Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BAB banko SNORAS ieškinį atsakovei D. G. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka buvo įteikti ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus (b. l. 20). Atsakovė per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovui ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 str. 4 d., sprendimas priimamas už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas BAB bankas SNORAS su atsakove D. G. 2010-03-18 sudarė naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartį Nr. SL100311V990001, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 1400 Lt kredito limitą (sutarties specialioji dalis), o atsakovė įsipareigojo jai suteiktą kreditą grąžinti iki 2015-03-31, ir mokėti ieškovui palūkanas už naudojimąsi kreditu (sutarties specialioji dalis, b. l. 4).

Atsakovė naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, kredito negrąžino, nemokėjo palūkanų, todėl ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį su atsakove 2012-06-25, apie sutarties nutraukimą informavo atsakovę pranešimu (b. l. 7). Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovės negrąžintą sumą ieškovui pagal sutartį sudaro: 1288,82 Lt negrąžinta kredito dalis, 0,43 Lt palūkanos, priskaičiuotos už naudojimąsi kreditu, ir 676,09 Lt delspinigiai (b. l. 8-12). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 str.).

Teismas konstatuoja, kad 2010-03-18 sudaryta naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortele sutartis Nr. SL100311V990001 yra vartojimo sutartis (6.886 str.). Vadovaujantis CK 6.881 str. 1 d., kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistina 1288,82 Lt negrąžinto kredito ir 0,43 Lt palūkanų, priskaičiuotų už naudojimąsi kreditu.

CK 6.71 str. 1 d. nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Tarp šalių sudarytos sutarties specialiosiose sąlygose numatyta 0,25 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 676,09 Lt delspinigių, vadovaudamasis pateiktu kliento skolos paskaičiavimu (b. l. 8), kuriame numatyta, kad nesumokėti delspinigiai už paskolą yra 676,09 Lt. Spręsdamas delspinigių pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 str., turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Pagal CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d., jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Šiuo atveju ieškovas nepateikė įrodymų dėl jo patirtų nuostolių dydžio (CPK 178 str.). Taigi netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Nagrinėjamos bylos atveju, atsižvelgiant į aplinkybes, kad atsakovė yra vartotoja bei sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgiant į prievolės – kredito, palūkanų, sumą, laikytina, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, todėl prieštarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo – principams. Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovė sutartinės prievolės tinkamai neįvykdė, nesuteikia pagrindo ieškovui nepagrįstai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių atsakovės sąskaita, todėl netesybos mažintinos nuo 0,25 proc. iki 0,05 proc. dydžio delspinigių, tai sudaro 135,22 Lt sumą, o likusioje delspinigių dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.73 str. 2 d., 6.188 str. 2 d. 5 p., 6.258 str. 3 d.).

CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 str. 3 d. įtvirtina, kad, kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys raštu gali susitarti dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštaraus įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. CK 6.210 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis šalių sudarytos sutarties 4.16 p., ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1424,47 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2014-08-05, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 52,19 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), taip pat procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, t. y. 4,57 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), nes iš šalies pagal CPK 96 str. 6 d. į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 56,76 Lt, yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina iš šalies bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo BAB banko SNORAS, juridinio asmens kodas 112025973, naudai 1288,82 Lt (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis Lt 82 ct) (373,27 EUR) negrąžinto kredito, 0,43 Lt (43 ct) (0,12 EUR) palūkanų, 135,22 Lt (vieną šimtą trisdešimt penkis Lt 22 ct) (39,16 EUR) delspinigių, 6 (šešių) procentų metinių palūkanų už priteistą 1424,47 Lt (412,55 EUR) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2014-08-05, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 56,76 Lt (penkiasdešimt šešis Lt 76 ct) (16,44 EUR) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.