkamos žemės vertę buvo vadovautasi netinkama metodika.

6.9. NŽT 2018 m. kovo 20 d. raštu Nr. 1SS-566-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ informavo pareiškėją, kad jo skundas jau buvo išnagrinėtas ir jam atsakyta 2018 m. sausio 12 d. raštu Nr. 1SS-65-(10.5) bei 2018 m. vasario 9 d. raštu Nr. 1SS-271-(7.5). Dėl šių priežasčių NŽT, nenustačiusi naujų aplinkybių, pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. skundą paliko nenagrinėtą.

6.10. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 13 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti NŽT 2018 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 1-SS-566-(7.5.) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo 2018 m. kovo 1 d. skundą iš esmės. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1148-1062/2020 nusprendė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. panaikinti NŽT 2018 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 1-SS-566-(7.5.) ir įpareigoti NŽT iš naujo spręsti dėl pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. prašymo / skundo nagrinėjimo iš esmės.

6.11. NŽT direktorius (jo pavaduotojas) 2020 m. rugpjūčio 18 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 1T-20-(7.5.), kuriuo buvo patenkintas pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. skundas ir panaikintas Įsakymas. Sprendime paaiškinta, kad apskaičiuojant buvusios žemės savininkės M. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtos valstybės išperkamos žemės vertę turėjo būti imama vidutinė tuomečio Vilniaus krašto žemės vertė, kuri pagal Metodikos-1 1 priedą yra 225,9 Eur (8 x 225,9 = 1 807,2 Eur). Kadangi pagal dabartinį administracinį suskirstymą buvusios žemės savininkės M. L. 8 ha turėtos žemės plotas patenka į Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtą teritoriją, todėl, remiantis Metodikos-1 6.2 punktu, apskaičiuotai turėtos valstybės išperkamos žemės ploto vertei papildomai turi būti taikomas Metodikos-1 6.1.1 punkte nurodytas pataisos koeficientas teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti – 8 ir padaugintas iš pataisos koeficiento 0,4 (1 807,2 x 8 x 0,4 = 5 783,4 Eur). Tokiu būdu pareiškėjui tenkančio 0,2354 ha turėto valstybės išperkamos žemės ploto vertė yra 170 Eur, 0,2893 ha grąžintinos žemės ploto vertė – 209 Eur, ir tai atitinka Išvadoje nurodytai vertei.

6.12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, t. y. panaikino NŽT direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 1T-20-(7.5.), kuriuo buvo perskaičiuota pareiškėjo turėtos 0,2354 ha valstybės išperkamos žemės turto vertė, ir įpareigojo NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į pareiškėjui tenkančią žemės dalies (0,2354 ha), priskirtos valstybės išperkamai žemei, atlyginimo, taip pat priteisė pareiškėjui ir atsakovo 30 Eur bylinėjimosi išlaidos atlyginti.

6.13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 25 d. nutartimi iš dalies tenkino NŽT apeliacinį skundą, t. y. panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad ,,pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nenagrinėjo klausimo, ar institucija tinkamai įvykdė LVAT 2020 m. birželio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1148-1062/2020. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar institucija, priėmusi teismo įpareigojimu naują administracinį sprendimą, nepažeidė pareiškėjo teisių, ar tinkamai taikė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalį ir 16 straipsnio 3 dalį, spręsdama pareiškėjo prašymus nuosavybės teisių atkūrimo procese, būtent prašymus dėl valstybės išperkamos žemės ploto atlyginimo lygiaverčiu turėtajam miško sklypu iš laisvos valstybinės žemės fondui priskirtų valstybinių miškų.“

7. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1148-1062/2020 konstatavo, kad: ,,Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius duomenis, nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. prašyme / skunde keliami klausimai jau buvo išnagrinėti (Tarnybos 2018 m. vasario 9 d. raštas Nr. 1SS-271-(7.5.) ir 2018 m. sausio 12 d. raštas Nr. 1SS-65-(10.5.)). Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 49VĮ-138-(14.49.2.) buvo patvirtintos naujos (mažesnės) grąžintinos žemės (0,2893 ha) ir valstybės išperkamos žemės (0,2354 ha) vertės, kurių teisingumas ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka anksčiau nebuvo vertintas (ankstesniuose atsakymuose atsakovas pasisakė dėl Išvadoje, kuri pakeista minėtu 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 49VĮ-138-(14.49.2.), nurodytų žemės verčių, o 2018 m. vasario 9 d. raštu Nr. 1SS-271-(7.5.), nors ir priimtu po minėto įsakymo patvirtinimo, buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2018 m. sausio 22 d. skundo dalį dėl Išvadoje pateiktų verčių perskaičiavimo). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 31 d. prašyme / skunde buvo nurodęs naujus faktinius duomenis, t. y. duomenis apie Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 49VĮ-138-(14.49.2.) priėmimą, todėl atsakovas nepagrįstai atsisakė nagrinėti šį skundą VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, Sprendimas pripažintinas naikintinu“. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ,,šioje byloje buvo sprendžiama tik dėl faktinių ir teisinių prielaidų atsisakyti nagrinėti pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. prašymą / skundą VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad gali egzistuoti kitos priežastys (pagrindai) atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės, kurios nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas, išvestinis skundo reikalavimas – įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. skundą iš esmės – negali būti tenkinamas“. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatavo, kad ,,pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 10 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, t. y. panaikino NŽT 2018 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 1-SS-566-(7.5.) ir įpareigojo NŽT iš naujo spręsti dėl pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. prašymo / skundo nagrinėjimo iš esmės.

8. Teismas nurodė, kad NŽT direktorius (jo pavaduotojas) priėmė Sprendimą, kuriuo patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Įsakymą. Sprendime paaiškinta, kad, apskaičiuojant buvusios žemės savininkės M. L. iki nacionalizacijos nuosavybės teise turėtos valstybės išperkamos žemės vertę, turėjo būti imama vidutinė tuomečio Vilniaus krašto žemės vertė, kuri pagal Metodikos-1 1 priedą yra 225,9 Eur (8 x 225,9 = 1 807,2 Eur). Kadangi pagal dabartinį administracinį suskirstymą, ginčo žemės plotas patenka į Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtą teritoriją, remiantis Metodikos-1 6.2 punktu, apskaičiuotai turėtos valstybės išperkamos žemės ploto vertei papildomai turi būti taikomas Metodikos-1 6.1.1 punkte nurodytas pataisos koeficientas teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti – 8 ir padaugintas iš pataisos koeficiento 0,4 (1 807,2 x 8 x 0,4 = 5 783,4 Eur). Tokiu būdu pareiškėjui tenkančio 0,2354 ha turėto valstybės išperkamos žemės ploto vertė yra 170 Eur, 0,2893 ha grąžintinos žemės ploto vertė – 209 Eur, ir tai atitinka Išvadoje nurodytai vertei.

9. Teismas konstatavo, kad Sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendime pateiktus išaiškinimus. Sprendime konkrečiai atsakyta į pareiškėjo skundą, išaiškinta kaip paskaičiuota pareiškėjui tenkančio 0,2354 ha turėto valstybės išperkamos žemės ploto vertė. Pažymėtina, kad pareiškėjas teigė, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti tuo, kad yra neteisingai apskaičiuota jam negrąžinto valstybės išperkamo žemės ploto vertė. Teismo įsitikinimu, Sprendime atsakovas detaliai išaiškino kokiu pagrindu, apskaičiuodamas pareiškėjui tenkančio negrąžinto valstybės išperkamo žemės ploto vertę, vadovavosi Metodikos-1 6.1.1 ir 6.2 punktais. Teismas nenustatė pagrindo nesutikti su Sprendime nurodytais apskaičiavimo metodais ir atmetė pareiškėjo teiginius, kad NŽT turėjo vadovautis ne Metodika-1, o Metodika-2. Taip pat akcentuota, kad Sprendimu pareiškėjui buvo apskaičiuota didesnė negrąžinto valstybės išperkamos žemės ploto vertė.

10. Teismas priėjo prie išvados, kad NŽT, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimo įpareigojimą NŽT iš naujo spręsti dėl pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. prašymo / skundo nagrinėjimo iš esmės, tinkamai jį įvykdė ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas panaikinti Sprendimą buvo atmestas. Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti NŽT atlikti veiksmus iš esmės yra išvestinis reikalavimas, todėl, atmetus pagrindinį reikalavimą (panaikinti Sprendimą), atmestinas ir šis reikalavimas. Atitinkamai, teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III.

11. Pareiškėjas J. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12.1. Teismas skundą išnagrinėjo paviršutiniškai, formaliai taikydamas įstatymą.

12.2. NŽT Vilniaus miesto skyrius klaidingai apskaičiavo grąžintinos ir valstybės išperkamos žemės vertę.

12.3. Vadovaujantis Išvada, pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės M. L. žemę Vilniaus miesto teritorijoje, Grigiškių seniūnijoje tokiomis dalimis: 0,7550 ha žemės – Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, ir 0,7550 ha žemės – Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje.

12.4. Visas buvusios žemės savininkės M. L. turėtas žemės plotas (8 ha) patenka į Vilniaus miesto teritoriją. Apskaičiuojant pagal Metodiką-1, šio žemės ploto vertė – 13 901,76 Eur (1 737,72 Eur x 8 ha). Vadovaujantis Metodikos-1 6 punktu, papildomai turi būti taikomas pataisos koeficientas – 8 ir padauginta iš pataisos koeficiento – 0, 8. Taigi, taikant nustatytus koeficientus, šio žemės ploto vertė – 88 971,26 Eur (13 901,76 Eur x 8 x 0,8).

12.5. Tokiu būdu, Išvadoje nurodytos grąžintinos žemės (0,2893 ha) vertė – 2 617,98 Eur, žemės (0,4657 ha) vertė – 5 179,24 Eur, o žemės (0,2354 ha) vertė – 2 654,98 Eur.

13. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

14. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pagal dabartinį administracinį suskirstymą, buvusios žemės savininkės M. L., 8 ha turėtos žemės plotas patenka į Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtą teritoriją, todėl, remiantis Metodikos-1 6.2 punktu, apskaičiuotai turėtos valstybės išperkamos žemės ploto vertei papildomai turi būti taikomas 6.1.1 punkte nurodytas pataisos koeficientas teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti – 8 ir padaugintas iš pataisos koeficiento 0,4 (1 807,2 x 8 x 0,4 = 5 783,4 Eur). Tokiu būdu pareiškėjui tenkančio 0,2354 ha turėto valstybės išperkamos žemės ploto vertė yra 170 Eur, 0,2893 ha grąžintinos žemės ploto vertė – 209 Eur, ir tai atitinka Išvadoje nurodytai vertei.

14.2. Sprendime atsakovas detaliai išaiškino kokiu pagrindu, apskaičiuodamas pareiškėjui tenkančio negrąžinto valstybės išperkamo žemės ploto vertę, vadovavosi Metodikos-1 6.1.1 ir 6.2 punktais. Taip pat akcentuota, kad Sprendimu pareiškėjui buvo apskaičiuota didesnė negrąžinto valstybės išperkamos žemės ploto vertė. Kadangi pareiškėjui yra apskaičiuota didesnė negrąžintino valstybės išperkamos žemės ploto vertė, nėra aišku, kodėl pareiškėjas skundžia Sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. skundą dėl 0,2354 ha turėtos valstybės išperkamos žemės ploto vertės, nustatytos Įsakymu.

16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė 2015 m. vasario 17 d. prašymą (patikslintas 2016 m. liepos 14 d.), pageidaudamas už 0,2353 ha valstybės išperkamos žemės atlyginti lygiaverčiu turėtajam miško sklypu Trakų rajone iš laisvos valstybinės žemės fondui priskirtų valstybinių miškų.

18. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas gali atkurti nuosavybės teisę į 0,7550 ha žemės, kuri yra Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje: grąžintinos žemės plotas – 0,2893 ha, vertė – 209 Eur; valstybės išperkamos žemės plotas – 0,4657 ha, vertė – 337 Eur. Nuosavybės teisės į nurodytą 0,2893 ha žemės plotą jau yra atkurtos. Pareiškėjas pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, lygiavertį turėtajam 0,2354 ha žemės sklypui (170 Eur vertės), kuris yra Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje.

19. Įsakymu nuspręsta pakeisti žemės vertę, nurodant, kad grąžintinos 0,2893 ha ploto žemės vertė yra 129 Eur, valstybės išperkamos 0,4657 ha žemės ploto vertė yra 207 Eur, o valstybės išperkamos 0,2354 ha ploto žemės, į kurią pilietis pageidauja nuosavybės teises atkurti gaudamas nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, vertė yra 105 Eur.

20. Pareiškėjas 2018 m. kovo 1 d. prašyme / skunde teigė, jog Įsakyme nepagrįstai nurodyta, jog ginčo žemė yra žemės ūkio paskirties (iš tiesų ši žemė yra ne ūkio paskirties), ir prašė padėti nustatyti realią minėto ploto kainą.

21. Atsakovas, Sprendime nagrinėdamas šį pareiškėjo prašymą, be kita ko, nurodė, kad pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2001 m. gruodžio 13 d. pažymą Nr. 1505 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ (pakeista Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. kovo 30 d. pavedimu Nr. V7-13), Lietuvos valstybinio archyvo 1992 m. rugpjūčio 24 d. pažymėjimą Nr. 17-323-Z-L ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2002 m. spalio 3 d. pažymėjimą Nr. R4-216, buvusi savininkė M. L. iki nacionalizacijos Vilniaus–Trakų apskrities Trakų valsčiaus Kauno Vokės kaime (šiuo metu – Grigiškių m., Grigiškių sen., Vilniaus m. sav.) nuosavybės teise valdė 8 dešimtines žemės, tačiau nėra duomenų apie šios žemės įvertinimą rūšimis, taip pat apie tai, kad iki nacionalizacijos ši žemė (arba jos dalis) buvo apaugusi mišku arba naudota kitai paskirčiai. Atsižvelgiant į tai, skaičiuojant ginčo žemės vertę imama vidutinė tuomečio Vilniaus krašto žemės vertė, kuri pagal Metodikos-1 1 priedą yra 225,9 Eur (8 x 225,9 = 1 807,2 Eur). Kadangi pagal dabartinį administracinį suskirstymą ginčo žemė patenka į Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtą teritoriją, vadovaujantis Metodikos-1 6.2 punktu, apskaičiuotai žemės vertei taikomas Metodikos-1 6.1.1 punkte nurodytas pataisos koeficientas teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti – 8 ir padaugintas iš pataisos koeficiento 0,4 (1 807,2 x 8 x 0,4 = 5 783,04). Taigi, pareiškėjui tenkančio 0,2354 ha turėto valstybės išperkamos žemės ploto vertė yra 170 Eur (5 783,04 / 8 x 0,2354), o 0,2893 ha grąžintos žemės ploto vertė – 209 Eur (5 783,04 / 8 x 0,2893). Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad 0,2354 ha žemės ploto vertė Įsakyme buvo nurodyta neteisingai, nusprendė tenkinti pareiškėjo prašymą ir panaikinti Įsakymą.

22. Pareiškėjas skunde Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą iš esmės grindė tuo, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, nepagrįstai vadovavosi Metodika-1 vietoj Metodikos-2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jis neturi pagrindo nesutikti su Sprendime nurodytais atsakovo apskaičiavimo metodais ir atmeta pareiškėjo teiginius, jog šiuo atveju taikytina Metodika-2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nebereiškia pretenzijų šiuo aspektu ir, apskaičiuodamas ginčo žemės vertę, apeliaciniame skunde pats vadovaujasi Metodika-1. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, šiuo aspektu plačiau nepasisako.

23. Apeliaciniame skunde pareiškėjas tvirtina, kad Sprendime nurodytas teiginys: „Kadangi pagal dabartinį administracinį suskirstymą, buvusios žemės savininkės M. L. 8 ha turėtos žemės plotas patenka į Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtą teritoriją,“ neatitinka tikrovės, nes Išvadoje nurodyta, kad 0,7550 ha žemės yra Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje.

24. Teisėjų kolegija, išanalizavusi Išvados turinį, nesutinka su tokiu pareiškėjo vertinimu. Išvados 1 punkte yra aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,7550 ha žemės, iš jų 0,7550 ha žemės yra Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje. Išvados 4 punkte taip pat nuosekliai nurodoma, kad 0,2354 ha žemės, į kurią pilietis pageidauja atkurti nuosavybės teises, gaudamas nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, yra Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje. Taigi, Sprendime pagrįstai nurodyta, jog ginčo žemės plotas patenka į Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. priskirtą teritoriją.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Nutarimo 4.2.2 punktą, Metodika-1 taikoma apskaičiuojant miestų teritorijoms priskirtos žemės vertę, kai už ją perduodama piliečių nuosavybėn neatlygintinai žemės ar miškų ūkio paskirties žemė kaimo vietovėje. Pagal Metodikos-1 3 punktą, pradiniai duomenys apie turėto žemės sklypo (įskaitant joje esantį mišką ir vandens telkinius) vertę yra žemės sklypo plotas ir ploto įvertinimas rūšimis. Jeigu duomenų nepakanka (ne visa žemė įvertinta rūšimis), žemė, miškas, vandens telkiniai priskiriami prie IV rūšies. Jeigu žemės rūšiavimo duomenų neišliko, imama vidutinė tos apskrities, kurioje buvo žemės sklypas, žemės suskirstymo rūšimis struktūra ir vidutinė žemės vertė eurais (šios metodikos 1 priedas). Jeigu žemė iki 1940 metų buvo apaugusi mišku arba naudota kitai paskirčiai (namų valdai, ūkiniams objektams ir kt.), apie tai turi būti įrašyta pažymoje.

26. Kaip minėta, atsakovas Sprendime nurodė, jog atsižvelgiant į tai, jog nėra duomenų apie ginčo žemės įvertinimą rūšimis taip pat kad ši žemė buvo naudojama kitai paskirčiai, skaičiuojant valstybės išperkamos žemės vertę imama vidutinė tuomečio Vilniaus krašto žemės vertė, kuri pagal Metodikos-1 1 priedą yra 225,9 Eur už ha. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad turėtų būti imama Metodikos-1 4.2 punkte nurodyta miestuose kitai paskirčiai naudotos žemės vertė – 1 737,72 Eur už ha.

27. Šiuo atveju byloje nėra konkrečių duomenų (jų nenurodė ir pareiškėjas), patvirtinančių, kad ginčo žemėje (ar jos dalyje) iki nacionalizacijos augo plotas arba ji buvo naudojama kitai paskirčiai, taip pat kad ši žemės (ar jos dalis) buvo įvertinta rūšimis. Taigi, nėra pagrindo nesutikti su atsakovo pozicija, kad valstybės išperkamos žemės, į kurią atkuriamos nuosavybės teisės pareiškėjui, vertei apskaičiuoti turėtų būti imama Metodikos-1 1 priede nurodyta vidutinė Vilniaus krašte esančios žemės vertė – 225,9 Eur.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Metodikos-1 6.2 punkte įtvirtinta, jog kai žemės ar miško sklypas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose už miestų, kaip gyvenamųjų vietovių, ribų, arba teritorijose, kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo priskirtos miestams nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. iki 1995 m. birželio 1 d., taikomi šios metodikos 6.1 punkte nurodyti miestų koeficientai, padauginti iš pataisos koeficiento 0,8, o kai žemės ar miško sklypas yra įstatymo priskirtas miestų teritorijoms po 1995 m. birželio 1 d., taikomi šios metodikos 6.1 punkte nurodyti miestų koeficientai, padauginti iš pataisos koeficiento 0,4. Metodikos-1 6.1.1 punkte nurodyta, kad Vilniuje ir Kaune valstybės išperkamos žemės ir miško vertei taikomas toks pataisos koeficientas teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti – 8. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, ginčo žemės buvo priskirta miestų teritorijoms po 1995 m. birželio 1 d., pataisos koeficientas teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti dauginamas iš pataisos koeficiento 0,4, kaip yra nurodyta Sprendime, o ne iš pataisos koeficiento 0,8, kaip apeliaciniame skunde nurodė pareiškėjas.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pakankamai išsamiai išnagrinėjo proceso šalių argumentus ir įvertino esmines aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad Sprendime konkrečiai atsakyta į pareiškėjo skundą ir išaiškinta, kaip buvo apskaičiuota pareiškėjui tenkančio 0,2354 ha ploto valstybės išperkamos žemės ploto vertė. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nekelia teisėjų kolegijai pagrįstų abejonių dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisingumo, todėl šie argumentai yra atmetami.

30. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo J. L. (J. L.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.