Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė V. K. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad 2014 m. birželio 4 d., tiksliai nenustatytu laiku, iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas automobilio užvedimo spynelėje paliktu rakteliu, pagrobė neužrakintą V. S. priklausantį automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 10 000 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. S. 10 000 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo pakeisti jam paskirtą bausmę švelnesne, nesusijusia su laisvės atėmimu.

Skunde apeliantas nurodo, kad nukentėjusysis V. S. teismui nenurodė, jog tąkart jam, t. y. V. K., užsiminus, kad galbūt jam reikėtų nuvažiuoti iki kitos parduotuvės, pastarasis, tuo metu būdamas neblaivus, su tuo sutiko, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė visiškai kitas aplinkybes. Mano, kad įvyko nesusipratimas tiek iš jo, tiek iš nukentėjusiojo pusės.

Nuteistasis taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog jis buvo įsidarbinęs ir turėjo legalias pajamas, pastovią gyvenamąją vietą ir tris mažametes dukras, kuriomis turi rūpintis, tačiau to negali padaryti dėl įkalinimo. Be to, žala nukentėjusiajam nepadaryta, automobilis jam grąžintas, nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė pretenzijų jam neturintis. Teigia, kad apylinkės teismas nuosprendyje padarė prielaidą, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Esant reikalui, prašo į teismo posėdį kviesti nukentėjusįjį V. S., taip pat jo (V. K.) sugyventinę V. M. bei M. M..

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatų. Spręsdamas V. K. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas įstatymo pažeidimų nepadarė, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką ir jam paskyrė tinkamą bausmę.

Akivaizdu, kad teismas pripažino V. K. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą. Iš nukentėjusiojo V. S. parodymų matyti, kad jis nuosekliai nurodė, jog savo automobilio V. K. nedavė, jo veiksmus vertina kaip vagystę, buvo pareiškęs byloje civilinį ieškinį, tačiau automobiliui atsiradus, ieškinio atsisakė. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti šiais parodymais nėra pagrindo. Tai, kad nukentėjusiojo automobiliu jis išvažiavo pastarajam nieko nepasakęs, teisiamajame posėdyje nurodė ir pats nuteistasis. Jis taip pat nurodė „skaitantis“, t. y. sutinkantis, kad įvykdė nusikaltimą (112-113 b. l.). Liudytoja M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog į parduotuvę išvažiavo V. K. ir V. S., tačiau pastarasis po kurio laiko grįžo vienas ir pasakė, kad V. K. nuvažiavo jo automobiliu, pasakė jai: „nuvarė ir nuvarė“ (113-114 b. l.). V. K. kaltę padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo protokolas-pareiškimas (1 b. l.), nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys (22-24 b. l.).

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. K. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad V. K. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikalto būdamas anksčiau teistas aštuonis kartus, neišnykus teistumui (56-68 b. l.), nepraėjus nė mėnesiui po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, yra baustas administracine tvarka (83-94 b. l.). Teismas taip pat nustatė vieną V. K. atsakomybę švelninančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus V. K. už padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę.

Kartu atkreipiamas dėmesys, kad nors ankstesniais teismų nuosprendžiais pripažinus V. K. kaltu už nusikalstamų veikų padarymą, jam buvo paskirtos švelnesnės negu laisvės atėmimas bausmės, tačiau tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, o tai rodo susiformavusias pastarojo antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui paskirta bausmė yra mažesnė negu BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), be to, ji, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu, taigi, teigti, kad ši bausmė per griežta, nėra pagrindo.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir jį keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Tai, kad nuteistasis atlikdamas jam paskirtą bausmę negalės tinkamai pasirūpinti savo vaikais, priklauso nuo jo paties elgesio – nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo V. K. apeliacinį skundą.