Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu (b. l. 51–62) skundą patenkino. Panaikino Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 50-TE-507 „Dėl A. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“. Grąžino A. M. į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės tyrėjo pareigas. Priteisė pareiškėjui iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 3 952,41 Eur dydžio atlyginimą už priverstinę pravaikštą už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. iki sprendimo priėmimo dienos ir po 51,33 Eur už kiekvieną darbo dieną nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki A. M. grąžinimo į vidaus tarnybą dienos.

Teismas bylos duomenimis nustatė, kad 2016 m. sausio 29 d. Panevėžio AVPK viršininko įsakymu Nr. 50-TE-56 pareiškėjas, remiantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu (kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą) ir atsižvelgiant į Panevėžio AVPK 2016 m. sausio 28 d. Panevėžio AVPK tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 50-IS-12, buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-4106-520/2016 Panevėžio AVPK viršininko 2016 m. sausio 29 d. įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos buvo panaikintas ir pareiškėjas grąžintas į vidaus tarnybą, į Panevėžio AVPK Rokiškio rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės tyrėjo pareigas. Atsakovas, vykdydamas teismo sprendimą, Panevėžio AVPK viršininko 2016 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu grąžino pareiškėją į ankstesnes pareigas. 2016 m. rugpjūčio 29 d. Panevėžio AVPK viršininkas įsakymu Nr. 50-TE-507 atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos. Įsakymas buvo priimtas, vadovaujantis Panevėžio AVPK 2016 m. liepos 20 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 50-IS-75 „Dėl buvusio Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto A. M. veiksmų“ (toliau – ir Išvada Nr. 50-IS-75) ir Panevėžio AVPK viršininko 2016 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 50-TE-436 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos A. M.“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 50-TE-436). Nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovo Panevėžio AVPK viršininko 2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 50-TE-507, kuriuo pareiškėjas (statutinis vidaus tarnybos pareigūnas) buvo atleistas iš eitų Panevėžio AVPK Rokiškio rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės tyrėjo pareigų, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas Įsakymą ginčija motyvuodamas tuo, kad jis pakartotinai buvo atleistas iš tarnybos pagal to paties tarnybinio patikrinimo medžiagą ir dėl tų pačių aplinkybių, kurias jau išnagrinėjo LVAT 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-4106-520/2016.

Teismas nurodė, kad Išvada Nr. 50-IS-75 ir Įsakymas Nr. 50-TE-436 yra nurodyti skundžiamame Įsakyme ir teismo vertinami kaip šio individualaus teisės akto dalis. Todėl sprendžiant dėl Įsakymo teisėtumo, turi būti įvertinti ir Išvada Nr. 50-IS-75, ir jos pagrindu priimtas Įsakymas Nr. 50-TE-436. Išvadoje Nr. 50-IS-75 ir Įsakyme Nr. 50-TE-436 pareiškėjo veika yra įvertinta kaip pareigūno vardo pažeminimas. Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalį, pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. LVAT, nagrinėdamas administracines bylas dėl pareigūnų atleidimo iš tarnybos pažeminus pareigūno vardą, yra konstatavęs, kad: 1) yra būtina išaiškinti, koks pareigūno veikimas ar neveikimas buvo atleidimo iš tarnybos pagrindas; 2) ar pareigūnas yra kaltas dėl tokio veikimo ar neveikimo; 3) ar ši veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais dėl elgesio, kurio visuomenė gali tikėtis iš pareigūnų. Todėl turi būti nustatyta šių aplinkybių visuma. LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad atleidimas iš tarnybos pažeminus pareigūno vardą nėra tarnybinė nuobauda, o yra savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybinių santykių nutraukimo pagrindas (LVAT nutartys: 2012 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1929/2012, 2014 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-518/2014 ir kt.), todėl tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės taikytinos tik tiek, kiek to tiesiogiai nereglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Tačiau LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad pagrindas taikyti minėtą įstatymo normą paaiškėja atlikus galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą. Todėl teismas turi pareigą nagrinėti Išvadą Nr. 50-IS-75 kaip skundžiamo Įsakymo sudedamąją (motyvuojamąją) dalį. LVAT yra pasisakęs, kad, sprendžiant pareigūno atleidimo už pareigūno vardo pažeminimą procedūrinius klausimus, netaikytinos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo nuostatos (nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto aprašo 2013 m. rugpjūčio 28 d. redakcija) (toliau – ir Aprašas), skirtos tarnybinių nusižengimų tyrimui ir tarnybinių nuobaudų paskyrimui, tačiau taip pat yra pripažinęs, kad svarbu, jog nebūtų tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros pažeidimų (LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-1934-146/2015). Teismas nusprendė, jog yra svarbu, kad atliekant tarnybinį patikrinimą nebūtų pažeistos tikrinamo pareigūno teisės gintis nuo jam reiškiamų įtarimų, žinoti, kokio konkretaus nusižengimo padarymu jis yra įtariamas, pateikti paaiškinimą būtent dėl to konkretaus nusižengimo, apie kurį jam nustatyta tvarka pranešta ir kuris konstatuotas tarnybinio patikrinimo išvadoje. Be to, tarnybinio nusižengimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir(ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo ar pareigūno elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas ar pareigūnas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo ar pareigūno galbūt padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę patikrinti valstybės tarnautojo ar pareigūno paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo išvadoje. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas. Nagrinėjant ginčą teisme, kaltinimo ribos negali būti išplėstos ir pareiškėjui teisme negali būti pateikti nauji kaltinimai dėl teisės aktus pažeidžiančių veikų, kurie nebuvo pateikti individualiame administraciniame akte, įskaitant jo motyvuojamąją dalį – tarnybinio patikrinimo išvadą. Aprašo 20 punkte yra nustatyta, kad tarnybinį patikrinimą atliekantis pareigūnas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios surašo pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame, be kitų duomenų, turi būti pateikiami turimi duomenys apie tarnybinį nusižengimą. Su pranešimu pareigūnas, kurio atžvilgiu vykdomas patikrinimas, turi būti supažindinamas pasirašytinai. Byloje nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 24 d. buvo surašytas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (dėl policijos pareigūno vardą žeminančios veikos) ir įteiktas pareiškėjui. Jame buvo nurodyta, kad yra duomenų, jog pareiškėjas gali būti padaręs tarnybinį nusižengimą. 2016 m. sausio 13 d. pareiškėjas buvo supažindintas su 2016 m. sausio 12 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodyti tie patys pareiškėjo veiksmai, kaip ir 2015 m. lapkričio 24 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo, tačiau papildomai nurodyti teisės aktai, kuriuos pareiškėjas, kaip manoma, pažeidė ir kurie nebuvo nurodyti 2015 m. lapkričio 24 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo. Minėti pranešimai dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjui buvo įteikti iki tarnybinio patikrinimo dalies sustabdymo ir yra atnaujinto tarnybinio patikrinimo medžiagos Nr. 50-IS-75 dalis. Išvadoje Nr. 50-IS-75 nustatyta pareiškėjo neteisėta veika skiriasi nuo tos, kuri buvo įvardyta pranešime apie tarnybinį nusižengimą (pareigūno vardo pažeminimą). Be to, pranešime nėra nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, nors Išvadoje Nr. IS-50-75 toks pažeidimas konstatuotas. LVAT yra suformulavęs bendrą taisyklę, kad išvada turi būti surašoma, kaip ir nuobauda turi būti skiriama, tik už tą tarnybinį nusižengimą, apie kurio padarymą nustatyta tvarka pranešta nusižengimo padarymu įtariamam pareigūnui (LVAT 2012 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2373/2012 ir kt.). Nevykdant šių nuostatų, buvo pažeista pareiškėjo teisės gintis nuo jam reiškiamo įtarimo įvykdžius neteisėtą veiką, kuri kvalifikuota kaip pareigūno vardo pažeminimas. Be to, Išvadoje Nr. 50-IS-12 pareiškėjo nusižengimu, be kitos veikos, taip pat buvo įvardyti ir nagrinėjamoje byloje aktualūs šie pareiškėjo veiksmai: pareiškėjo triukšmavimas patikrinimo metu, trukdymas savo veiksmais nustatyti įvykio aplinkybes (nusistatyti girtumą), teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymas. Išvadoje Nr. 50-IS-12 konstatuojant padarytą nusižengimą nėra nurodyta paminėtų pareiškėjo veiksmų atlikimo vieta ir laikas, o Išvadoje Nr. 50-IS-75 šių veiksmų padarymo vieta yra nurodyta Lietuvos policijos mokyklos bendrabutyje, (duomenys neskelbtini) kambaryje, o jų atlikimo laikas nurodytas apie 23.06 val. Todėl neįmanoma nustatyti, ar Išvadoje Nr. 50-IS-75 bei Įsakyme Nr. 50-TE-436 yra nuspręsta dėl tų pačių pareiškėjo veiksmų, tai yra dėl tokių veiksmų, kaip pareiškėjo triukšmavimas patikrinimo metu, teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir nurodymų nevykdymas (tarp jų nusistatyti girtumą, prisistatyti?), kaip ir Išvadoje Nr. 50-IS-12 ir Įsakyme Nr. 50-TE-56. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad Išvadoje Nr. 50-IS-75 nėra aiškiai ir konkrečiai nurodyti pareiškėjo veiksmai, kurie yra kvalifikuoti kaip pareigūno vardo pažeminimas, jog juo būtų galima išskirti iš tų pareiškėjo veiksmų, kurie kaip pareigūno vardo pažeminimas buvo įvardyti Išvadoje Nr. 50-IS-12.

Teismas nusprendė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendime nustatė faktines aplinkybes ir teisinius santykius, kurie reikšmingi ir šioje nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjui ir atsakovui, kurie buvo LVAT administracinės bylos Nr. A-4106-520/2016 šalys, LVAT 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendime nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai santykiai turi prejudicinę reikšmę (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 str. 4 d.). Iš aptartame LVAT sprendime nustatytų faktų ir jų teisinio įvertinimo matyti, kad administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą atsakovui dėl 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 50-TE-56 panaikinimo buvo sprendžiama dėl pareiškėjo neblaivumo, triukšmavimo faktų 2015 m. lapkričio 19 d. (duomenys neskelbtini), LPM bendrabutyje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kambaryje bei dėl jo pareigos prisistatyti pareigūnams ir tikrintis blaivumą. LVAT 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendime konstatavo, kad be teisėto pagrindo atsakovas padarė išvadą, jog pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais dėl elgesio, kurio visuomenė gali tikėtis iš pareigūnų, bei kad pareiškėjo veika yra priešinga Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Statuto 3 straipsnio 9 dalies 2 punkte numatytiems policijos sistemos įstaigų ir pareigūno tikslams bei uždaviniams, jog pažeidžia Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktus, įpareigojančius valstybės tarnautojus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, Etikos kodekso nuostatas. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo kitaip įvertinti pareiškėjo veiksmus. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje Nr. 50-IS-75 atsakovas tik formaliai įvardijo įstatymo ir poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros pareigūno elgesio taisyklės, jų nesusiedamas su konkrečiais pareiškėjo veiksmais, nenurodydamas, kokią konkrečią šių teisės aktų normą pareiškėjas pažeidė vienu ar kitu savo veiksmu, kaip tų konkrečių teisės aktų normų pažeidimas akivaizdžiai kirtosi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais dėl elgesio, kurio visuomenė gali tikėtis iš pareigūnų. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje Nr. 50-IS-75 yra Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-572-175/2016, kuria buvo paliktas nepakeistu Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarimas dėl pareiškėjo pripažinimo padarius ATPK 187 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius teisės pažeidimus. Tačiau Išvadoje Nr. 50-IS-75 nurodyta, kad galutinai apibendrinus nustatytas faktines aplinkybes pareiškėjo kaip pareigūno statusą nustatančių teisės aktų reikalavimų pažeidimu buvo pripažinti ir kaip žeminantys pareigūno vardą buvo kvalifikuoti tik tokie pareiškėjo veiksmai: neblaivaus pareiškėjo triukšmavimas, atsisakymas prisistatyti patikrinimą vykdantiems pareigūnams bei pasitikrinti blaivumą, kurie buvo padaryti 2015 m. lapkričio 19 d. apie 23.06 val., (duomenys neskelbtini), LPM bendrabutyje (duomenys neskelbtini) kambaryje. Tuo metu Kauno apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas administraciniais teisės pažeidimais kvalifikavo tokią pareiškėjo veiką: 2015 m. lapkričio 19 d. 22.30 val. (duomenys neskelbtini), Lietuvos policijos mokyklos bendrabučio (duomenys neskelbtini) kambaryje pareiškėjo nevykdymą tikrinančių policijos pareigūnų V. M., D. M. ir T. L. teisėto reikalavimo prisistatyti bei pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu ir nurodė, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Patikrinimų Lietuvos policijos mokyklos suteiktoje laikinoje gyvenamojoje vietoje organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo (Patikrinimų aprašo), patvirtinto Lietuvos policijos mokyklos viršininko 2014 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 144-V-336, nuostatas. Taip pat pagal Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo sprendimus, administracinių teisės pažeidimų sudėtį sudarė ir A. M. priešinimasis aktyviais veiksmais, raumenų stangrinimas, pareigūnų išvadinimas „fašistais“, grasinimas teismais. Taigi Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo administraciniais teisės pažeidimais kvalifikuotų pareiškėjo veiksmų padarymo laikas, jų apimtis nesutampa su Išvadoje Nr. 50-IS-75 konstatuotų pareiškėjo veiksmų, įvardytų pareigūno vardo pažeminimu, apimtimi ir jų padarymo laiku. Be to, jau minėta, kad LVAT 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendime pareiškėjo veiksmuose, kuriais jis nevykdė tikrinančių pareigūnų reikalavimų prisistatyti, pasitikrinti blaivumą, triukšmavo, LVAT nenustatė Patikrinimų aprašo nuostatų pažeidimų. Teismo vertinimu, šie nesutapimai teismų sprendimuose neturėtų būti aiškinami pareiškėjo nenaudai. Be to, pareiškėjo padarytais administraciniais teisės pažeidimais Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo kvalifikuota pareiškėjo veika Išvadoje Nr. 50-IS-75 visa apimtimi nėra įvardijama ir nėra aptarta kaip pareigūno vardą žeminanti veika. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad LVAT yra pasisakęs, jog paprastai pagrindas taikyti Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 7 punkte numatytą pagrindą paaiškėja būtent atlikus tarnybinį patikrinimą. Kadangi ne kiekvienas pareigūno pažeidimas sudaro pagrindą jį atleisti iš vidaus tarnybos minėtu pagrindu, todėl tuo atveju, jeigu atsakovas, atleisdamas pareiškėją iš vidaus tarnybos, vadovavosi būtent administracinių teisės pažeidimų padarymo faktu (kurio reikšmę Įsakymo pagrįstumui atsakovas akcentavo atsiliepime į skundą), tokias administracinių teisės pažeidimų pasekmes, sudarančias pagrindą konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą, atsakovas privalėjo aptarti konstatuodamas nusižengimą tarnybinio patikrinimo išvadoje arba labai aiškiai nurodyti bei administracinių teisės pažeidimų padarymo faktu motyvuoti 2016 m. liepos 27 d. Įsakymą Nr. 50-TE-436 ir 2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 50-TE-507. Tačiau motyvuodamas pareiškėjo atleidimą iš vidaus tarnybos atsakovas to nepadarė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, kad atsakovas nepagrindė, koks pareiškėjo veikimas ar neveikimas buvo jo atleidimo iš tarnybos pagrindas, ar pareiškėjas buvo kaltas dėl tokio veikimo ar neveikimo bei, jog ši veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis, visuomenės teisėtais lūkesčiais dėl elgesio, kurio visuomenė gali tikėtis iš pareigūno. Kita vertus, pareiškėjo skundžiamas 2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakymas Nr. 50-TE-507 yra individualus administracinis aktas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Įsakymas privalo būti pagrįstas ne tik objektyviais duomenimis (faktais), bet ir teisės normomis. LVAT praktikoje tarnybinio patikrinimo išvada yra laikoma sudedamąja individualaus administracinio akto, kuriuo pareigūnui yra taikomos teisinio poveikio priemonės, o nagrinėjamu atveju pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos dalimi, tačiau teisinio poveikio priemonių taikymas privalo būti pagrįstas ir konkrečiomis teisės normomis. Pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai yra nustatyti Vidaus tarnybos statute. Vidaus tarnybos statutas nustato atleidimo iš vidaus tarnybos tvarką ir sąlygas, atsižvelgiant į tai, koks yra atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas. Pareigūnas negali būti atleistas iš vidaus tarnybos tokiu pagrindu, kurio nenumato teisės aktai. Įsakymas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, nėra pagrįstas teisės normomis, jame nėra nurodytas pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos teisinis pagrindas. Teismas konstatavo, kad, nenurodymas skundžiamame Įsakyme pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos teisinio pagrindo, šį individualų teisės aktą daro neteisėtu iš esmės, prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams. Toks Įsakymas yra naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 91 str. 1 d. 1 p.). Atleidžiant iš vidaus tarnybos turi būti laikomasi ir Vidaus tarnybos statute nustatytos tvarkos. Vidaus tarnybos statuto 66 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad, atleidžiant Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 2–10, 13 ir 15 punktuose nurodytais pagrindais, pareigūnas turi būti atleidžiamas kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė) dėl kurio (kurios) pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Iš pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos Įsakymo sudedamosios dalimis esančių Išvados Nr. 50-IS-75, Įsakymo Nr. 50-TE-436 matyti, kad faktai ir/ar aplinkybės, kuriais motyvuojamas pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos, paaiškėjo anksčiau, todėl atsakovas privalėjo ne tik nurodyti pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos teisinį pagrindą, bet ir laikytis Vidaus tarnybos statute imperatyviai nustatytos atleidimo iš vidaus tarnybos tvarkos. Nustačius, kad pareiškėjas iš tarnybos atleistas neteisėtai, jis grąžinamas į vidaus tarnybą ir sutinkamai su Vidaus tarnybos statuto 70 straipsnio 1 dalimi jam priteisiamas atlyginimas už priverstinės pravaikštos laiką. Nustatyta, kad pareiškėjo vidutinis darbo dienos užmokestis sudaro 51,33 Eur. Pareiškėjui priteistinas vidutinis darbo užmokestis (apskaičiuotas neatskaičius jokių mokėtinų mokesčių) už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. iki pareiškėjo grąžinimo į vidaus tarnybą dienos.