Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. L., gimęs 1993 m. sausio 17 d. Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamasis M. L. 2020 m. sausio 22 d. apie 20.15 val. prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su V. A. metu tyčia sudavė pastarajam vieną smūgį ranka į galvą, dėl ko šis aukštielninkas krito bei atsitrenkė į grindinį, ir tuo jam padarė kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniu galvos smegenų pusrutuliu, pleištakaulio, kairio smilkinkaulio, kairio momenkaulio ir pleištakaulio dešinio sparno linijinius lūžimus, poodinę kraujosruvą kairėje čiurnoje, kairio išorinio kulkšnelio lūžimą, t. y. tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. A. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis M. L., apklaustas teisme, kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad viskas vyko sausio 22 d. (buvo nurodęs 23 d., tačiau paaiškino galėjęs supainioti). Baigė darbą, po darbo išgėrė bare, kuriame dirba draugas, grįžo namo pavalgyti, tuomet vėl grįžo į barą. Vakarop, prieš baro užsidarymą, apsilankė V. A.. Jis buvo neblaivus, atrodė gerokai girtesnis, prisistatė prie kaltinamojo kompanijos, pradėjo klausinėti įvairių dalykų, matėsi, kad norėjo prisikabinti. Su nukentėjusiuoju iki įvykio bendravo apie 30 min. Nukentėjusysis kalbino, kaltinamasis stengėsi nekreipti dėmesio į jo provokacijas. Nukentėjusysis jam sakė įžeidžiančius žodžius. Kadangi buvo išsiskyręs su drauge, kurią labai mylėjo, labai tą bandė pabrėžti, kad jis (kaltinamasis) kaltas dėl išsiskyrimo, kad yra narkomanas. Baras užsidarinėjo, V. A. buvo iki užsidarymo, visi išėjo kartu. Stovėjo lauke, kaltinamasis rūkė su draugu. Nukentėjusysis nenorėjo eiti namo, norėjo būti prie jų ir eiti su jais, o jie to nenorėjo, todėl iš V. A. pusės prasidėjo kaltinimai, įžeidinėjimai. Paaiškino, kad bare stengėsi nesivelti į konfliktą, bet lauke viskas buvo aršiau. Kol rūkė, bendravo tarpusavyje su nukentėjusiuoju. Jis buvo toks, kaip ir bare – priešiškas. Tai buvo neblaivių asmenų kivirčas, jis (kaltinamasis) vaikščiojo pirmyn ir atgal sakydamas, kad nėra toks, kaip jis sako, neigė jo kaltinimus, paskutiniai jo ištarti žodžiai iššaukė agresiją. Kadangi buvo paveiktas alkoholio, kas turėjo įtakos padarytam nusikaltimui, buvo emociškai paveiktas nukentėjusiojo kaltinimų, kaire ranka sudavė jam smūgį, nepagalvojęs apie pasekmes. Tokių pasekmių jis nesitikėjo. Tą smūgį lėmė tai, kad nukentėjusysis jam grasino, kaltinamasis bijojo, kad V. A. trenks pirmas. Sudavus smūgį, žmogus nukrito. Smogė nukentėjusiajam išorine dilbio puse, į kurią vietą pataikė, neprisimena. Draugai traukė kaltinamąjį į šoną, pasidavė jų įtakai ir pasišalino iš įvykio vietos. Paaiškino, kad smūgio sudavimo metu draugai stovėjo toliau, apie 3 metrus, V. A. įžeidinėjo tik jį (kaltinamąjį) vieną. Viskas vyko prie „Rimi“ parduotuvės. Perbėgo su draugais į Krėvės pr. esantį parką. Matė, kad įvykio vietoje būriavosi žmonės, atvažiavo greitoji ir išvežė nukentėjusįjį. Jis nuėjo pas draugą. Kitą dieną jam paskambino draugas, dirbantis bare, ir pasakė, kad jo ieško policija. Apie tai jam pranešė ir močiutė, mama, darbovietė. Tą pačią dieną jis nuvyko į policiją. Su nukentėjusiuoju po šio įvykio bendravo, aplankė jį ligoninėje, atvežė lauktuvių, atsiprašė ir jo mamos, paaiškino situaciją, nukentėjusysis iš dalies savo kaltę pripažino. Paliko nukentėjusiajam savo telefono numerį. Dėl nusikaltimo labai gailisi, tai vyko spontaniškai. Civilinius ieškinius pripažįsta, pradėjo juos atlyginti, pasirašė sutartį dėl įmokų mokėjimo, pagal galimybes žalą atlygina ir nukentėjusiajam.

Kaltinamojo M. L. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. A. parodė, kad nuolat gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje. 2020 m. sausio 21 d. atvyko į Lietuvą aplankyti čia gyvenančių savo tėvų, apsistojo jų namuose V. Krėvės pr. 2020 m. sausio 22 d. apie 16.00 val. nuvažiavo aplankyti draugą E. Š. į Eigulių mikrorajoną, pas jį kartu išgėrė alkoholinių gėrimų, o apie 19.30 val. taksi automobiliu iš draugo atvažiavo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini). Nuėjo į šios parduotuvės pastate esantį alaus barą, bare tą dieną buvo užėjęs ir apie 16 val. Grįždamas iš E jau buvo gana stipriai girtas, kadangi paprastai stipraus alkoholio iš viso nevartoja, o su E gėrė ir degtinę, ir alų. Be to, buvo dar gerai nepailsėjęs po skrydžio į Lietuvą. Išeidamas iš E prie jo namų nikstelėjo dešinę koją, buvo šiek tiek pargriuvęs, bet kaip būtent pargriuvęs - negali įvardinti, nes nepamena. Tada pargriuvęs galėjo susipurvinti savo drabužius, bet pats to nepamena ir nematė, ar drabužiai išsipurvino. Tą dieną vilkėjo mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, mėlynos spalvos striuke, mėlynos spalvos batais, kažkokios tamsios spalvos marškinėliais. Po to dar apie savaitę dešinės kojos čiurna buvo kiek patinusi ir skaudėjo, bet jokių rimtesnių tos kojos sužalojimų nepatyrė, koja savaime nustojo skaudėti, medicininės pagalbos dėl to jam neprireikė. Pamena, kad E iškvietė jam taksi, pamena, kaip važiavo taksi automobiliu, nuėjo į barą nusipirkti alaus. O daugiau visiškai nieko apie tą vakarą nepamena. Atsigavo LSMUL Kauno klinikų Galvos smegenų traumų skyriuje. Atsigavus stipriai skaudėjo galvą ir kairę koją, medikai pasakė, kad jis buvo rastas lauke prie tos pačios „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės be sąmonės. Pasakė, kad jam konstatuotas kaukolės pamato lūžis, kraujo išsiliejimas į smegenis, kairės kojos čiurnos lūžis. Apie jo sužalojimo aplinkybes medikai jam nieko nepasakė, o jis nieko neprisiminė, kas vyko tą vakarą po to, kai atvažiavo į alaus barą, ir kokiu būdu patyrė sužalojimus. Gulint ligoninėje, praėjus kelioms dienoms po šio įvykio, atėjo jam nepažįstamas galimai apie 30 m. amžiaus vaikinas, kuris paklausė, ar nukentėjusysis jį prisimena, atsakė, kad ne. Vaikinas pasakė, kad tai jis jį sužalojo, kad jiedu sukonfliktavo ir jis jam sudavė. Kaip suprato, vaikinas jam sudavė vieną smūgį kažkur į galvos šoną, ir nuo to smūgio jis griuvo. Kuo sudavė – nežino, neįvardijo ir konflikto tarp judviejų priežasties. Vaikinas nieko smulkiau ar konkrečiau apie viso to įvykio aplinkybes nepasakojo, jis tik vis atsiprašinėjo, atnešė vaišių, saldainių, vis teisinosi, atsiprašinėjo, kaltino dėl visko alkoholį, sakė „Nepyk“. Vaikinui pasakė, kad nepyksta, nes tiesiog visiškai nieko neatsimena. Dėl galvos traumos jam operacijos neprireikė, tačiau dėl kairės čiurnos lūžio buvo atlikta operacija. Dėl patirtų sužalojimų patyrė fizinę, turtinę, moralinę žalą, pateko į ligoninę, sutrikdyta jo sveikata, neplanuotai buvo priverstas likti Lietuvoje, kurį laiką dabar negalės dirbti (t. 1, b. l. 26-28).

Nukentėjusysis V. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad pas tyrėją 2020 m. vasario 11 d. davė teisingus parodymus. Patvirtino iš draugo žinąs, kad prie jo laiptinės nikstelėjo dešinę koją, o dabar kairė koja jam sužalota. Prieš tai neturėjo problemų su kojomis. Dėl dešinės kojos pagalba nebuvo teikta. Kad kairė koja sužalota, pajuto tik ligoninėje. Įtariamasis buvo atėjęs į ligoninę jo atsiprašyti, tai tas pats žmogus, kuris sėdi šios apklausos metu. Dar kartą tvirtina, kad nežino incidento priežasties. Kadangi išvyksta į užsienį, negalės dalyvauti procese, norėtų, kad teismas vyktų be jo, nes jam sunku skraidyti. Pretenzijų neturi, visi daro klaidas. Žala neatlyginta, materialiniai nuostoliai atsirado dėl to, kad negalės kurį laiką dirbti. Reikėtų įtariamajam atleisti, visi daro klaidas, jaunas, prieš tai neturėjęs problemų, nuoširdžiai atsiprašė. Visas aplinkybes, pasakytas pas tyrėją, tvirtina, viską teisingai pasakė. Paskutinį momentą pamena, kaip su taksi važiavo, pamena, kad buvo tokia mintis važiuoti namo ir „Rimi“ išlipti (t. 1, b. l. 44-46).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. M. parodė, kad dirba barmenu bare „Šnekutis“ (UAB „(duomenys neskelbtini)“) (duomenys neskelbtini), parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. 2020 m. sausio 22 d. dirbo kaip visuomet nuo 12.00 val. iki 20.00 val. Apie 16.30-17.00 val. į barą atėjo M. L. (M). Atėjęs į barą M išgėrė du bokalus alaus ir maždaug po pusvalandžio išėjo, grįžo maždaug po pusvalandžio, gal po 40 minučių, vėl gėrė alų ir iš baro daugiau neišėjo iki pat baro darbo laiko pabaigos. Išgėrė per visą vakarą apie 4 litrus alaus. Galimai apie 19.00 val. su M buvo išėjęs į lauką parūkyti, tuo metu iš parduotuvės vidaus prie jų atėjo irgi nuolatinis baro lankytojas R. K. (Regis), gyvenantis kažkur šalia M. P. M. ir Regis nuėjo kartu į barą ir ten gėrė alų. R išgėrė apie 2 litrus alaus. Tarp jų nebuvo jokių piktumų, konfliktų, jie draugai. Dar apie 18.00 val. į barą trumpam buvo atėjęs vyras, dėl kurio sužalojimo yra pakviestas į šią apklausą. Jis atėjo su dar vienu panašaus amžiaus vyru, nusipirko 6 litrus alaus išsinešti ir išėjo dviese. Iš pažiūros jie pasirodė blaivūs, kontakto su M tas klientas neturėjo, visiškai nebendravo. Tas vyras buvo apie 190-195 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, plaukų spalvos nepamena, buvo nesiskutęs barzdos, šiek tiek apžėlęs. Vilkėjo tamsiais drabužiais – džinsinėmis kelnėmis ir striuke. Antrą kartą tas vyras atėjo į barą vienas apie 19.40 val. Iš pažiūros jis pasirodė jau neblaivus, nusipirko 1 l plastikinį „Varniukų“ alaus butelį ir jį pasiėmęs ėmė iš jo gerti, jo kalba buvo šiek tiek nerišli. Jis iš karto atsisėdo prie to paties stalo, kur alų gėrė M ir R, juos ėmė kalbinti, klausė jų, kiek jie nori alaus, atsisukęs į jį, liudytoją pasakė, kad jiems įpiltų alaus. Jis Mantui ir Regiui įpylė 3 litrus alaus, nepažįstamasis sumokėjo už alų grynais. Netrukus, išgėręs prieš tai nusipirktą 1 l alaus, jis nusipirko sau dar 1 litrą. Kai nepažįstamas vyras atsisėdo prie stalo, M sėdėjo atsirėmęs rankomis į stalą taip, kad jo bicepsai buvo aptempti megztinio. Nepažįstamas vyras ranka pačiupinėjo jo bicepsą ir pasakė, kad jo bicepsas toks dėl „proškų“. M paklausė, kas tos „proškos“, jis atsakė, gal milteliai kokie. M pasipiktino, pasakė, kad jokių miltelių nevartoja ir iš viso net nesportuoja, o raumenys pas jį nuo statybų. Dar girdėjo kaip nepažįstamas vyras minėjo Mantui ir Regiui, kad jis 1979 m. gimimo. Negirdėjo, kad jis būtų pasakęs jiems savo vardą. Gal ir neatkreipė dėmesio, nes turėjo užsidarinėti barą, skaičiavo kasą. Jokio konflikto tarp jų nebuvo. Bare tuo metu jau jokių kitų lankytojų nebuvo, jie buvo likę trise. Apie 20.00 val., gal kelios minutės po 20.00 val., paprašė visų trijų jau išeiti, pasakė, kad baras užsidaro, išėjęs laukė prie baro durų, kol jie išeis, jie labai nenoriai ėjo, nuėjo link pagrindinio, kampinio išėjimo iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Jis užrakino baro duris, išėjo į lauką pro tą patį kampinį išėjimą iš parduotuvės. Pamatė, kad nuo išėjimo kiek kairiau, tiesiog priešais parduotuvės pastato kampą, stovėjo prieš tai minėtas nepažįstamas baro klientas ir M, jie stovėjo vienas priešais kitą, praktiškai akis į akį, ne didesniu negu 30-40 cm atstumu. Galimai apie 1 m atstumu nuo jų dar šiek tiek kairiau stovėjo Regis. Nuo išėjimo kairėje pusėje buvo šiukšliadėžė, už jos arčiau parduotuvės pastato kampo ant žemės prie pat pastato sienos stovėjo 1 l talpos tamsaus „Varniukų“ alaus butelis, kurį prieš tai nusipirko bare minėtas nepažįstamas klientas. Tris butelius „Širvenos“ alaus, už kuriuos sumokėjo nepažįstamas klientas, sudėtus į polietileninį maišelį laikė rankoje ar tai Regis, ar tai M, tiksliai nepamena. Išėjęs jis užėjo už pastato kampo kiek kairiau jų visų, sustojo, prisidegė cigaretę, stovėjo ir klausė, apie ką jie kalba. Jie vėl kalbėjo apie tą patį, apie „proškas“, apie bicepsus, bet jokios ypatingos įtampos ar konflikto tarp jų nepastebėjo. Rankomis jie vienas kito nelietė, keiksmažodžiais neplūdo, jokių kitų konflikto požymių tarp judviejų nebuvo. Staiga pamatė, kaip M ne iš šio ne iš to padarė staigų judesį – kairės rankos alkūne smogė iš apačios į viršų tam nepažįstamam į dešinį žandikaulį iš apačios. Nuo to vienintelio smūgio vyras nukrito aukštielninkas ant žemės. Nurodo, kad jis išsigando, jam muštynės yra visiškai nepriimtinas dalykas, tuoj pat tai pamatęs ėmė eiti link namų, link Draugystės parko vidurinio įėjimo. Pamatė, kad M ir R taip pat nuėjo paskui jį ir ėjo šone jo. Įėjus į parką visi sustojo, M pasakė palaukti, nes jis nori pažiūrėti, ar tas vyras atsikėlė. Visi sustoję stengėsi kažką pamatyti pro parko medžių lapus. Matė, kad toje vietoje, kur nukrito vyras, buvo susirinkę žmonės, matė, kad ant žemės gulėjo kojos, suprato, kad vyras tebeguli ant žemės. Pasakė M, jis labai išsigando, pasakė: „Gal aš jį užmušiau, pas mane tokia „bankė“ žiauri“. Kaip suprato, „bankė“ - tai smūgis, ir suprato, kad M turėjo omenyje, kad jo labai stiprus smūgis. Pasakė M, kam jis iš viso trenkė tam vyrui, jis atsakė: „Ką aš žinau, jis pats važiavo, kabinosi“. Ir vis kartojo tą patį, kad bijo, jog galėjo tą vyrą užmušti, nes nuo M smūgio jis krisdamas greičiausiai trenkėsi į betonines grindinio plyteles. Pats jis norėjo kuo greičiau eiti iš ten, eiti namo, manė, kad jis čia iš viso ne prie ko. Nei M, nei R nesakė, kad norėtų grįžti prie sumušto žmogaus, jam padėti ir pan. Po to, kai trise, jis, M ir R, buvo sustoję Draugystės parke ir žiūrėjo, kaip aplink nukentėjusįjį prie PC „Rimi“ susirinko praeiviai, o šis gulėjo, Regimantas nuėjo namo, o jis su M nuėjo pas jį, liudytoją, į namus. Namuose buvo jo mergina G. G., kuriai jis M akivaizdoje papasakojo apie tai, kas įvyko, tačiau smulkiau Gabrielei nepasakojo, tik patį faktą. Mantvydas pokalbį girdėjo, bet tylėjo, nieko nesakė. Jis buvo išsigandęs, ištiktas streso, sėdėjo susiėmęs už galvos, vis kartojo, kad bijo, pergyveno, kad galbūt nukentėjusysis neatsikėlė, kad galėjo jį užmušt. (t. 1, b.l. 64-66, 67-68).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. K. parodė, kad 2020 m. sausio 22 d. apie 19.00 val. pakviestas M. L. atvyko į barą pavadinimu „Šnekutis“, esantį (duomenys neskelbtini), parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Bare barmenu dirba judviejų su M buvęs klasiokas E. M.. Bare tuo metu buvo E ir M. Jam atėjus, M vienas gėrė alų, atrodė jau neblaivus, jo veide ir kitose matomose kūno vietose sužalojimų nebuvo, ant drabužių sutepimų, panašių į kraujo, nematė. Atėjęs jis taip pat nusipirko alaus, kartu su M gėrė ir kalbėjosi. M guodėsi, kad išsiskyrė su drauge, kad dėl to išgyvena, ir sakė, kad išvažiuos į užsienį dirbti. Maždaug po 30-40 minučių į barą atėjo iki tol nepažįstamas ir nematytas vyras, kiek vėliau pokalbio metu tas vyras sakė, kad jis gimęs 1979 m. Vyras buvo galimai apie 187 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių trumpai kirptų plaukų, jokių išskirtinių ir įsimintinų jo išvaizdos požymių neįsiminė. Vilkėjo tamsiai mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, kažkokios tamsios spalvos striuke, jo veide ir kitose matomose kūno vietose akivaizdžių sužalojimų nebuvo, tik ant kelnių dešinės kojos išorinio šono, ties šlaunimi, matė purvinus sutepimus, buvo panašu, lyg vyras būtų kažkur kritęs ir išsitepęs. Vyras atrodė neblaivas, svirduliavo, buvo itin šnekus, jo kalba buvo nerišli. Atėjęs į barą jis iš karto atsisėdo prie jų su M, ėmė kalbinti, klausė, ką veikia. Atsakė, kad M išleistuvės, kad jis susipyko su drauge ir išvažiuoja į užsienį, o tas vyras sakė, kad jis „auksą pina“, juvelyras. Vyras nupirko bare tris po 1 l talpos alaus butelius, sakė, kad jiems su Mantvydu po vieną, o iš vieno gėrė pats, tiesiog iš kakliuko. Vyras žodžiais ėmė kabinėtis prie jo, liudytojo, bet jis į jį nekreipė dėmesio, nekalbėjo, ignoravo. Tada vyriškis ėmė žodžiais kabinėtis prie M, tačiau kokiais žodžiais konkrečiai, negali atkurti, nes nekreipė dėmesio. Atsimena, kad jis rankomis čiupinėjo M bicepsą ir kažką apie jo bicepsus sakė, atsimena, kad tas vyras sakė žodžius „Aguona“, „Kamuoliniai“. Kadangi tas vyras atrodė tiesiog neblaivas, todėl į jo sakomus žodžius nekreipė dėmesio, pokalbio neklausė, negali pakomentuoti, kokiame kontekste buvo pasakyti šie žodžiai. Bare joks konfliktas neįvyko. Apie 20.00 val. E pasakė, kad jau uždaro barą, nes baigėsi darbo laikas, todėl po kelių minučių visi išėjo iš baro ir lauke prie pat išėjimo stovėdami rūkė. Jis, Mantvydas ir nepažįstamas vyras išėjo pirmi, o po kiek laiko prie jų atėjo ir E, kuris užtruko užrakindamas barą. Visi stovėjo prie parduotuvės lauke, rūkė, nepažįstamas vyras paklausė: „Dabar pas jus eisim?“, jie atsakė, kad dabar visi eis namo. Vyras susinervino, ėmė įžeidinėti M, pasakė, kad M yra narkomanas, kad per „tešlą“ draugę prarado. Ką jis turėjo omenyje sakydamas žodį „tešla“ - nesuprato. Ką dar sakė M tas vyras, nepamena, nuo jų stovėjo galimai apie 4-5 m atstumu ir pokalbį girdėjo, tik tiek, kad neprisimena, kokius tiksliai žodžius sakė tas vyras. Mantvydas ir nepažįstamas vyras stovėjo vienas priešais kitą, praktiškai vienas prie kito, jam jie buvo šone, iš kairės pusės, M buvo arčiau parduotuvės įėjimo durų, nugara į jas, nepažįstamas vyras buvo toliau nuo parduotuvės durų, veidu į jas. E tuo metu stovėjo priešais jį, liudytoją, arčiau parduotuvės, kiek dešiniau. Nurodė, kad būdamas pasisukęs į E ir užsidėjęs ant galvos gobtuvą, staiga išgirdo bumbtelėjimą iš kairės pusės, t. y. iš tos vietos, kur buvo M ir nepažįstamas vyras. Atsisukęs pamatė tą nepažįstamą vyrą krentantį aukštielninką ant grindinio. Kadangi atsisuko iš karto išgirdęs bumbtelėjimą ir iš karto pamatė krentantį vyrą, tiesiog jo kritimo momentu, suprato, kad M jam trenkė, ir dėl to vyras krito. Paties smūgio, kuo, kaip, kiek kartų ir į kurią vietą M trenkė tam vyrui – nepamatė, nes kaip tik tuo momentu buvo pasisukęs ir žiūrėjo į E. Nepažįstamas vyras nukrito aukštielninkas ant grindinio, kiek pamena, ten yra betoninės trinkelės. Iš karto jis ir E pradėjo eiti iš ten į dešinę, link Draugystės parko, M irgi nuėjo jiems iš paskos. Buvo šokiruotas, net nepažiūrėjo į nukritusį ant grindinio nepažįstamą vyrą. Ar tuo momentu netoliese buvo kitų pašalinių žmonių, nežino, nesidairė ir nepastebėjo. Lauke buvo tamsu, bet vieta prie įėjimo į „(duomenys neskelbtini)“ buvo apšviesta pro duris iš parduotuvės sklindančios šviesos. Visi trys perėjo gatvę, įėjo į parką, tuomet Mantvydas paprašė palaukti, nes norėjo pažiūrėti, kas vyko su tuo vyru, ar jis atsistojo. Jie pamatė, kad toje vietoje yra susirinkę žmonės, kad vyras tebeguli ant grindinio. M atrodė lyg būtų ištiktas isterijos, išsigandęs sakė, kad galbūt žmogų užmušė. Nė vienas iš jų neišsakė pasiūlymo grįžti atgal prie to žmogaus. Parke jie išsiskyrė, jis nuėjo namo, o E ir Mirgi sakė eis namo, bet kur jie nuėjo, nežino. Po to šeštadienį, 2020 m. sausio 25 d., buvo susitikęs su M, pastarasis sakė, kad buvo apklaustas įtariamuoju, kad dabar laukia ikiteisminis tyrimas, jam gresia bausmė. M sakė, kad davė visus parodymus apie šio įvykio aplinkybes, bet ką konkrečiai papasakojo – nesakė, taip pat sakė, kad tam vyrui skilo kaukolė. Pirmadienį, t. y. 2020 m. sausio 27 d. iš Erlando sužinojo, kad M tam vyrui trenkė alkūne į veidą, bet ar jis pats tai matė, nežino. M pažįsta apie 15 metų, yra draugai, negalėtų teigti, kad M agresyvus ar konfliktiškas, bet alkoholis turi jam neigiamos įtakos (t. 1, b. l. 70-72).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. G. parodė, kad gyvena su draugu E. M. (duomenys neskelbtini). E dirba barmenu (duomenys neskelbtini), parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pastato viduje. Maždaug prieš mėnesį, tikslios datos neprisimena, galimai apie 21 val. Erlandas grįžo iš darbo kartu su M. L.. E grįžo neblaivus, o nuo M sklido alkoholio kvapas, nors vizualiai akivaizdžiai neatrodė neblaivus. M nieko nekalbėjo, atrodė nusiminęs. E pasakė, kad pas jį bare M gėrė alų, prie jo ėmė kabinėti kažkoks nepažįstamas „senis“. Kaip suprato, kabinėjosi dėl niekų. Tas „senis“, pasak E, buvo girtas. E taip pat minėjo, kad tas „senis“ bare ėmė liesti M už rankos ties žastu. Pasibaigus baro darbo laikui, visi išėjo į lauką. Ten jiems bestovint, tas „senis“ vėl ėmė žodžiais kabinėtis prie M, vėl dėl kažkokių niekų. Galiausiai minimas vyras M sunervino ir šis jam vieną kartą trenkė alkūne į galvą ir tą asmenį „atjungė“ (t. 1, b. l. 74-75).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. S. parodė, kad 2020 m. sausio 22 d. šiek tiek po 20.00 val. atvažiavo prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Sėdėdama automobilyje pro langą pamatė prie pat kampinio įėjimo į prekybos centro „Rimi“ pastatą stovinčius keturis vyrus, visi vilkėjo tamsiais drabužiais, lyg žieminėmis striukėmis, atrodė daugmaž vienodo ūgio, ne žemesni kaip 185 cm. Nepastebėjo, kad jie judėtų, mosikuotų rankomis, jai nepasirodė panašu, kad tarp jų vyktų koks nors konfliktas, muštynių nebuvo. Automobilį pasistatė galimai apie 20-25 m atstumu nuo parduotuvės. Kai išlipo iš automobilio ir pradėjo eiti link parduotuvės, pamatė, kaip trys iš tų keturių vyrų nueina labai sparčiu žingsniu nuo parduotuvės į dešinę žiūrint veidu į parduotuvę, o ketvirtasis iš jų gulėjo ties parduotuvės pastato kampu ant grindinio, ant nugaros. Pamanė, kad jis tiesiog nukrito, bet nematė dėl ko. Ji praėjo pro gulintį vyrą, jis jai buvo nepažįstamas, apie 30-35 m. amžiaus. Pastebėjo, kad jo kairė ranka buvo įkišta į kišenę, pasirodė keista, nes paprastai žmogui krentant suveikia apsauginiai refleksai, žmogus bando apsisaugoti rankomis nuo kritimo. Paklausė ar jam viskas gerai, bet žmogus neatsakė. Pažiūrėjusi atidžiau į jo veidą, pamatė, kad jo akys buvo kiek primerktos, žiūrėjo į vieną tašką, o iš kairės ausies kraujavo. Kadangi studijuoja mediciną, suprato, kad tai gali reikšti kaukolės pamato lūžį, todėl nedelsdama 20.16 val. iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino bendruoju pagalbos tarnybų telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Netrukus prie gulinčio vyro priėjo dar keli praeiviai, tarp kurių jai pažįstamų asmenų nebuvo. Niekas iš susirinkusiųjų nepasakė, kad kas nors būtų matęs savo akimis, kas nutiko tam vyrui, dėl ko jis nukrito. Ant žemės gulėjęs vyras visiškai nieko nekalbėjo. Netrukus atvyko GMP ekipažas, kurio medikai išvežė minėtą vyrą į ligoninę (t. 1, b.l. 77-78).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. Š.parodė, kad dirba VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties medicinos gydytoja. 2020 m. sausio 22 d. 20.20 val. su skubiosios pagalbos slaugos specialiste D. K. ir vairuotoju paramediku G. B. pagal gautą kvietimą vyko į (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Kvietimo kortelėje dispečerio buvo užpildyta kvietimo priežastis – nukritęs, galvos trauma, 35 m., nesąmoningas, kvėpuoja, sąmonės netekimas. Papildomai žodžiu dispečeris jokios informacijos apie šį kvietimą jai nesuteikė. Prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)i“ pagrindinio kampinio įėjimo, galimai apie 5 m atstumu nuo įėjimo į prekybos centrą durų, ant grindinio ant nugaros gulėjo galimai apie 35 m. amžiaus jai nepažįstamas vyras. Tarp šalia paciento buvusių asmenų pamatė pažįstamą VšĮ LSMUL Kauno klinikų gydytoją anesteziologą reanimatologą H. J., kuris pasakė, kad pacientas galimai patyrė galvos traumą su galvos kaulų lūžiais, kadangi jam iš ausies kraujuoja. Ji suprato, kad šis gydytojas ir kvietė greitąją medicinos pagalbą, o ar taip buvo iš tikrųjų – nežino, nepasitikslino. Ji paklausė susirinkusių žmonių, kas nutiko pacientui, kažkas iš jų atsakė, kad matė, kaip pacientas prieš tai stovėjo prie parduotuvės su grupe vaikinų, o paskui jau jį pamatė gulintį. Paciento veide akivaizdžių sužalojimų požymių nematė, jo galva buvo kruvina, iš ausų kraujavo. Kaip suprato, pacientas nukrito aukštielninkas ir galva atsitrenkė į grindinį. Kvietimo kortelėje įrašė preliminarią diagnozę – galvos trauma, pažymėjo skiltis nelaimingas atsitikimas, kritimas iš aukščio, kadangi įvykio vietoje kitokių duomenų apie paciento traumos aplinkybes neturėjo. Pacientui suteikė skubiąją medicinos pagalbą, 20.34 val. išvyko iš įvykio vietos ir 20.39 val. pristatė pacientą į VšĮ Lietuvos Sveikatos Mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių (t. 1, b. l. 80-81).

2020 m. sausio 22 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini): (t. 1, b. l. 13-20).

2020 m. sausio 23 d. VšĮ Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties rašte nurodyta, kad 2020 m. sausio 22 d. 20 val. 17 min. registruotas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini). Pateiktas suarchyvuotas kvietimo garso įrašas. Pateikto kompakto su minėtu garso įrašu apžiūra atlikta 2020 m. sausio 29 d. Pateiktame įraše fiksuoti dviejų moterų, pagalbos centro darbuotojos ir vyro balsai. Nustatyta, kad buvo kviečiama pagalba adresu (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“, pranešant, kad ant žemės nukritęs vyras, ir jam iš ausies bėga kraujas, nesąmoningas (t. 1, b. l. 134, 144-146).

2020 m. sausio 31 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas 2020 m. sausio 28 d. Bendrojo pagalbos centro raštu Nr. 41 D(K)-163 pateiktas kompaktinis diskas su jame įrašyto pranešimo skaitmeninė garso įrašo kopija (t. 1, b. l. 131, 148-150).

2020 m. sausio 29 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti nukentėjusiojo V. A. daiktai, pateikti VšĮ LSMUL Kauno Klinikų skubios pagalbos ir priėmimo skyriaus darbuotojos (t. 1, b. l. 89-92, 137-143).

2020-01-31 daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti baro „Šnekutis“, esančio (duomenys neskelbtini), apsaugos vaizdo kamerų 2020 m. sausio 22 d. įrašai, kuriuose fiksuotas baro vidus, jame esantys asmenys - M. L., R. K., E. M., V. A., pokalbis tarp M. L. ir V. A.. Užfiksuotas pokalbis apie M. L. raumenis, to pokalbio metu kaltinamasis juokiasi. Viename iš įrašų fiksuota, kaip eidamas atgal prie stalo M. L. ranka paploja per petį V. A., sako: „Nepyk, seni“. Toliau kalba vyksta apie sportą (t. 1, b.l. 152-155).

2020 m. vasario 4 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), apsaugos vaizdo kamerų 2020 m. sausio 22 d. nuo 20.11 val. iki 20.17 val. įrašai, kuriuose užfiksuoti iš baro „Šnekutis“ išeinantys trys vyrai, pagal požymius atitinkantys R. K., M. L. ir V. A., taip pat išeinantis vyras, pagal požymius - E. M.. Viename iš vaizdo įrašų matyti, R. K., M. L., V. A. išėję iš parduotuvės į lauką sustoja šalia įėjimo į parduotuvę, kalbasi. V. A. paploja ranka M. L. per petį, M. L. trypčioja vietoje, vaikšto. V. A. vėl paploja ranka per petį M. L.. R. K. stovėjo šalia, o po 2 min. 25 s nuo įrašo pradžios iš parduotuvės išėjęs E. M. priėjo prie šių trijų vyrų, vėliau paėjo kelis metrus į dešinį šoną ir prisidegė cigaretę. M. L. rūkydamas ir trypčiodamas kalbasi su V. A., numeta nuorūką link šiukšliadėžės, ima vaikščioti pirmyn ir atgal palei pastato sieną, mosikuodamas į viršų iškeltomis rankomis, sulenktomis per alkūnes, prieina prie V. A., atsistoja prie pat jo, veidu į jį, pasitaiso abiem rankomis savo ant galvos užmautą striukės gobtuvą, nusiima jį ir staigiu judesiu kairės rankos alkūne trenkia V. A. į galvos dešinę pusę, V. A. nukrenta ant žemės ant nugaros (t. 1, b.l. 156-159).

VTMT Kauno skyriaus 2020 m. kovo 27 d. specialisto išvadoje Nr. G 518/2020 (02) nurodyta, kad V. A. padaryti šie sužalojimai: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniu galvos smegenų pusrutuliu, pleištakaulio, kairio smilkinkaulio, kairio momenkaulio ir pleištakaulio dešinio sparno linijiniai lūžimai, poodinė kraujosruva kairėje čiurnoje, kairio išorinio kulkšnelio lūžimas. Galvos sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikiant galvos sritį. Tikėtina, kad tai galėjo gautis griuvimo pasekoje. Poodinė kraujosruva kairėje čiurnoje ir kairio išorinio kulkšnelio lūžimas padarytas netiesiogine jėga paveikiant kairės kulkšnies sritį, t. y. staigiai pasukant kairę koją per kairę čiurną į šalį. Išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2020 m. sausio 22 d. V. A. dėl kaukolės pamato kaulų lūžimų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. V. A. dėl kairio išorinio kulkšnelio lūžimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 d. laikotarpiui. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviejų (2) trauminių poveikių pasekoje. Medicininių duomenų, leidžiančių nustatyti sužalojimų padarymo eiliškumą, nėra galimybės. Sužalojimų, būdingų smūgių sudavimui ar savigynai, nekonstatuota. Galvos sužalojimai ir kairio išorinio kulkšnelio lūžimai galėjo gautis griuvimo pasekoje (t. 1, b. l. 178-179).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsakomybė numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Kaltinamasis M. L. kaltu dėl šios veikos padarymo prisipažino visiškai. Paaiškino, kad, būdamas neblaivus, spontaniškai ir jautriai sureaguodamas į nukentėjusiojo jam išsakomas replikas bei komentarus, sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam V. A. ranka į veidą, po ko šis nukrito ant grindinio. Pripažįsta, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas būtent dėl jo veiksmų. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat įrodo teisiamojo posėdžio ištirti įrodymai: nukentėjusiojo V. A., liudytojų E. M., R. K., G. G., V. S., L. Š. parodymai. Nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį ir mastą patvirtina VTMT Kauno skyriaus 2020 m. kovo 27 d. specialisto išvada.

BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju, nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis teigė nesiekęs taip stipriai sužaloti nukentėjusįjį, nepamena į kurią vietą trenkė. Teismas pažymi, kad M. L. sudavė smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį, smūgis buvo stiprus, nuo tokio smūgio nukentėjusysis krito ant grindinio. Be to, smūgis buvo suduotas į vieną iš labiausiai svarbių ir pažeidžiamų žmogaus kūno vietų. Taigi kaltinamasis, suduodamas tokį smūgį ranka į galvą nukentėjusiajam, suprato ir numatė, kad gali nukentėjusiajam padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą. Ir nors tokių padarinių nenorėjo, sąmoningai leido jiems kilti. Taigi kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia.

Šioje byloje aptarti įrodymai patvirtina, kad M. L. veiksmais nukentėjusiajam V. A. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamojo veiksmų, t. y. smūgio sudavimas ranka nukentėjusiajam į galvą, ir padarinių nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi M. L. veiksmai atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

M. L. padarė nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikalstamų veikų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), veikė netiesiogine tyčia. Jis anksčiau neteistas, tačiau 2018 m. liepos 10 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės R. R. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, M. L. susitaikius su nukentėjusiaisiais, t. y. BK 38 straipsnio pagrindu. Šis nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo patvirtintas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi (t. 2, b. l. 15-17, 21-27). Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, po veikos padarymo buvo nubaustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be galiojančio bilieto (t. 2, b. l. 13-14). Kaltinamasis dirba (t. 2, b. l. 11-12), darbdavio charakterizuojamas kaip atsakingai atliekantis jam pavestas užduotis, rodantis iniciatyvą, išmoko šaltkalvio profesijos, nusiskundimų ar priekaištų dėl jo darbo neturi. Taip pat nurodyta, kad kaip žmogus kolektyve draugiškas, paslaugus, mandagus, lengvai bendrauja su kolegomis, žalingų įpročių darbe nepastebėjo (t. 2, b. l. 39). VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos Klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas, VšĮ Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinio Psichikos sveikatos centre neužregistruotas, paslaugos neteiktos (t. 2, b. l. 4, 7, 10).

Kaltinamasis M. L. kaltu dėl padarytos veikos prisipažino visiškai, nuoširdžiai dėl savo veiksmų gailėjosi ir tai teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo gynėjo prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 59 straipsnio 1 dalyje 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-290-449/2020).

Kaltinamojo M. L. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pats kaltinamasis nurodė, kad būdamas blaivus į tokią pačią situaciją būtų reagavęs kitaip ir smurto prieš nukentėjusįjį nebūtų naudojęs.

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų.

Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius įstatyme numatytos kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Be to, nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę, nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-149-327/2017). Viena tokių išimčių numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).

Pagrindų ir sąlygų šioje situacijoje taikyti BK 62 straipsnio nuostatas teismas nenustatė.

Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015).

Teismas, skirdamas bausmę M. L., atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – nors kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą, tačiau veikos pasekmės nėra negrįžtamos. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į galvos sritį, po ko jis krito bei atsitrenkė į grindinį, ir tokiais veiksmais padarė jam kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniu galvos smegenų pusrutuliu, pleištakaulio, kairio smilkinkaulio, kairio momenkaulio ir pleištakaulio dešinio sparno linijinius lūžimus, poodinę kraujosruvą kairėje čiurnoje, kairio išorinio kulkšnelio lūžimą. Dėl šių sužalojimų nukentėjusysis V. A. LSMUL ligoninės Kauno klinikų Galvos smegenų traumų ir Ortopedijos – traumatologijos skyriuose buvo gydomas nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2020 m. vasario 6 d. Jam buvo atliktos dvi galvos smegenų kompiuterinės tomografijos, čiurnos lūžio, esant diastazei, atvira repozicija su šeivikalulio arba kulkšnies vidine fiksacija, nervų blokada. Grįsdamas civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis nurodė buvęs nedarbingas vieną mėnesį, o dėl skaudančios galvos, svaigimo jausmo, kojos lūžio, ribotai darbingas bus dar bent du mėnesius. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad gali likti atitinkamos pasekmės dėl patirtos galvos traumos, tačiau šią aplinkybę asmuo nurodė daugiau kaip tikimybinę, pats teigdamas, kad gali būti tokių problemų, gali nebūti, niekas jokių garantijų neduoda (t. 1, b. l. 44-46). Nors ir vėliau, nei buvo planuota, nukentėjusysis išvyko į savo nuolatinę gyvenamąją vietą – Jungtinę Karalystę, kurioje gyvena ir dirba (2020 m. vasario 17 d. vykusios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nurodė ketinantis išvykti rytoj, t. y. vasario 18 d.). Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam V. A. būtų užfiksuoti kokie nors po sužalojimo atsiradę liekamieji sveikatos pablogėjimo reiškiniai. Pats nukentėjusysis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė pretenzijų kaltinamajam neturintis, teigė, jog visi daro klaidų ir reikia atleisti.

Kaip nustatyta, nors konfliktas, pasak kaltinamojo, tęsėsi kurį laiką, t. y. apie pusę valandos, tačiau jis intensyvėjo, o jam, nukentėjusiajam bei kartu buvusiems liudytojams išėjus į lauką, nukentėjusiojo pasakyti žodžiai dėl jo kaltės išsiskiriant su mylima mergina, išprovokavo kaltinamojo netikėtą agresiją, t. y. smūgis buvo spontaniškas, nulemtas tiek emocijų dėl vis dar gajų išgyvenimų po skyrybų su gyvenimo drauge, tiek ir dėl ne visiškai adekvačios reakcijos, sukeltos apsvaigimo nuo alkoholio. Kaip minėta, paties nukentėjusiojo veiksmai šioje situacijoje buvo provokuojantys.

Kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, baustas du kartus už smulkius administracinius nusižengimus, baudas sumokėjęs, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą. Asmuo dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Nors M. L. atžvilgiu prieš dvejus metus buvo pradėtas baudžiamasis procesas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, šis buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius. Be abejo, ši aplinkybė nagrinėjamos situacijos kontekste kaltinamąjį apibūdina neigiamai, ypač įvertinus tai, kad ir ankstesnėje situacijoje asmuo veikė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Vis dėl to, šis įvykis buvo prieš dvejus metus. Kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, teismui nekyla abejonių, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis nuoširdžiai gailisi. Asmuo kritiškai įvertino ne tik savo nusikalstamus veiksmus, bet ir elgesį po veikos, t. y. kad įvykio vietoje neliko, pasimetęs ir ištiktas šoko pasišalino, tačiau liko stovėti nuošaliau iki kol atvyko greitosios pagalbos automobilis. Kaltinamasis kitą dieną po įvykio, sužinojęs, kad yra ieškomas, nuvyko į policijos komisariatą, davė nuoširdžius parodymus, atsakomybės už savo veiksmus nevengė. Kaltinamasis nurodė, kad šis įvykis pakeitė jo mąstyseną apskritai, jis pradėjo sportuoti, atsiribojo nuo draugų, keičia aplinką, pakeitė požiūrį į alkoholio vartojimą. Be to, M. L. nuvyko ir į ligoninę, kur buvo gydomas nukentėjusysis, atsiprašė tiek jo, tiek ir pastarojo mamos, paliko savo kontaktus. Pagal turimas finansines galimybes dar iki baudžiamosios bylos perdavimo į teismą pradėjo atlyginti nusikaltimus padarytą turtinę žalą tiek nukentėjusiajam, tiek Teritorinei ligonių kasai, su kuria sudarė taikos sutartį dėl žalos atlyginimo. Tokios aplinkybės visgi sudaro pagrindo teismui spręsti, kad asmuo nėra linkęs nusikalsti.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismai, skirdami bausmes, turi vertinti ir tai, kaip bausmė paveiks nuteistojo šeimos ryšius, jo resocializaciją bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie baudžiamajame įstatyme nėra įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi, vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-942/2015, 2K-126-693/2018).

Teismo vertinimu, byloje nustatytų ir aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti esant mažesnį kaltinamojo asmenybės bei jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl, net ir paskyrus M. L. laisvės atėmimo bausmę, artimą minimaliai, savo rūšimi ji būtų per griežta ir tokios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nagrinėjamu atveju, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę, nei nustatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje, bausmės rūšį – laisvės apribojimą (taikant iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusią redakciją), nustatant maksimalų šios bausmės rūšies terminą ir paskiriant asmeniui atitinkamus įpareigojimus, padėsiančius koreguoti jo elgesį teigiama linkme.

V. Dėl civilinių ieškinių

(duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, tačiau BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusysis V. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo. Iš byloje pateiktų bankinių mokėjimų išrašų matyti, kad M. L. yra atlyginęs dalį žalos – nukentėjusiajam V. A. yra iš viso pervedęs 550 Eur sumą (t. 2, b. l. 68-69, 134-135).

Ieškinį nukentėjusysis grindžia tuo, kad dėl 2020 m. sausio 22 d. patirtų sužalojimų buvo gydytas Kauno klinikose. Iš Lietuvos ketino išvykti į Jungtinę Karalystę, kur gyvena nuolat, 2020 m. sausio 27 d., tačiau tuo metu dar buvo tęsiamas jo gydymas. Skrydžio bilietą buvo nusipirkęs iš anksto ir negalėjo juo pasinaudoti, turėjo įsigyti kitą lėktuvo bilietą. Iki šiol dėl sveikatos būklės, ribojančios jo judėjimą, negalėjo grįžti į savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Ryšį su Jungtinėje Karalystėje likusiais šeimos nariais palaikė mobiliojo ryšio pagalba. Be to, turi nuolatinį darbą Jungtinėje Karalystėje, pats sudaro sutartis su klientais bei samdomais darbuotojas, o dėl patirto sužalojimo negalėjo grįžti į darbo rinką visą mėnesį, dėl to patyrė realių nuostolių. Be to, dėl sveikatos būklės – skaudančios galvos, svaigimo jausmo, kojos lūžio, ribotai darbingas bus dar bent du mėnesius. Jo šeimos nariai taip pat pajuto ne tik nesaugumo jausmą, bet ir finansinį nestabilumą, kuomet dėl sveikatos būklės negalėjo į šeimos biudžetą įnešti savo indėlį. Iki traumos gaudavo nuolatines, pastovias pajamas. Prašo priteisti jam 3000 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 47). Nukentėjusysis nurodo turėjęs pirkti naują lėktuvo bilietą, kadangi turimu negalėjo pasinaudoti, taip pat buvo laikinai nedarbingas ir negalėjo gauti pajamų iš savo darbinės veiklos, tačiau prie ieškinio nepateikė jokių nurodytą turtinę žalą patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, negalima tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo V. A. patirtos turtinės žalos dydžio neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, todėl, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. A. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 1 225,34 Eur ieškinį turtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusysis V. A. nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2020 m. vasario 6 d. gydytas LSMUL ligoninės Kauno klinikų Galvos smegenų traumų ir Ortopedijos – traumatologijos skyriuose dėl lateralinės kulkšnies lūžio. Atliktos šios medicininės intervencijos: dvi galvos smegenų kompiuterinės tomografijos, čiurnos lūžio, esant diastazei, atvira repozicija su šeivikalulio arba kulkšnies vidine fiksacija, nervų blokada. Už paciento gydymą ligonių kasa iš Privalomoji sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 1 225,34 Eur sumą, prašoma ją priteisti iš M. L. (t. 1, b. l. 55-57).

Iš byloje pateiktų bankinių mokėjimų išrašų matyti, kad M. L. yra atlyginęs dalį žalos – Teritorinei valstybinei ligonių kasai iš viso yra pervedęs 409,34 Eur sumą (t. 2, b. l. 66-67, 132-133)

Byloje 2020 m. liepos 17 d. buvo gautas Kauno teritorinės ligonių kasos prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo baudžiamojoje byloje. Prašyme nurodyta, kad po ieškinio pareiškimo M. L. su Kauno teritorine ligonių kasa 2020 m. balandžio 24 d. sudarė žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo dalimis sutartį Nr. Ž-9/2855, kuria kaltinamasis įsipareigojo žalą atlyginti per 12 mėnesių. Iki šio prašymo pateikimo dienos atlyginta 370,34 Eur suma. Šią sudarytą sutartį prašo teismo patvirtinti (t. 2, b. l. 121-123). Ši sutartis neprieštarauja jokioms baudžiamojo proceso normoms ar viešajam interesui, todėl yra pakankamas pagrindas ją patvirtinti.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam M. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimas (t. 2, b. l. 83-85, 88-90, 91-93), pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: plastikinis butelis, 2 vnt. cigarečių nuorūkos, paimti 2020 m. sausio 22 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), perduoti kartu su byla, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. Kompaktinė plokštelė su parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), apsaugos vaizdo kamerų 2020 m. sausio 22 d. nuo 20.11 val. iki 20.17 val. įrašais, kompaktinė plokštelė su baro „Šnekutis“, esančio (duomenys neskelbtini), apsaugos vaizdo kamerų 2020 m. sausio 22 d. nuo 19.00 val. iki 20.15 val. įrašais, kompaktinė plokštelė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos vaizdo kamerų 2020 m. sausio 22 d. nuo 19.30 val. iki 20.30 val. įrašais, kompaktinė plokštelė su Bendrojo pagalbos centro kvietimo garso įrašo kopija, pateikta Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, kompaktinė plokštelė su greitosios medicinos pagalbos kvietimo garso įrašo kopija, pateikta VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties, perduotos kartu su byla, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos. M. L. seilių pavyzdžiai, paimti 2020 m. sausio 24 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu, išsiųsti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centrui įvesti į DNR įskaitą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. M. L. delnų ir pirštų atspaudų pavyzdžiai, paimti 2020 m. sausio 24 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu, išsiųsti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centrui įvesti į ADIS, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą, neatlygintinai išdirbti 150 valandų per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu, tęsti darbą, neatlygintinai išdirbti 150 valandų per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, įskaityti M. L. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. sausio 23 d. 16 val. 35 min. iki 2020 m. sausio 24 d. 14 val. 50 min., t. y. vieną parą, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. A. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Patvirtinti Kauno teritorinės ligonių kasos, atstovaujamos E. D., ir M. L. 2020 m. balandžio 24 d. sudarytą Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto atlyginimo sutartį Nr. Ž-9/2855, kuria skolininkas, t. y. M. L., įsipareigojo 1 225, 34 Eur dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo valdybos biudžetui atlyginti per 12 (dvylika) mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos, kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, Ab, banko kodas 73000, po 102 Eur (vieną šimtą du eurus).

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimą, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Plastikinį butelį, 2 vnt. cigarečių nuorūkų, paimtus 2020 m. sausio 22 d. įvykio vietos apžiūros metu Kaune, V. Krėvės pr. 43A, perduotus kartu su byla, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kompaktinę plokštelę su parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), apsaugos vaizdo kamerų 2020 m. sausio 22 d. nuo 20.11 val. iki 20.17 val. įrašais, kompaktinę plokštelę su baro „Šnekutis“, esančio (duomenys neskelbtini), apsaugos vaizdo kamerų 2020 m. sausio 22 d. nuo 19.00 val. iki 20.15 val. įrašais, kompaktinę plokštelę su UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos vaizdo kamerų 2020 m. sausio 22 d. nuo 19.30 val. iki 20.30 val. įrašais, kompaktinę plokštelę su Bendrojo pagalbos centro kvietimo garso įrašo kopija, pateikta Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, kompaktinę plokštelę su greitosios medicinos pagalbos kvietimo garso įrašo kopija, pateiktą VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties, perduotas kartu su byla, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

M. L. seilių pavyzdžius, paimtus 2020 m. sausio 24 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu, išsiųstus Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centrui įvesti į DNR įskaitą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. M. L. delnų ir pirštų atspaudų pavyzdžius, paimtus 2020 m. sausio 24 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu, išsiųstus Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centrui įvesti į ADIS, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.