Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2016-05-06 nutarimu A. M. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 str. 1 d., 187 str. 2 d. ir nubaustas subendrinta 200 Eur bauda. A. M. nubaustas už tai, kad 2015-11-19, 22.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mokyklos bendrabučio (duomenys neskelbtini) kambaryje, nevykdė tikrinančių policijos pareigūnų V. M., D. M. ir T. L. teisėto reikalavimo prisistatyti bei pasitikrini blaivumą alkoholio matuokliu, taip pažeisdamas patikrinimų (duomenys neskelbtini) mokyklos suteiktoje laikinoje gyvenamojoje vietoje organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) mokyklos viršininko 2014-11-05 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatas. Taip pat A. M. aktyviais veiksmais priešinosi, stangrino raumenis, išvadino pareigūnus „fašistais“, grasino teismais.

Apeliaciniame skunde A. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutarimą ir dėl pažeidimų išteisinti. Apeliantas tvirtina pažeidimų, dėl kurių yra nubaustas, nepadarė, o buvo apkaltintas dėl neaiškių aplinkybių suklastojus faktus. Teismas, nagrinėdamas bylą, rėmėsi tik tais įrodymais, kuriais buvo siekiama įrodyti kaltumą, nepažvelgdamas į pateiktus faktus kritiškai, nenagrinėdamas įrodymų visumos, o tik atskirus fragmentus, neleisdamas pateikti ir atmesdamas teisinančius įrodymus. Tokiu būdu byla buvo išnagrinėta šališkai, neobjektyviai, nuobauda paskirta nesant nenuginčijamų įrodymų, įrodančių jo kaltę. Taip buvo pažeista teisė į teisingą, nešališką teismą.

A. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pagal ATPK 257 str. duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ATPK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų teisiniu vertinimu ir išvadomis dėl jo kaltės padarius ATPK 187 str. 1 d., 187 str. 2 d. numatytus pažeidimus. Apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 str., 284 str. 1 d. reikalavimų, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus įvertinęs vadovaudamasis įstatymu bei remdamasis teismų praktika, pagrįstai A. M. veiksmuose nustatė minėtų administracinių teisės pažeidimų sudėties požymius. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kurių apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nepaneigia ir su kuriomis nesutikti skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo.

Apeliantas skunde tvirtina, kad jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nėra, tačiau tokie skundo teiginiai yra nepagrįsti. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos faktinės pažeidimų aplinkybės yra įrodytos D. M. paaiškinimais, D. S., R. Š., V. M., R. R., T. L., D. M. tarnybiniuose pranešimuose nurodytais duomenimis, vaizdo įrašu, nutarimuose atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. M. pareiškimą ir atmesti A. M. skundą nustatytomis aplinkybėmis, kitais rašytiniais duomenimis, išsamiai aprašytais ir išanalizuotais skundžiamame nutarime. Šių duomenų, kaip įrodymų šaltinio, patikimumas ir objektyvumas skundą nagrinėjančiam teismui abejonių nekelia. Šiais įrodymais pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. M. kaltės padarius pažeidimus, rėmėsi pagrįstai ir šių įrodymų pagrindu padarė teisingas, faktinėms aplinkybėms neprieštaraujančias išvadas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad V. M. 2015-11-19 ir D. M. 2015-11-20 tarnybiniuose pranešimuose, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė skundžiamą nutarimą, yra nurodytos iš esmės skirtingos įvykio aplinkybės, tačiau tokie teiginiai yra nepagrįsti. Iš V. M. ir D. M. tarnybinių pranešimų turinio matyti, kad jų nurodytos patikrinimo aplinkybės iš esmės yra vienodos. Tarnybiniuose pranešimuose pažymėta, kad užėjus į kambarį buvo surasti du miegantys asmenys, vienas iš jų (apeliantas) buvo pažadintas. Šis asmuo neprisistatė, jam buvo paaiškinta bendrabučio tvarka, pasiūlyta pasitikrinti alkotesteriu, tačiau asmuo atsisakė, taisyklės buvo išaiškintos dar kartą. Nuo asmens sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Bendraujant asmuo atsistojo, pradėjo artintis prie D. M., į prašymą pasilikti savo vietoje, nereagavo, priėjo prie D. M. ir jį pastūmė, todėl buvo uždėti antrankiai. Skunde apeliantas nenurodo, kokios konkrečiai šiai bylai reikšmingos aplinkybės minėtuose tarnybiniuose pranešimuose nurodytos iš esmės skirtingai. Aukštesnysis teismas esminių skirtumų taip pat nenustatė. Tai, kad D. M. 2015-11-20 tarnybiniame pranešime patikrinimo aplinkybės nurodytos plačiau ir išsamiau, nereiškia, kad jos yra neteisingos, ar neatitinkančios tikrovės.

Skunde apeliantas teigia, kad jo nekaltumą patvirtina G. V. paaiškinimai, taip pat ir filmuota medžiaga, tačiau su tokiais teiginiais nesutiktina. Nagrinėjamu atveju G. V. paaiškinimai nelaikytini objektyviu ir patikimu įrodymų šaltinių, paneigiančiu skundžiamame nutarime padarytas išvadas. G. V. savo paaiškinime nurodė, kad kambaryje vartojo alkoholį, apie 20 val. buvo įspėti pareigūno dėl triukšmavimo ir alkoholio vartojimo, pareigūnas paėmė ant stalo buvusį alkoholį ir išėjo. Po to, į kambarį įsiveržė grupė asmenų, vienas vyras pradėjo žadinti A. M.. A. M. jokiais veiksmais atėjusių tikrintojų neprovokavo, nieko nestumdė, vykdė jų reikalavimus. Šių G. V. paaiškinimų jokie kiti byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai nepatvirtina. Jo paaiškinimus paneigia ir byloje pateiktas vaizdo įrašas, kurį pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Minėtas vaizdo įrašas, priešingai, negu teigia apeliantas, įrodo teismo nustatytas faktines aplinkybes, kad A. M. nevykdė teisėtų pareigūno reikalavimų prisistatyti ir pasitikrinti blaivumą, taip pat priešinosi pareigūnams.

Savo nekaltumą apeliantas grindžia ir tuo, kad, pasak jo, pareigūnai netinkamai vykdė savo pareigas, dėl to, kilus pagrįstoms abejonėms, kad jie turi teisę atlikti tikrinimo veiksmus, apeliantas atsisakė tikrintis blaivumą ir pateikti savo dokumentus. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymima, kad pagal A. M. pareiškimą dėl pareigūnų veiksmų buvo atliktas tyrimas ir nustatyta, kad pareigūnai, atlikdami patikrinimą bendrabučio patalpose, taip pat pristatydami A. M. į policijos komisariatą, savo veiksmais jokių policijos veiklą reglamentuojančių įstatymų nepažeidė, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimo nenustatyta. Iš nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir kitų šioje byloje surinktų įrodymų visumos darytina vienareikšmė išvada, kad A. M. su bendrabučio taisyklėmis buvo supažindintas ir jas žinojo, į kambarį atėjus pareigūnams suprato, kad jie turi teisę vykdyti patikrinimą, juo labiau, kad jam ne kartą buvo primintos bendrabučio taisyklės. Pareigūnai prisistatė, pateikė pažymėjimus, todėl jo atsisakymas prisistatyti ir pasitikrinti blaivumą vertintinas kaip sąmoningas tyčinis veiksmas, o ne sąžiningas suklydimas ir tokie veiksmai pagrįstai įvertinti kaip pareigūnų teisėtų reikalavimų ir nurodymų nevykdymas. Pareigūnų paaiškinimais ir juos iš esmės patvirtinančiu vaizdo įrašu taip pat nustatyta, kad pareigūnams atėjus į bendrabučio kambarį A. M. elgesys darėsi vis agresyvesnis, jis kalbėjo pakeltu tonu, reikalavo išeiti. Dėl teisėtų pareigūno reikalavimų nevykdymo ir agresyvaus elgesio A. M. buvo uždėti antrankiai. Nors vaizdo įraše nėra fiksuota aplinkybė, kaip A. M. pastumia pareigūną, dėl ko jo atžvilgiu ir buvo panaudotos specialios priemonės – antrankiai, teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnų nuosekliais, kitiems byloje surinktiems įrodymams neprieštaraujančiais parodymais apie šias aplinkybes. Pareigūnų suinteresuotumas šioje byloje nėra nustatytas. Nenustatyta, kad jie su A. M. būtų konfliktiškuose santykiuose, dėl ko galėtų jį apkalbėti duodami melagingus parodymus. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis, pateikia savo subjektyvų surinktų įrodymų vertinimą, analizuoja liudytojų parodymus išskirdamas tą parodymų dalį, kuri jam yra palanki. Tačiau teismas pažymi, kad išvados dėl asmens kaltės ar jo nekaltumo yra daromos įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, o ne vertinant juos atsietai, kaip tai skunde daro apeliantas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino taip, kaip tai reikalauja ATPK normos, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu, nešališku ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Tai, kad apelianto netenkina jam nepalankus byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių vertinimas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus. A. M. skundas iš esmės yra grindžiamas subjektyviu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir interpretavimu nenurodant jokių naujų esminių šiai bylai aplinkybių ar įrodymų, kurie nebuvo žinomi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ar kurių pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir subjektyvus byloje surinktų įrodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarime padarytų išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutarimą naikinti.

Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas dėl A. M. administracinės atsakomybės, ATPK 257 str. nuostatų nepažeidė, nutarime padarytos išvados tinkamai argumentuotos ir pagrįstos. Paskirta nuobauda adekvati padarytų pažeidimų pobūdžiui ir pavojingumui, nėra aiškiai per griežta. Todėl tenkinti A. M. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir skundžiamą nutarimą naikinti ar jį keisti aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., 302¹³ str.,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.