Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-07-05 · Civilinė byla Nr. e2-1015-302/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-05
Bylos Nr.
e2-1015-302/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-24218-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Atsakovas
R. G., P. G.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Nordea Finance Lithuania“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1015-302/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24218-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.17. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 5 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės R. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-1621-259/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nordea Finance Lithuania“ ieškinį atsakovams P. G. ir R. G. dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Nordea Finance Lithuania“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašo solidariai iš atsakovų P. G. ir R. G. priteisti 75 712,53 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo P. G. turtas areštuotas Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi, patikslinto ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė areštuoti atsakovei R. G. priklausančias pinigines lėšas, esančias pas ją ar jos žinioje, ar pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Nordea Finance Lithuania“, o piniginių lėšų nesant arba jų esant nepakankamai – areštuoti trūkstamai sumai R. G. priklausančias turtines teises (įskaitant, bet neapsiribojant turimus vertybinius popierius), nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus uždraudžiant turtą ir (arba) turtines teises įkeisti, ar kaip kitaip suvaržyti, dovanoti, parduoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kreditorės UAB „Nordea Finance Lithuania“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo R. G. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai, skolininkės pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę arba trečiuosius asmenis, bet ne didesnės vertės kaip 75 712,53 Eur suma. Areštuotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą pavedė saugoti R. G., leidžiant tuo turtu naudotis, bet uždraudžiant juo disponuoti. Nustačius, kad R. G. neturi pakankamai nekilnojamojo turto, neviršijant 75 712,53 Eur sumos, teismas areštavo R. G. pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias ir esančias pas ją arba trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti įsiskolinimą ieškovei ir atlikti operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu.Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė su ieškiniu pateikė laidavimo sutartį, kurią yra pasirašiusi ir atsakovė R. G., teismas sprendė, kad ieškinys gali būti vertinamas kaip prima facie pagrįstas.Teismo nuomone, pareikšto reikalavimo suma, t. y. 75 712,53 Eur, fiziniam asmeniui yra didelė, todėl teismas sprendė, kad yra pakankama tikimybė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad yra abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos - prima facie ieškinio reikalavimų pagrįstumas bei aplinkybė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė R. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai nevertino tikėtino ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Teismas nieko nepasisakė dėl byloje esančių įrodymų, susijusių su atsakovės R. G. atsakomybe pagal 2013 m. kovo 12 d. Kredito sutartį Nr. 20130005 egzistavimo. Įvertinęs tai, kad atsakovė R. G. nėra 2013 m. kovo 12 d. Kredito sutarties Nr. 20130005 šalis ir laiduotoja pagal minėtą sutartį, kad atsakovė su atsakovu P. G. nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda, teismas turėjo konstatuoti, jog ieškinys atsakovės R. G. atžvilgiu yra prima facie nepagrįstas.Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog, neužtikrinus ieškinio reikalavimo, teismo sprendimo įvykdymas realiai gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį grindė tik ieškovės samprotavimais, kad ieškinio suma yra didelė.Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė apie tai nepranešęs atsakovei, kas nagrinėjamu atveju turėtų būti vertintina kaip proceso teisės normų pažeidimas.Ieškovė UAB „Nordea Finance Lithuania“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo atsakovės skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteistas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas akivaizdžiai yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė būtų pasirinkusi aiškiai neleistiną ir objektyviai neįmanomą savo teisių gynybos būdą ar egzistuotų kitos aplinkybės, leidžiančios teismui laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo sprendimo metu spręsti, jog ieškinys yra nepagrįstas. Apeliantė neginčija fakto, kad pasirašė 2013 m. kovo 12 d. Kredito sutartį Nr. 20130005, savo atsakomybės nebuvimą atsakovė motyvuoja tuo, kad ji su atsakovu P. G. nebeveda bendra ūkio, tačiau nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jos ir atsakovo P. G. santuoka yra nutraukta.Apeliantė nepagrįstai ginčija ir kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimui įvykdymui, egzistavimą, Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nagrinėjamu atveju pagrįstai vadovavosi didele ieškinio suma, kas iš esmės padidina būsimo teismo sprendimo įvykdymo riziką. Apeliantė jokių įrodymų, kad jai ieškinio suma nėra didelė ir sprendimo dėl tokios sumos priteisimo įvykdymas jai nesukeltų sunkumų, nepateikė.Atsakovas P. G. atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo atsakovės skundą tenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino to, kad R. G. nėra 2013 m. kovo 12 d. Kredito sutarties Nr. 20130005 šalis bei laiduotoja. Atsakovė niekada nebuvo sutikusi prisiimti jokių įsipareigojimų nei pagal minėtą kredito sutartį, nei pagal laidavimo sutartį. Pagal laidavimo sutartį laidavimas baigėsi 2015 m. kovo 12 d. Ieškovei nepareiškus per šį terminą ieškinio laiduotojui P. G., turi būti taikoma ieškinio senatis. Ši aplinkybė taip pat turėjo būti įvertinant priimant skundžiamą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 6 dalimi, kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi per keturiolika dienų kreiptis į antstolį. Antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Po pirminio patikslinimo areštuoto turto duomenys keičiami ar papildomi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti (Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 10 str. 5 p.).Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1621-259/2017 medžiagos) matyti, kad turto arešto aktas, kuris buvo įregistruotas skundžiamos Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties pagrindu, 2017 m. balandžio 6 d. išregistruotas vadovaujantis CPK 147 straipsnio 6 dalies nuostatomis (CPK 179 str. 3 d.). Tai reiškia, kad teismo nutartis dėl atsakovės R. G. atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių neteko teisinės galios, nes laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigė pagal įstatymą. Dėl šios priežasties nelieka teisinio pagrindo apeliacine tvarka nustatinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, kadangi šio klausimo išsprendimas nebesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Taigi skundžiama nutartis negali būti apeliacijos objektu, todėl apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas ir atskirai nepasisakydamas dėl atsakovės atskirojo skundo argumentų, apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės R. G. atskirąjį skundą, nutraukia (CPK 315 str. 2 d. 3 p.).Remiantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, nutraukus apeliacinį procesą pirmiau nurodytu pagrindu, apeliantei turi būti grąžintas jos sumokėtas žyminis mokestis. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, atsakovė už pateiktą atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties yra sumokėjusi 28 Eur žyminį mokestį, todėl, vadovaujantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, ši suma grąžintina atsakovei. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 str. 3 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi bei 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės R. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties, nutraukti.

Grąžinti atsakovei R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) už atskirąjį skundą sumokėtą 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį.

Teisėja Romualda Janovičienė