- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-10
- Bylos Nr.
- A-1148-1062/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01269-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Ramutė Ruškytė (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- J. L.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos primininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. L. (J. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas J. L. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. balandžio 13 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2018 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 1-SS-566-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo 2018 m. kovo 1 d. skundą iš esmės.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuosavybės teisių į 0,2354 ha žemės atkūrimo jam procese Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas priėmė 2018 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. 49VĮ-138-(14.49.2.), kuriuo pakeista 2016 m. rugpjūčio 24 d. išvada Nr. 49IP-11 (toliau – ir Išvada), t. y. perduotino neatlygintinai miško sklypo vertė sumažinta nuo 170 Eur iki 105 Eur. Pareiškėjas, minėtą įsakymą laikydamas neteisėtu ir nepagrįstu, padavė Tarnybai 2018 m. kovo 1 d. skundą. Atsakovas ginčijamu Sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, nurodydamas, jog pareiškėjas nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti Tarnybos 2018 m. vasario 9 d. rašto Nr. 1SS-271-(7.5) ir 2018 m. sausio 12 d. rašto Nr. 1SS-65-(10.5), kuriais jau atsakyta pareiškėjui dėl žemės vertės nustatymo teisingumo, pagrįstumu ar ginčyti priimtus sprendimus. Pareiškėjas nesutiko su tokia atsakovo pozicija, pažymėdamas, kad 2018 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 49VĮ-138-(14.49.2.) teisėtumo ir pagrįstumo klausimas anksčiau nebuvo spręstas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas tvirtino, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 24 d. išvadoje Nr. 49IP-11 buvo netinkamai parinkta vidutinė valstybės išperkamos žemės vertė pagal apskrities, t. y. vietoj Trakų apskrities buvo parinkta Vilniaus krašto apskrities vidutinė valstybinės išperkamos žemės 1 ha vertė. Atsižvelgdamas į tai, Tarnybos direktorius 2018 m. sausio 17 d. pavedimu Nr. 1PAV-16-(1.8E.) nurodė perskaičiuoti žemės sklypo vertę. Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 49VĮ-138-(14.49.2.) patikslino Išvadoje nurodytą valstybės išperkamos žemės vertę (vietoj 170 Eur nustatė 105 Eur). Iš pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. prašymo matyti, kad pareiškėjas nesutinka su Išvadoje nurodyta žemės sklypo verte (ir su patikslinta verte), tačiau šis klausimas jau buvo detaliai išnagrinėtas Tarnybos 2018 m. sausio 12 d. raštu Nr. 1SS-65-(10.5.), 2018 m. vasario 9 d. raštu Nr. 1SS-271-(7.5) ir 2018 m. kovo 20 d. raštu Nr. 1SS-566(7.5). Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymus (skundus) ir nustačiusi, kad Vilniaus miesto skyrius neteisingai nustatė ginčo žemės vertę, pavedė pakartotinai atlikti procedūrą (nustatyti vertę). Atsakovas manė, jog šios aplinkybės paneigia pareiškėjo teiginius, kad Tarnyba nėra pakankamai įsigilinusi į nagrinėjamą situaciją, ir pabrėžė, kad kitoks ginčo žemės vertės nustatymas nėra įmanomas. Pareiškėjas nepateikė jokių naujų duomenų, leidžiančių abejoti Išvados ar 2018 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 49VĮ-138-(14.49.2.) teisėtumu. Tiek ginčijamame Sprendime, tiek 2018 m. sausio 12 d. rašte Nr. 1SS-65-(10.5.) pateikti detalūs paaiškinimai pagal kokius teisės aktus ir pagal kokias vertes yra skaičiuojama valstybės išperkamos žemės vertė. Prašymas dėl Išvadoje nurodytos vertės perskaičiavimo jau yra išnagrinėtas, todėl pagrįstai atsisakyta šį klausimą nagrinėti iš naujo. Sprendimas yra motyvuotas, parengtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, laikantis nustatytų procedūrų, todėl nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo jį panaikinti.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo J. L. skundą.
6. Teismas nustatė, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėja 2016 m. rugpjūčio 24 d. patvirtino išvadą Nr. 41IP-11 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“.
7. Tarnyba 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 49VĮ-138-(14.49.2.) pakeitė Išvadoje nurodytą valstybės išperkamos žemės vertę, minėtos žemės vertę sumažindama.
8. Tarnyba 2018 m. sausio 12 d. raštu Nr. 1SS-65-(10.5), atsakydama į pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 11 d. skundą, pateikė jam aiškius argumentus, susijusius su nustatyta valstybės išperkamos žemės verte.
9. Tarnyba 2018 m. vasario 9 d. raštu Nr. 1SS-271-(7.5) paliko pareiškėjo 2018 m. sausio 22 d. skundą nenagrinėtu, kadangi jis nepateikė naujų faktinių duomenų, o į pareiškėjo skundo reikalavimus buvo išsamiai atsakyta 2018 m. sausio 12 d. raštu Nr. 1SS-65-(10.5).
10. Tarnyba 2018 m. kovo 1 d. gavo pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė padėti rasti realią minėto ploto kainą.
11. Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl Išvadoje apskaičiuotos žemės vertės nustatymo teisingumo jau buvo išnagrinėti ir jam atsakyta 2018 m. sausio 12 d. raštu Nr. 1SS-65-(10.5) bei 2018 m. vasario 9 d. raštu Nr. 1SS-271-(7.5), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, ginčijamu 2018 m. kovo 20 d. raštu Nr. 1-SS-566-(7.5.) atsisakė nagrinėti pastarąjį skundą.
12. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą (VAĮ 14 str. 5 d. 4 p., Asmenų aptarnavimo taisyklių 12 p.) ir išanalizavęs pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 11 d. skundo turinį, 2018 m. sausio 22 d. skundo turinį bei 2018 m. kovo 1 d. skundo turinį, konstatavo, kad pateikti skundai grindžiami tais pačiais faktiniais duomenimis, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnių atsakovo atsakymų (2018 m. sausio 12 d. ir 2018 m. vasario 9 d.) pagrįstumu, nebuvo nurodyti, todėl laikytini tapačiais. Pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. skunde iš esmės keliami tie patys reikalavimai (klausimai, prašymai), kurie jau buvo išnagrinėti Tarnybos 2018 m. sausio 12 d. raštu Nr. 1SS-65-(10.5) bei 2018 m. vasario 9 d. raštu Nr. 1SS-271-(7.5), pareiškėjui buvo pateikta visa informacija, todėl Sprendimas, kuriuo atsakovas informavo pareiškėją, jog pakartotinai nenagrinės jo skundo, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas minėtus 2018 m. sausio 12 d. ir 2018 m. vasario 9 d. raštu buvo skundęs, todėl pripažintina, jog pareiškėjas sutiko su priimtais sprendimais ir juose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.
13. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. skundą iš esmės laikė išvestiniu reikalavimu, todėl, nusprendęs netenkinti pirmojo skundo reikalavimo, atmetė ir šį išvestinį reikalavimą.
III.
14. Pareiškėjas J. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. skundą iš esmės.
15. Pareiškėjas apžvelgia skundžiamo teismo sprendimo ir teismui paduoto skundo turinį. Mano, kad teismas skundą išnagrinėjo paviršutiniškai, tik formaliai pritaikė įstatymą.
Atsiliepimas
16. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
17. Atsakovas pastebi, kad apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir skundas. Apeliaciniame skunde nenurodoma, kodėl pareiškėjas mano, jog skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, priimtą sprendimą laiko teisėtu ir pagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Tarnybos 2018 m. kovo 20 d. rašto Nr. 1-SS-566-(7.5.), kuriuo nuspręsta pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. skundą palikti nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
20. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti atvejai, kai prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, tarp jų – jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą (4 p.).
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teismas šiame kontekste atkreipė dėmesį į Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 12 punktą, kuriame numatyta, jog prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu; kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo gavimo institucijoje praneša asmeniui, kodėl jo prašymas nenagrinėjamas, ir nurodo šio sprendimo apskundimo tvarką. Pažymėtina, kad ginčijamo administracinio akto – 2018 m. kovo 20 d. rašto Nr. 1-SS-566-(7.5.) – priėmimo metu galiojo Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių redakcija, patvirtina Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 933 ir įsigaliojusi 2017 m. lapkričio 23 d., kurioje nebeliko pirmosios instancijos teismo minėtos nuostatos, todėl ši nuostata nėra aktuali nagrinėjamam ginčui.
22. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 26 d. prašyme (b. l. 26) išreiškė nesutikimą su Išvadoje apskaičiuota grąžintino 0,2893 ha žemės ploto verte – 209 Eur, ir manė, kad žemės ploto vertė – 6 488,75 Eur; prašė įvertinti grąžintiną žemę pagal Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimą ir 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimą bei perrašyti Išvadą. Pareiškėjas 2017 m. birželio 30 d. prašyme (b. l. 66) prašė pateikti detalų paskaičiavimą, nurodant pagal kokį teisinį aktą ir metodiką buvo apskaičiuota atkuriamos 0,2354 ha žemės vertė (170 Eur), paaiškinti, kokiais atvejais žemės vertė apskaičiuojama pagal 1999 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 205 ir 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 1286.
23. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. ir 30 d. prašymus, 2017 m. liepos 14 d. raštu Nr. 49SF-1331-(14.49.104.) (b. l. 61–63) nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad buvusios savininkės M. L. iki 1940 metų nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytos žemės vertė turėtų būti skaičiuojama kaip kitai paskirčiai naudota žemė Vilniaus mieste, pritaikant 1 737,72 Eur už ha. Paaiškino, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra duomenų apie žemės išskirstymą rūšimis, todėl, vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtintos Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) nuostatomis, Išvadoje nurodyta valstybės išperkamos 0,2354 ha žemės vertė apskaičiuota kaip žemės ūkio paskirties žemė, imant vidutinę valstybės išperkamos žemės vertę – 225,9 Eur už 1 ha (Metodikos 1 priedas) ir pritaikant pataisos koeficientą teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti – 8; taip pat atsižvelgiama į tai, kad žemės sklypas yra įstatymo priskirtas miestų teritorijoms po 1995 m. birželio 1 d., todėl taikomas Metodikos 6.1 papunktyje nurodytas miestų koeficientas, padaugintas iš pataisos koeficiento – 0,4.
24. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo skundą, 2018 m. sausio 12 d. rašte Nr. 1SS-65-(10.5) (b. l. 51–53) paaiškino, jog atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos archyvų generalinės direkcijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos valstybinio archyvo 1992 m. rugpjūčio 24 d. pažymėjime Nr. 17-323-Z nėra duomenų apie žemės sklypo, į kurį pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises, ploto įvertinimą rūšimis, bei kad nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą (todėl nėra pagrindo remtis pareiškėjo pateiktu dokumentu, parengtu 1851 m.), vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 4 punktu ir šiuo nutarimu patvirtintos Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos 2, 3, 4 punktais, Išvadoje nurodyta valstybės išperkamos 0,2354 ha žemės vertė turi būti apskaičiuota kaip žemės ūkio paskirties žemė, imant vidutinę valstybės išperkamos žemės vertę – 278,04 Eur už 1 ha (Metodikos 1 priedas) ir pritaikant pataisos koeficientą teritorijos socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti – 4; taip pat atsižvelgiama į tai, kad žemės sklypas yra įstatymu priskirtas miestų teritorijoms po 1995 m. birželio 1 d., todėl taikomas Metodikos 6.1 papunktyje nurodytas miestų koeficientas, padaugintas iš pataisos koeficiento – 0,4. Šiame rašte Tarnyba pripažino, jog vidutinė valstybės išperkamos žemės vertė pagal apskritis Išvadoje buvo parinkta neteisingai, t. y. vietoj Trakų apskrities parinkta Vilniaus krašto apskrities vidutinė valstybės išperkamos žemės 1 ha vertė. Informavo, jog Tarnybos direktorius Vilniaus miesto skyriui pavedė perskaičiuoti žemės sklypo vertę.
25. Pareiškėjas 2018 m. sausio 22 d. prašyme / skunde (b. l. 108) pakartojo savo įsitikinimą, kad grąžintinos 0,2893 ha žemės vertė Išvadoje apskaičiuota neteisingai, žemė turėtų kainuoti 6 488,75 Eur, teigė, kad 0,2354 ha žemės plotas nepagrįstai priskirtas žemės ūkio paskirties žemei. Pareiškėjas prašė įvertinti grąžintinos žemės kainas pagal 1999 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 205 ir 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 1286, taip pat artimiausiu laiku surengti susitikimą su Tarnybos direktoriumi.
26. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo 2018 m. sausio 22 d. skundą, 2018 m. vasario 9 d. rašte Nr. 1SS-271-(7.5.) (b. l. 83–84) nurodė, kad dėl pareiškėjo nusiskundimų dėl Išvadoje apskaičiuotos grąžintinos žemės vertės teisingumo jam jau buvo atsakyta 2018 m. sausio 12 d. raštu Nr. 1SS-65-(10.5.), pareiškėjas nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio Tarnybos atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, todėl jo skundo dalis dėl Išvadoje pateiktų verčių perskaičiavimo paliktina nenagrinėta, tačiau pateikė pareiškėjui informaciją apie priėmimo pas Tarnybos direktorių tvarką.
27. Pareiškėjas prašyme, Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus gautame 2018 m. vasario 9 d. (b. l. 40–41), prašė „išrašyti pažymą įvertinus žemės plotus pagal vietovė atskirai ir apskaičiuota panaudota metodika išleisto ĮSAKYMO 2018 m. 31 d. Nr. 49VĮ-138-(14.49.2.) 1.1.1 punkto 1 papunktį grąžintinai žemei 0,2893 ha (verte 129 Eur)“. Šiame prašyme pareiškėjas pateikė žemės plotų vertes pagal Vilniaus miesto vietoves, kuriose yra šie plotai, ir tvirtino, jog 0,2893 ha žemės bendra vertė yra 6 498,75 Eur.
28. Pareiškėjas 2018 m. kovo 1 d. prašyme / skunde (b. l. 39) prašė padėti rasti realią minėto ploto kainą. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2018 m. sausio 31 d. įsakyme Nr. 49VĮ-138-(14.49.2) 0,2354 ha žemės plotą įvertino kaip žemės ūkio paskirties, nors grąžintinas žemės plotas (0,2893 ha) įvardytas ne ūkio paskirties, vertę nustatė tik 129 Eur. Pareiškėjo nuomone, tokia situacija prieštarauja Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimui Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, Vyriausybės 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimui Nr. 1286 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ pakeitimo“, Metodikai, 2016 m. liepos 14 d. išreikštai jo valiai.
29. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. skundą, ginčijamame 2018 m. kovo 20 d. rašte Nr. 1SS-566-(7.5.) (b. l. 91–92) nurodė, jog į pareiškėjo nusiskundimus dėl grąžintinos žemės vertės nustatymo teisingumo jau buvo atsakyta 2018 m. vasario 9 d. raštu Nr. 1SS-271-(7.5.) ir 2018 m. sausio 12 d. raštu Nr. 1SS-65-(10.5.), pareiškėjas nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti minėtų Tarnybos atsakymų pagrįstumu ar ginčyti priimtus sprendimus, todėl jo skundas dėl Išvadoje pateiktų verčių perskaičiavimo paliktinas nenagrinėtu.
30. Pareiškėjas skunde teismui akcentuoja, kad, Tarnybos Vilniaus miesto skyriui priėmus 2018 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. 49VĮ-138-(14.49.2.), Išvadoje apskaičiuota lygiaverčio turėtajam 0,2354 ha žemės ploto vertė sumažėjo nuo 170 Eur iki 105 Eur, nurodė tokį grąžinamos žemės vertės sumažinimą laikantis neteisėtu ir nepagrįstu.
31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. prašymo / skundo Tarnybai ir 2018 m. balandžio 13 d. skundo teismui turinys skiriasi. Pareiškėjas 2018 m. kovo 1 d. prašyme / skunde nurodė nesutinkantis su apskaičiuota grąžintino 0,2893 ha žemės ploto verte (129 Eur), taip pat užsiminė, apie 0,2354 ha žemės ploto paskirtį. Skunde teismui pareiškėjas reiškė pretenzijas ne dėl apskaičiuotos grąžintinos žemės (0,2893 ha) vertės sumažėjimo, o dėl apskaičiuotos valstybės išperkamos žemės (0,2354 ha) vertės sumažėjimo, be to, pareiškėjas skunde nepateikė jokių argumentų, kodėl, jo nuomone, valstybės išperkamos žemės vertė buvo sumažinta neteisėtai ir nepagrįstai.
32. Pareiškėjas skunde teismui taip pat išreiškė nesutikimą su atsakovo sprendimu nenagrinėti jo 2018 m. kovo 31 d. skundo. Pareiškėjas nepateikė jokių paaiškinimu, kodėl, jo nuomone, atsakovo Sprendimas palikti jo skundą nenagrinėtu VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto pagrindu yra neteisėtas ir nepagrįstas.
33. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius duomenis, nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. prašyme / skunde keliami klausimai jau buvo išnagrinėti (Tarnybos 2018 m. vasario 9 d. raštas Nr. 1SS-271-(7.5.) ir 2018 m. sausio 12 d. raštas Nr. 1SS-65-(10.5.)). Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 49VĮ-138-(14.49.2.) (b. l. 8) buvo patvirtintos naujos (mažesnės) grąžintinos žemės (0,2893 ha) ir valstybės išperkamos žemės (0,2354 ha) vertės, kurių teisingumas ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka anksčiau nebuvo vertintas (ankstesniuose atsakymuose atsakovas pasisakė dėl Išvadoje, kuri pakeista minėtu 2018 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 49VĮ-138-(14.49.2.), nurodytų žemės verčių, o 2018 m. vasario 9 d. raštu Nr. 1SS-271-(7.5.), nors ir priimtu po minėto įsakymo patvirtinimo, buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2018 m. sausio 22 d. skundo dalį dėl Išvadoje pateiktų verčių perskaičiavimo). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 31 d. prašyme / skunde buvo nurodęs naujus faktinius duomenis, t. y. duomenis apie Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 49VĮ-138-(14.49.2.) priėmimą, todėl atsakovas nepagrįstai atsisakė nagrinėti šį skundą VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, Sprendimas pripažintinas naikintinu.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje buvo sprendžiama tik dėl faktinių ir teisinių prielaidų atsisakyti nagrinėti pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. prašymą / skundą VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad gali egzistuoti kitos priežastys (pagrindai) atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės, kurios nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas, išvestinis skundo reikalavimas – įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. skundą iš esmės – negali būti tenkinamas.
35. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo J. L. (J. L.) apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo J. L. (J. L.) skundą tenkinti iš dalies, t. y. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 1-SS-566-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti dėl pareiškėjo 2018 m. kovo 1 d. prašymo / skundo nagrinėjimo iš esmės.
Sprendimas neskundžiamas.