Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-11-11 · Civilinė byla Nr. e2-24824-937/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-11
Bylos Nr.
e2-24824-937/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18889-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Zablockaja
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“
Atsakovas
J. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-24824-937/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18889-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; (S) 2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovei J. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 318,33 Eur negrąžinto kredito, 28,65 Eur delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nordecum“ ir atsakovė nuotolinio ryšio priemonėmis sudarė 2015-11-17 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. („duomenys neskelbtini“), pagal kurią UAB „Nordecum“ suteikė atsakovei 900 Eur kreditą 24 mėn. laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis dalimis grąžinti sutarties mokėjimo grafike išdėstytas sumas. Atsakovė pradelsė eilinių įmokų mokėjimą, todėl UAB „Nordecum“ siuntė 2016-12-13 įspėjimą dėl sutarties nutraukimo, o nuo 2017-01-02 nutraukė sutartį. Ieškovė ir UAB „Nordecum“ 2017-05-30 pasirašė reikalavimų teisių perleidimo sutartį, kuria įgijo reikalavimo teisę į perleistą atsakovės įsiskolinimą. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo visos nesumokėtos sumos, tačiau neviršijant 180 d., kurie ieškinio surašymo metu sudarė 28,65 Eur (318,33 Eur x 0,05 proc. / 100 x 180 d.) (e. b. l. 1-5).

Ieškinys, jo priedų kopija ir teismo pranešimas siųsti ir įteikti atsakovei asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis).

Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, esant CPK numatytiems pagrindams (e. b. l. 1-5).

Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis CPK 285 str. 2 d., teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2015-11-17 tarp pradinės kreditorės UAB „Nordecum“ ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. („duomenys neskelbtini“), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovei suteikė 900 Eur dydžio kreditą 24 mėnesių terminui (e. b. l. 28-35, 36-38). Kredito suteikimą patvirtina į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas Nr. („duomenys neskelbtini“) (e. b. l. 39). Atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti kreditą bei sumokėti kredito mokestį ir palūkanas už naudojimąsi kreditu.

Atsakovė sutartyje nustatytu laikotarpiu tinkamai nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovė nurodo, jog 2017-05-30 reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „Nordecum“ perleido UAB „Julianus Inkaso“ reikalavimo teises į skolininkę (e. b. l. 9-15, 16). Šiai dienai atsakovės skolą sudaro 318,33 Eur negrąžintas kreditas ir 28,65 Eur delspinigiai.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Ieškinio ir jo priedų kopijos atsakovei įteiktos asmeniškai, todėl laikytina, kad ji apie reikalavimo teisės perleidimą yra informuota tinkamai, be to, ieškovė siuntė pranešimą apie kreditorės pasikeitimą (e. b. l. 27).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo sutartis yra vartojimo kredito sutartis. Vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių priežasčių turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, todėl verslininkas sutarties sąlygų pagrindu gali įgyti nepateisinamą pranašumą prieš vartotoją. Dėl šių priežasčių teisingai sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai vartojimo sutartyse užtikrinti reikalingas specialusis, tik vartojimo sutartims taikomas įstatyme nustatytas reglamentavimas. Vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar tokios sutarties sąlygos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui ir ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties ar neturi visos apsispręsti reikalingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. Papildoma vartotojams suteikiama apsauga skiriama siekiant išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant išlaikyti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. Ieškinyje pateiktas ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 318,33 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).

Pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytos sutarties bendrosios dalies 8.3 punkte nustatyta, jog klientui uždelsus sumokėti bet kurį kreditavimo sutartyje nustatytą mokėjimą, klientas įsipareigoja mokėti kreditoriui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo uždelstos mokėjimų sumos už kiekvieną kalendorinę dieną. Kreditavimo sutarties nutraukimas neatleidžia kliento nuo mokėtinų sumų grąžinimo ir nuostolių bei netesybų, numatytų kreditavimo sutartyje atlyginimo. Delspinigiai skaičiuojami iki tos dienos, kada klientas visiškai grąžina kreditoriui mokėtinas sumas (e. b. l. 28-35). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo 2017-01-02, neviršijant 180 dienų laikotarpio, kurie ieškinio surašymo dieną sudarė 28,65 Eur. Kadangi atsakovė sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 28,65 Eur delspinigių už termino įvykdyti prievolę praleidimą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.71-6.73 straipsniai, 6.260 straipsnio 1, 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimus tenkinus visa apimtimi, ieškovei iš atsakovės priteistinas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), 0,84 Eur už gyventojų registro išrašą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas) (e. b. l. 45, 46-50) bei 198 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 6 dalis, 98 straipsnis) (e. b. l. 53, 54), iš viso – 213,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovės valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, t. y. 7,44 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), nes iš šalies pagal CPK 96 str. 6 d. į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur) (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“, j. a. k. 300115639, iš atsakovės J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 318,33 Eur (tris šimtus aštuoniolika eurų 33 ct) negrąžinto kredito, 28,65 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 65 ct) delspinigių ir 213,84 Eur (du šimtus trylika eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 7,44 Eur (septynis eurus 44 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Zablockaja