- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-04
- Bylos Nr.
- 2S-777-430/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10138-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Pareiškėjas
- J. N.
- Kategorijos
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. N. skundą dėl antstolės neveikimo ir nepagrįstai išieškotų sumų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolė Ingos Karalienės, uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja J. N. pateikė skundą dėl antstolės Ingos Karalienės neveikimo ir nepagrįstai išieškotų sumų, kuriame prašė: 1) įpareigoti antstolę įvykdyti pareiškėjos 2023 m. birželio 23 d. pretenziją dėl nepagrįstai nurašytos sumos bei neinformavimo apie antstolio sprendimus; 2) įpareigoti antstolę grąžinti pareiškėjai į akcinės bendrovės SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai išieškotą 237,44 Eur sumą ir 2,02 Eur pervedimo mokesčius; 3) skirti antstolei baudą už vykdymo proceso pažeidimus bei nepagrįstai apskaičiuotas vykdymo išlaidas; 4) priteisti 200,42 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 13 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą dėl antstolės neveikimo ir antstolės veiksmų.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja 2024 m. sausio 26 d. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) atnaujinti terminą atskirojo skundo padavimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 31 d. nutartimi netenkino pareiškėjos J. N. prašymo dėl termino atskirajam skundui pateikti atnaujinimo.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai 2023 m. spalio 13 d. nutarties kopija įteikta 2024 m. sausio 16 d., tačiau įvertinęs tai, kad 2024 m. sausio 8 d. pareiškėja buvo atvykusi į teismą susipažinti su bylos medžiaga, konstatavo, kad terminas atskirajam skundui pateikti pradedamas skaičiuoti nuo sekančios dienos, kai pareiškėja susipažino su civilinėje byloje priimtu procesiniu sprendimu, t. y. nuo 2024 m. sausio 9 d. ir atitinkamai baigėsi – 2024 m. sausio 15 d. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos atskirasis skundas teisme gautas 2024 m. sausio 26 d. pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 335 straipsnio 1 dalyje nustatytą 7 dienų terminą atskirajam skundui pareikšti.
6. Įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes susijusias su termino praleidimu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja terminą atskirajam skundui paduoti praleido ne dėl to, kaip teigia, kad buvo netinkamai informuota apie byloje priimtą procesinį sprendimą, o dėl to, kad pati buvo nepakankamai rūpestinga ir (ar) atidi.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja žinojo apie nagrinėjamą civilinę bylą ir byloje paskirtą teismo posėdį, tai, kad skundžiama nutartis buvo siunčiama jos procesiniuose dokumentuose nurodytu gyvenamosios vietos adresu ir siuntą pareiškėjai buvo bandoma pristatyti kelis kartus. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėja teigdama, kad pašto pranešime jai buvo nurodytas 30 kalendorinių dienų siuntos saugojimo terminas, šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė rašytinių įrodymų.
8. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėja nepriėmusi jai skirtos siuntos ir žinodama, kad siunta grąžinta atgal teismui, bei, kaip teigia negavusi jokio atsakymo, ilgiau nei du mėnesius buvo pasyvi. Pažymėjo, kad nors pareiškėja į teismą susipažinti su išnagrinėta byla ir joje priimtu procesiniu sprendimu atvyko tik 2024 m. sausio 8 d., tačiau ir toliau elgėsi nerūpestingai, atskirąjį skundą teismui išsiuntė tik 2024 m. sausio 24 d. Įvertinęs pareiškėjos elgesį bei praleistą terminą skundui pateikti (terminas praleistas 7 dienas) teismas sprendė, kad tokia praleidimo trukmė, negali būti laikoma kaip nežymi ar nereikšminga.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir priimti pareiškėjos 2024 m. sausio 23 d. atskirąjį skundą; 2) ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutarties kalbos ir rašymo klaidas, arba grąžinti nutartį ištaisyti pirmosios instancijos teismui; 3) pripažinti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 13 d. ir 2024 m. sausio 31d. nutartims nustatė per trumpus įteikimo terminus.
Žemesnės instancijos teismas
10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
10.1. Pareiškėja teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartį, kuria nuspręsta civilinę bylą nutraukti, gavo tik 2024 m. sausio 16 d. teisme ir nepraleidus 7 dienų termino nuo įteikimo dienos pateikė teismui 2024 m. sausio 23 d. atskirąjį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodo melagingus faktus, teigdamas, kad teismo nutartis 2023 m. spalio 16 d. pareiškėjai išsiųsta jos gyvenamosios vietos adresu. Pašto siuntos Nr. RE326627904LT sekimo duomenys rodo, kad siunta priimta tik 2023 m. spalio 17 d. Nors skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad 2023 m. lapkričio 6 d. pareiškėjai procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“, pareiškėja pažymi, kad jai 2023 m. lapkričio 6 d. negrįžo jokie dokumentai ir teismas nutartyje nurodo klaidingus duomenis. Taip pat klaidingai teigiama, kad tik siuntą perdavus grąžinti teismui, 2023 m. lapkričio 3 d. pareiškėja kreipėsi į teismą ir paštą dėl siuntos atsiėmimo. Apeliantė pažymi, kad pašto duomenimis pašto siunta Nr. RE326627904LT jau 2023 m. spalio 27 d. buvo grąžinama teismui, pareiškėja apie tai nieko nežinojo ir tik atvykusi į paštą 2023 m. lapkričio 3 d. sužinojo, kad siuntos pašte nebėra.
10.3. Nutartyje vartojami neaiškūs su kalbos ir rašybos klaidomis žodžiai, tai rodo teisėjos sveikatos sutrikimą ar lietuvių kalbos nepakankamą žinojimą, kenkia teismo autoritetui, apsunkina proceso šalių teisę netrikdomai susipažinti su nutarties turiniu ir tokie veiksmai tikėtina būtų pripažinti kaip teisėjo vardą žeminančiu poelgiu.
10.4. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad pareiškėja žinojo apie nagrinėjamą civilinę bylą ir byloje paskirtą teismo posėdį yra deklaratyvus ir šališkas. Apeliantė pažymi, kad teikė teismui 2023 m. spalio 3 d. prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir atsakymo į šį prašymą pareiškėja iš teismo negavo. Teismas elgėsi šališkai ir pareiškėjos nesupažindindavo su atsakovo pateiktais dokumentais, o pareiškėjos teikiamus dokumentus teikdavo ir atsakovui. Pareiškėjai nebuvo žinoma, ar dėl pateikto 2023 m. spalio 3 d. prašymo bylos nagrinėjimas atidėtas ir bus organizuotas žodinis procesas, todėl pareiškėja pagrįstai laukė žinių dėl pateikto prašymo.
10.5. Pareiškėja, 2023 m. lapkričio 3 d. atvykusi į AB „Lietuvos paštas“ atsiėmė pašto siuntą Nr. RS267600850LT, kuria teismas išsiuntė pareiškėjai atsakovo poziciją pagal teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarties įpareigojimą. Tačiau tą pačią 2023 m. lapkričio 3 dieną pareiškėja negalėjo atsiimti iš AB „Lietuvos paštas“ kitos siuntos, t. y. Nr. RE326627904LT, nes ją paštas grąžino siuntėjui anksčiau nurodyto 30 dienų saugojimo termino. Tai sužinojusi, pareiškėja tą pačią dieną kreipėsi su prašymu į teismą pakartotinai išsiųsti anksčiau laiko grąžintą siuntą Nr. RE326627904LT, tačiau teismas jo nenagrinėjo ir pareiškėjai nei atsakymo, nei negautų dėl pašto kaltės siuntų pakartotinai neišsiuntė. Tokie veiksmai rodo teismo neatsakingumą ir norą visą atsakomybę perkelti pareiškėjai panaudojant žeminančius išsireiškimus. Tokia teismo leksika rodo nusistatymą prieš pareiškėją.
10.6. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai 2023 m. spalio 13 d. nutarčiai nustatė tik 7 dienų įteikimo terminą (pašto siunta Nr. RE326627904LT), taip galimai iš anksto planuodamas „siuntos neįteikimo“ galimybę. Vėlesni teismo pasyvūs veiksmai, taip pat leidžia manyti, kad teismas galėjo veikti sąmoningai, siekdamas „numarinti“ bylą. Skundžiamai 2024 m. sausio 31 d. nutarčiai teismas nustatė 10 dienų įteikimo terminą (10 dienų terminą pažymėjo ant voko, pašto siuntos Nr. RS281273930LT). AB „Lietuvos paštas“ pranešime nurodė, kad siunta pašte bus saugoma 30 dienų. Kadangi tokie veiksmai tarp AB „Lietuvos paštas“ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo kartojasi (neatitikimas dėl pašto siuntų saugojimo terminų), kyla įtarimų dėl šių institucijų neteisėto bendrininkavimo.
10.7. Nutartyje nepagrįstai teigiama, neva pareiškėja nepateikė absoliučiai jokių rašytinių įrodymų. Pareiškėja prie 2024 m. sausio 23 d. atskirojo skundo pateikė priedą — 2023 m. lapkričio 3 d. kreipimąsi. Apeliantė paaiškina, kad AB „Lietuvos paštas“ pareiškėjos 2023 m. lapkričio 3 d, kreipimąsi išnagrinėjo ir 2023 m. lapkričio 9 d. pripažino, kad pašto siuntos Nr. RE326627904LT pranešime klaidingai pateikė informaciją dėl pareiškėjos adresą aptarnaujančio laiškininko neatidumo, dėl klaidingos informacijos.
Žemesnės instancijos teismas
10.8. Pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad pareiškėjai 2023 m. spalio 13 d. nutarties kopija įteikta tik 2024 m. sausio 16 d., toliau skundžiamoje nutartyje subjektyviai samprotauja apie neva esančius kitokius atskirojo skundo padavimo terminus, pvz. nurodo, neva terminas gali prasidėti nuo susipažinimo su byla momento. Pareiškėjos vertinimu, tokie teiginiai nemotyvuoti CPK normomis, kadangi CPK normos nenumato tokios procesinių terminų pradžios.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 13 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą dėl antstolės neveikimo ir antstolės veiksmų. Pareiškėja 2024 m. sausio 26 d. pateikė teismui atskirąjį skundą prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; atnaujinti terminą atskirojo skundo padavimui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 31 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl termino atskirajam skundui pateikti atnaujinimo. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą dėl 2024 m. sausio 31 d. nutarties.
14. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro skundžiamos 2024 m. sausio 31 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas, t.y. pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriems esant nebuvo atnaujintas terminas atskirajam skundui dėl 2023 m. spalio 13 d. teismo nutarties paduoti, vertinimas, atsižvelgiant į apeliantės atskirojo skundo argumentus.
15. Apeliantės vertinimu, ji nėra praleidusi termino atskirajam skundui dėl 2023 m. spalio 13 d. nutarties paduoti, kadangi nutartis jai buvo įteikta 2024 m. sausio 16 d., o atskirasis skundas yra 2024 m. sausio 23 dienos.
16. CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.
17. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad pareiškėja 2024 m. sausio 8 d. buvo atvykusi į teismą ir susipažino su bylos medžiaga, įskaitant ir 2023 m. spalio 13 d. nutartį, konstatavo, kad minėtos nutarties apskundimo terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. sausio 9 d. ir baigėsi 2024 m. sausio 15 d. Apeliacinės instancijos teismas remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2023 m. spalio 13 d. nutarties įteikimo diena pareiškėjai laikytina jos susipažinimo su bylos medžiaga diena, todėl terminas atskirajam skundui paduoti yra praleistas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančios pareiškėjos atskirojo skundo siuntos sekimo informacijos matyti, kad siunta išsiuntimui pašte perduota 2024 m. sausio 24 d. Taigi, net ir tuo atveju jei terminas būtų skaičiuojamas nuo apeliantės nurodomos 2024 m. sausio 17 d. (sekančios dienos kuomet pareiškėja faktiškai atsiėmė nutartį teisme), jis suėjo sausio 23 d., todėl pareiškėjos skundas išsiųstas teismui 2024 m. sausio 24 d. laikytinas pateiktu praleidus apskundimo terminą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog atskirąjį skundą ji pateikė nepraleidusi įstatyme numatyto termino.
18. Pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl 2023 m. spalio 13 d. nutarties motyvuodamas tuo, kad pareiškėja terminą atskirajam skundui paduoti praleido dėl nepakankamo rūpestingumo ir (ar) atidumo, kadangi žinodama apie nagrinėjamą bylą ir kelis kartus nepriėmusi jai skirtos siuntos, kuri jai buvo siunčiama jos pačios nurodytu gyvenamosios vietos adresu bei, kaip teigia negavusi jokio atsakymo, ilgiau nei du mėnesius buvo pasyvi.
19. CPK 73 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais. Vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Nors praleidus įstatymo nustatytą terminą, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta, tačiau, remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškimas dėl procesinio termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).
20. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006).
21. Pažymėtina tai, kad teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2017).
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra nustatyti pagrindai atskirojo skundo padavimo termino atnaujinimui. Pažymėtina, kad nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui pareiškėja nenurodė aplinkybių, kurios gali būti vertinamos kaip svarbios termino praleidimui. Taip pat apeliantė atskirajame skunde nepateikė argumentų paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas apie pareiškėjos pasyvų procesinį elgesį, lėmusį termino praleidimą. Apeliantė nepateikė jokių argumentų, paaiškinimų ar įrodymų kokios realios priežastys lėmė, kad pareiškėjai net kelis kartus nebuvo galimybės įteikti procesinius dokumentus deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taip pat jos negalėjimą atsiimti procesinius dokumentus pašte kaip tai buvo nurodoma pašto pranešimuose. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta pareiga šalims domėtis nagrinėjamos bylos eiga. Taip pat ir visuotinai pripažintas bendrasis teisės principas – protingumo principas, reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai, o asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t.y. racionalaus, protingo asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Protingumas be kita ko reikalauja, kad asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėja žinodama apie nagrinėjamą bylą, kad joje yra paskirtas teismo posėdis, nuolat nepriimdama jai deklaruotos gyvenamosios siunčiamų procesinių dokumentų, jų neatsiimdama pašte, daugiau nei du mėnesius nesidomėdama procesu nevykdė minėtos pareigos.
23. Atskirajame skunde apeliantė siekdama pagrįsti, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių iš esmės koncentruojasi į AB „Lietuvos paštas“ nurodomus siuntų saugojimo terminus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad procesinių dokumentų apskundimo terminus reglamentuoja Civilinio proceso kodekso nuostatos, o ne AB „Lietuvos paštas“ pranešimai. Todėl apeliantės teiginiai apie tai, kad jai skirta siunta buvo grąžinta teismui nesilaikius pašto pranešime nurodyto siuntos saugojimo termino, negali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi ir neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl pagrindo termino atnaujinimui. Šiame kontekste atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog teismas nepagrįstai 2023 m. spalio 13 d. nutarčiai nustatė tik 7 dienų įteikimo terminą, o skundžiamai 2024 m. sausio 31 d. nutarčiai – 10 dienų įteikimo terminą. Pažymėtina, kad nutarties apskundimo terminą bei į teikimo tvarką nustato ne teismas, o CPK 335 straipsnio 1 dalies nuostatos ir CPK 123 straipsnio 1,3 d. nuostatos.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo teiginiai, kad skundžiamoje nutartyje teismas nurodo netikslius faktinius duomenis bei nutartyje vartoja neaiškius su kalbos ir rašybos klaidomis žodžius, neturi teisinės reikšmės sprendžiant termino atnaujinimo klausimui ir neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui, pagrįstumui bei išnagrinėjimo rezultatui. Apeliantės teiginiai susiję su bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumu nėra šios bylos dalykas todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų teikusi pareiškimą dėl teisėjo nušalimo CPK 68 straipsnyje numatyta tvarka.
25. Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėja nenurodė ir nepagrindė svarbių termino atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. nutarties pateikti praleidimo priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino termino atskirajam skundui pateikti.
26. Kiti apeliantės argumentai neturi esminės įtakos vertinant apskųstos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, todėl išsamiau nevertinami.
27. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinių terminų atnaujinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.