- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-20
- Bylos Nr.
- e2-14716-465/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09290-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambazaitienė
- Ieškovas
- BUAB „Batvinis“
- Atsakovas
- I. Š.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Linega“, UAB „Aljanika“
- Advokatai
- Jolita Urbienė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovo BUAB „Batvinis“ atstovaujančio bankroto administratoriaus UAB „Abadona“ atstovui Aleksandr Kaveckij,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Batvinis“ ieškinį atsakovei I. Š. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Aljanika“ ir UAB „Linega“
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, paskirto Vilniaus apygardos teismo 2018-10-03 nutartimi, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 12064,54 Eur žalos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo prašomos priteisti sumos už laikotarpį nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad atsakovė vadovavo įmonei nuo 2017-11-16 iki 2018-07-20. Teigia, kad remiantis kasos aparato duomenimis, atsakovė per savo vadovavimo laikotarpį iš kasos išėmė viso 19 927,03 Eur, iš kurių 2851,50 Eur išmokėjo sau per avanso apyskaitos dokumentus, dalį pinigų įnešė į ieškovo sąskaitą banke ar panaudojo darbo užmokesčio išmokėjimui. Kasos apskaitos duomenys patvirtina, kad kasos likutis 2018-04-13 dienai sudarė 2362,57 Eur. Be to, per laikotarpį nuo 2018-04-14 iki 2018-07-20 iš ieškovo kasos aparato buvo išimta 9701,97 Eur, tačiau atitinkamos lėšos į ieškovo banko sąskaitą įmokėtos nebuvo, kasos apskaitos dokumentai bankroto administratoriui nebuvo pateikti bei neperduoti jokie dokumentai apie kasos likučio, buvusio 2018-04-13 dieną ieškovo kasoje panaudojimą ieškovo interesais. Pažymėjo, kad atsakovės vadovavimo laikotarpiu ieškovo grynųjų pinigų apskaitos dokumentai nebuvo tvarkomi tinkamai, jie nepasirašyti atsakovės įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas tvirtina, kad atsakovė neperdavė naujai direktorei J. G. jos žinioje turimo turto – kasos likučio 2018-04-13 dienai (2362,57 Eur) bei inkasuotų piniginių lėšų (9701,97 Eur). Nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ir neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – buvusios vadovės – kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), ši turi atlyginti ieškovui žalą, kuri lygi prarasto turto vertei. Ieškovas dublike nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pateisintų ieškovo kasos išlaidas per atsakovės vadovavimo laikotarpį.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovo atstovas pateikė teismui selektyviai ir subjektyviai parinktus dokumentus, nepateikė tų dokumentų, kuriuos jam perdavė buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės. Atsakovė teigia, kad bendrovės buhalterinę apskaitą vedė profesionalios apskaitos paslaugas teikiančios bendrovės UAB „Aljanika“ ir UAB „Linega“, visus dokumentus ir turtą atsakovė perdavė naujai paskirtai direktorei J. G., jokio bendrovės turto ji nepasisavino ir neiššvaistė.
Atsakovė nurodo, kad ji UAB „Batvinis“ teikė viešo maitinimo paslaugas, gamino ir prekiavo maistu. Bendrovė veiklą pradėjo vykdyti 2018-02-02. Iki 2018-05-02 UAB „Batvinis' buhalterinę apskaitą vedė UAB „Aljanika“, kuri visus apskaitos dokumentus perdavė atsakovei. Šis faktas fiksuotas I. Gaidelio faktinių aplinkybių protokolu. Visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti UAB „Linega“, kuri vedė apskaitą, įskaitant ir bendrovės kasą. 2018-07-20 atleido atsakovę iš direktorės pareigų, naujai direktorei J. G. buvo perduotas visas bendrovės turtas, tame tarpe visi finansiniai dokumentai ir antspaudas. Pažymi, kad šias aplinkybes fiksavo antstolė D. Prunskienė, tačiau šį protokolą J. G. pasiliko sau. Atsakovė nurodo, kad ieškovas nepaaiškina, kokiais dokumentais remiantis ir kaip apskaičiuoja reikalaujamas priteisti sumas. Nepateikia banko išrašų, kad nustatyti, kokios sumos buvo įneštos į banko sąskaitą, nepateikia duomenų, koks darbo užmokestis buvo išmokėtas už 2018m. gegužės – liepos mėnesius, kiek ir kokiu būdu buvo atsiskaityta su tiekėjais grynaisiais pinigais. Tvirtina, kad šių sumų ieškovas neatima iš prašomos priteisti sumos. Be to, ieškovas nepateikia įrodymų, patvirtinančių, jog jis gavo tik tuos bendrovės dokumentus, kuriuos pateikia su ieškiniu. Ieškovas pateikė tik kasos dalį, tačiau nepateikė kitų kasos sąskaitų, pvz. avansinių apyskaitų, kurios patvirtintų, kokios sumos grynaisiais pinigais buvo išmokėtos ir kur jos panaudotos. Ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė triplike pažymėjo, kad paneigdama ieškovo atstovo tvirtinimą, jog neva jokių dokumentų J. G. iš atsakovės neperėmė, pateikia dokumentų priėmimo-perdavimo aktą. Teigia, kad žalos dydis nėra preziumuojamas, jį privalo įrodyti ieškovas, tačiau to net neįrodinėja, nes atsakovės teigimu, visi pirminiai dokumentai, pagrindžiantys lėšų panaudojimą išimtinai įmonės reikmėms yra pas bankroto administratorių, kurių jis į bylą neteikia. Atsakovė nurodo, kad ji kas mėnesį pateikdavo buhalterinę apskaitą vykdžiusioms įmonėms UAB „Aljanika“ ir UAB „Linega“ visus bendrovės išlaidas patvirtinančius dokumentus – sąskaitas-faktūras, prekių įsigijimo čekius ir pan. Pastarosios turėjo visas išlaidas apskaityti bendrovės buhalterijoje, vesti kasos knygą, elektroniniu būdu daryti kasos operacijų išrašus. Pažymėjo, kad kasos knyga buvo vedama kompiuterizuotu būdu, o ne ranka rašoma, todėl J. G. nebuvo perduota. Atsakovė teigia, kad pasinaudojusi ieškovo atstovo suteikta galimybe susipažinti su jo žinioje esančia medžiaga pastebėjo, jog, bankroto administratorius turi dokumentus, pagrindžiančius atsakovės išlaidas, tačiau jų į bylą neteikia. Kai kurių dokumentų kopijas pateikia į bylą, siekdama patvirtinti, jog duomenys teikiami selektyviai ir subjektyviai. Nurodo, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes padarytą žalą bendrovei grindžia tuo, jog išlaidas patvirtinantys dokumentai neatitinka formos reikalavimų. Ieškovas pripažįsta, kad bendrovė pajamas gavo, nors kasos pajamų orderiai atsakovės ir nepasirašyti, o patirtų išlaidų atsakovės nepasirašytais kasos išlaidų orderiais nepripažįsta. Teigia, jog ieškinys reiškiamas ne dėl to, jog įmonė patyrė žalą, o dėl to, kad bendrovės išlaidas patvirtinantys dokumentai neatitinka formos reikalavimų. Triplike nurodo, kad ieškovas, turėdamas bet neteikdamas į bylą bendrovės išlaidas patvirtinančius dokumentus, neįrodė nei bendrovei padarytos žalos, nei atsakovės neteisėtų veiksmų nei kitų civilinės atsakomybės sąlygų.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo, kuriuo prašo iš atsakovės priteisti 13682,36 Eur žalos atlyginimo. Patikslino, kad per savo vadovavimo laikotarpį iš kasos aparato buvo inkasuota 19927,03 Eur, kasos likutis 2018-07-20 turi būti : 19927,03 – 1220 – 681,94 – 450 – 768,21 – 575 – 1609,52 + 1515 = 13682,36 Eur. Duomenų apie šių lėšų teisėtą perdavimą naujajai vadovei nepateikta, todėl šis turtas turi būti perduotas bankroto administratoriui. Ieškinį grindžia LR Vyriausybės 2000m. vasario 17d. nutarimu Nr. 179 patvirtintomis kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, kurių 19 p. teigiama, kad jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Tuo remiantis teigia, kad dalis kasos išlaidų orderių neturi teisinės galios, nes jie atsakovės nepasirašyti. Taip pat patikslintu ieškiniu prašo priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo prašomos priteisti sumos nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė į pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo nurodo, kad ji tinkamai įvykdė Buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtintą vadovo pareigą organizuoti Bendrovės buhalterinę apskaitą, išsaugoti ir perduoti ją naujai paskirtai vadovei. Ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, žalos ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovė nepažeidė CK 2.87 straipsnyje, LR Buhalterinės apskaitos įstatyme nurodytų normų. Teigia, kad bankroto administratorius visiškai ignoruoja jo turimus UAB „Batvinis“ buhalterinės apskaitos dokumentus, patvirtinančius, jog bendrovė vykdydama veiklą įsigijo įvairias prekes ir paslaugas, už jas buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Atsakovė su atsiliepimu į patikslintą ieškinį teikia teismui suvestinę pažymą apie bendrovės gautas pajamas (iš kasos aparato išimtus pinigus) ir patirtas išlaidas (maisto produktams įsigyti, kitoms su veikla susijusioms išlaidoms, atlyginimams išmokėti ir pan.) laikotarpiu nuo atsakovės vadovavimo bendrovei pradžios iki 2018-07-219, kuri patvirtina, jog bendrovė šiuo laikotarpiu gavo 19877,03 Eur pajamų, išleido 19927,85 Eur, taigi, jokios žalos nepadarė, piniginių lėšų nepasisavino. Ieškovas, vadovaudamasis LR Vyriausybės nutarimu patvirtintomis kasos organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis pažymi, jog vien dėl to, kad kasos išlaidų orderiai nepasirašyti, tai reiškia, kad bendrovė išlaidų nepatyrė. Tuo tarpu, kalbėdamas apie pajamas, teikdamas teismui kasos pajamų orderius, kurie taip pat yra nepasirašyti, laiko, jog pajamas bendrovė gavo. Teigia, jog bankroto administratoriui ir teismui yra pateikti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, patvirtinantys, jog turto (piniginių lėšų) atsakovės atleidimo iš darbo dieną nebuvo, kadangi visos turėtos bendrovės lėšos buvo panaudotos veiklai vykdyti, jos išleistos, todėl kad dieną bendrovė turto (perduotinų lėšų) naujai vadovei neturėjo. Bankroto administratorius neteikė visų turimų dokumentų, piktnaudžiavo savo teisėmis, todėl atsakovė turėjo teikti papildomus rašytinius įrodymus, surinktus iš trečiųjų asmenų. Patikslintą ieškinį prašo atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pilnai palaikė patikslintą ieškinį jame nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė atsiliepime nurodytus atsikirtimus, papildomai nurodė, kad ji paskutinę darbo dieną bendrovėje perdavė visu turimus buhalterinius dokumentus bei turtą naujai bendrovės vadovei J. G., todėl būtent ji turėjo pareigą šiuo dokumentus perduoti bankroto administratoriui.
Tretysis asmuo UAB „Ajanika“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylą prašė nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Tretysis asmuo UAB „Linega“ atsiliepimo į bylą nepateikė.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad kasos išlaidų orderiai turi būti pasirašyti, tačiau jų nepasirašymas yra žmogiškas faktorius. Be to, dokumentai yra siunčiami elektroniniu būdu, tik mėnesio gale jie suvedami į apskaitos programą. Patvirtino, kad bankroto administratoriui UAB „Linega“ perdavė visus segtuvus su ieškovo finansiniais apskaitos dokumentais. Teigia, kad ieškinys yra nepagrįstas. Išlaidas patvirtinantys dokumentai patvirtina, kad atsiskaityta grynaisiais pinigais, taigi, ūkinė operacija įvyko. Atsakovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros yra iš karto apmokėtos, atsiskaityta kasoje, nes yra nurodytas unikalus kasos aparato numeris PVM sąskaitoje faktūroje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos medžiaga patvirtinta, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, kurios bankroto administratoriaus funkcijas vykdo UAB „Abadona“. VĮ Registrų centro išrašo duomenimis nuo 2017-11-16 iki 2018-07-20 bendrovei vadovavo atsakovė I. Š. Nuo 2018-07-21 iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Batvinis“ vadovės pareigas ėjo J. G. (e. bylos 1t., b. l. 5-7). 2018-07-20 Perdavimo-priėmimo aktu atsakovė I. Š. perdavė naujai paskirtai direktorei J. G. bendrovės finansinius dokumentus, kasos likutį ir bendrovės antspaudą, o Trumpalaikio materialiojo turto perdavimo aktu – materialines vertybes (e. bylos 1t., b. l. 123-127). Šias aplinkybes fiksavo antstolė D. Prunskienė 2018-07-20 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0068/18/36F (e. bylos 4t., b. l. 9,10). Bendrovės buhalterinę apskaitą iki 2018-05-03 tvarkė UAB „Aljanika“, kuri 2018-05-03 Faktinių aplinkybių protokolu Nr. FA-000/8-08-2044, surašytu antstolio I. Gaidelio, savo žinioje turėtus buhalterinius dokumentus perdavė UAB „Batvinis“ (e. bylos 1t., b. l. 120,121). Vėliau įmonės apskaitą tvarkė UAB „Linega“, kuri savo žinioje turėtus finansinės atskaitomybės dokumentus 2018-12-07 Bylų (dokumentų) perdavimo aktu Nr. 08/12/01, perdavė bankroto administratoriui (e. bylos 1t., b. l. 98).
Dėl žalos, padarytos neperdavus įmonės turto
Aiškindamas ir taikydamas civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei
Kaip teisingai nurodo ieškovas, įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad atsakovės žinioje jos atleidimo iš darbo dienai, t. y. 2018-07-20, buvo 13 682,36 Eur įmonės turto, kurio ji naujai paskirtai vadovei J. G. neperdavė. Tokia išvada bankroto administratoriaus daroma remiantis tuo, kad kasos išlaidų orderiai, kurie išrašomi išimant pinigus iš kasos, nėra gavėjo (šiuo atveju atsakovės) pasirašyti, kaip tai numato LR Vyriausybės 2000m. vasario 17d. nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (4, 5 punktai). Ieškovą atstovaujantis bankroto administratorius mano, kad tokie dokumentai neturi teisinės galios, nes nepatvirtina, kad pinigai išmokėti (Taisyklių 19 p.). Žalos dydį ieškovas grindžia Kasos operacijų žurnalu Nr. 1, Kasos knygos viena iš sąskaitų (272 kasa), darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiais, kasos pajamų orderiais už laikotarpį nuo 2018-02-02 iki 2018-04-13, Kasos aparato apyvarta už laikotarpį nuo 2017-03-01 iki 2018-03-31, 2018-11-20 J. G. pranešimu apie tai, kad jai buvusi direktorė UAB „Batvinis“ dokumentų neperdavė (e. bylos 1t., b. l. 9- 97). Tačiau su tokiais ieškovo teiginiais nesutiktina dėl sekančių motyvų.
Visų pirma, ieškovą atstovaujantis bankroto administratorius nėra nuoseklus, nes skaičiuodamas žalos dydį, nepasirašytus kasos pajamų orderius laiko tinkamu įrodymu, kad pajamas bendrovė gavo, tuo tarpu išlaidas patvirtinančiais įrodymais nepasirašytų kasos išlaidų orderių nevertina (e. bylos 1t., b. l. 50-72, 80-93). Be to, neatsižvelgia į kitus išlaidas patvirtinančius pirminius dokumentus : PVM sąskaitas faktūras, čekius ir pan., kurie su ieškinio priedais apskritai nebuvo teikiami, tačiau išreikalauti teismo ir prijungti prie bylos (e. bylos popieriniai priedai, pateikti 2019-10-08).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė bendrovės finansinius dokumentus, kasos likutį, antspaudą, materialųjį turtą naujai paskirtai UAB „Batvinis“ direktorei J. G. perdavė (e. bylos 1t., b. l. 123-127, 4t., b. l. 9,10). Todėl kritiškai vertintinas į bylą pateiktas J. G. 2018-11-20 pranešimas, kuriuo ji teigia buhalterinių dokumentų neturinti (e. bylos 1t., b. l. 97). Akivaizdu, kad UAB „Batvinis“ vadovė savo žinioje atsakovės jai perduotus įmonės dokumentus turėjo ir pareigos juos perduoti bankroto administratoriui galimai neįvykdė tinkamai (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Nuo 2018-05-03 UAB „Batvinis“ buhalterinę apskaitą vedė UAB „Linega“, finansinės apskaitos dokumentai bankroto administratoriui buvo perduoti (e. bylos 1t., b. l. 98).
Atsakovė teigia, kad aktualiu laikotarpiu bendrovė vykdydama veiklą įsigijo įvairias prekes ir paslaugas, už kurias buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai : PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo nurodymai, prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitai, pinigų priėmimo kvitai (e. bylos 4t., b. l. 49-206). Remiantis atsakovės parengta suvestine pažyma apie UAB „Batvinis“ operacijas grynaisiais pinigais matyti, jog per laikotarpį nuo 2018-02-02, kai bendrovė pradėjo savo veiklą bei iki atsakovės vadovavimo bendrovei pabaigos (2018-07-19) UAB „Batvinis“ grynaisiais pinigais įsigijo prekių ir paslaugų už 19927,85 Eur (e. bylos 4t., b. l. 11-44). Buhalterinę apskaitą tvarkiusio UAB „Linega“ atstovo teigimu PVM sąskaitose-faktūrose esantis įrašas apie unikalų kasos aparato numerį patvirtina, kad už prekes ar paslaugas buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais be mokėjimo atidėjimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, galima pagrįstai teigti, jog bendrovė ginčui aktualiu laikotarpiu patyrė išlaidas, kurių dydis atitinka iš kasos aparato inkasuotų lėšų dydį (19927,03 Eur), o tai reiškia, kad atsakovės įgaliojimų pasibaigimo metu UAB „Batvinis“ konkretaus turto – ieškovo reikalaujamų piniginių lėšų – neturėjo. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovui buvo padaryta žala turto pasisavinimu ar iššvaistymu. Atsakovei negalėjo kilti pareiga perduoti turtą, kurio bendrovėje nėra. Teismo nuomone ieškinio pagrįstumas šiuo atveju negali būti vertinamas remiantis vien formaliais pagrindais – nepasirašytais kasos išlaidų orderiais. Būtina įvertinti pirminius buhalterinius duomenis, kurie neabejotinai patvirtina, kad ūkinė operacija įvyko, nes išlaidos buvo faktiškai patirtos.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
Teismas, vadovaudamasis nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad atsakovės veiksmais ieškovui žala nebuvo padaryta, todėl ieškovo reikalavimas dėl 13682,36 Eur žalos priteisimo laikytinas neįrodytu ir negali būti tenkintinas.
Netenkinus ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo, netenkinamas ir procesinio pobūdžio reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo (CPK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK nuostatas, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios pusės. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Atsakovė prašo teismo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas patirtas už advokato teisines paslaugas, kurias sudaro 2000 Eur (t. 2, b. l. 72- 82). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalūs dydžiai (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija). Teismas, įvertinęs byloje nagrinėjamų klausimų sudėtingumą, advokato sugaištą laiką ruošiantis bylai, renkant įrodymus bei teismų formuojamą praktiką šiais klausimais, sprendžia, kad reikalaujamo dydžio atstovavimo išlaidos yra protingos ir pagrįstos, atitinkančios nurodytus kriterijus, todėl jų mažinti teisinio pagrindo nėra. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš BUAB „Batvinis“ bankroto administravimo išlaidų.
Ieškinį atmetus, remiantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, valstybei iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo jis nėra atleistas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, CPK 83 straipsnio 1-3 dalyse reglamentuojamas atleidimas tik nuo žyminio mokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-319/2014). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleistas tik nuo žyminio mokesčio, tačiau ne nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Tai sudaro pagrindą iš ieškovo priteisti 8,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo BUAB „Batvinis“ (į.k. 304717867) administravimui skirtų lėšų 2000 Eur (du tūkstančius eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovės I. Š., a. k. 47903181205, naudai.
Priteisti iš ieškovo UAB „Batvinis“ , į. k. 304717867, į valstybės biudžetą 8,30 Eur (aštuonis eurus 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.