- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-12
- Bylos Nr.
- 2S-629-275/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-10669-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- A. N.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuotas asmuo A. N.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į antstolės Virginijos Meškauskienės kontorą su skundu dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje, prašė panaikinti 2011 m. lapkričio 21 d. patvarkymą areštuoti lėšas vykdomojoje byloje Nr. 0015/11/01359; vykdomąją bylą Nr. 0015/11/01359 nutraukti ir grąžinti vykdomąjį raštą A. N. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/11/01359, kol bus išnagrinėtas šis skundas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė jokių motyvų ar įrodymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo šioje byloje. Antstolė Virginija Meškauskienė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0015/11/01359 vykdo pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. I-706-561/2009. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka (CPK 510 str. 3 d.). Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nenurodo nei vienos pagrįstos priežasties dėl kurios reikėtų sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra pakankamo teisinio pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/11/01359, kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad nesumokėta darbo užmokesčio dalis kasmet dalimis išmokama iki 2012 m. gruodžio 31 d. Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1100 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatė tokią tvarką. Sistemiškai analizuojant teisės aktus ir remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, teismo sprendimais priteistos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo tvarka yra numatyta specialiame teisės akte - Tvarkos apraše, todėl teismo sprendimai vykdytini iš lėšų, kurios yra numatytos valstybės biudžete nesumokėtai darbo užmokesčio daliai sumokėti. Tvarkos aprašo 1 punkte nustatyta, kad šiuo aprašu vadovaujamasi išmokant nesumokėtą darbo užmokesčio dalį teisėjams ir jų įpėdiniams, kurie turi teisę gauti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį pagal įstatymą arba kuriems nesumokėta darbo užmokesčio dalis buvo priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tvarkos apraše yra detaliai reglamentuota visa priteistos nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo procedūra, kurią vykdo atitinkamos institucijos (Nacionalinė teismų administracija, teismai ir kt.). Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, šiuo atveju turi būti taikoma Tvarkos apraše nustatyta tvarka, o ne Civilinio proceso kodekso normos dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymo. Civilinio kodekso 6.34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad negalima išreikalauti to, kam atlikti nustatytas terminas, iki šio termino pabaigos. Tačiau to, kas buvo įvykdyta savanoriškai ir neklystant iki įvykdymo termino pabaigos, negalima reikalauti grąžinti. Minėta norma nustatytos dvi svarbios terminuotos prievolės vykdymo taisyklės. Pirma, esant atidedamajam terminui, kreditorius neturi teisės reikalauti, kad skolininkas įvykdytų prievolę prieš terminą. Antra, skolininkas nepasinaudojęs atidedamuoju terminu ir įvykdęs prievolę prieš terminą, kreditoriui tokį įvykdymą priėmus, negali reikalauti grąžinti, ką perdavęs. Įstatymas, nei Tvarkos aprašas nenustato konkrečių dydžių piniginių sumų, kurios turi būti kiekvienais metais numatomos valstybės biudžete šiam tikslui. Taip pat nenustatyti piniginių sumų dydžiai, kurie turi būti išmokami kiekvienais metais teisėjams ar jų įpėdiniams. Tvarkos apraše yra nurodoma tik lėšų paskirstymo teismams principas - paskirsto teismams proporcingai bendrai kiekviename teisme išmokėtinos nesumokėtos darbo užmokesčio dalies sumai. Įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad nesumokėta darbo užmokesčio dalis kasmet dalimis išmokama iki 2012 m. gruodžio 31 d. Tokiu būdu suinteresuotas asmuo negali reikalauti įvykdyti to, kam atlikti nustatytas terminas (2012 m. gruodžio 31 d.), iki šio termino pabaigos. Antstolė negali vykdyti pateikto vykdomojo dokumento, nes prievolės įvykdymo terminas - 2012 m. gruodžio 31 d. Valstybės iždo įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad valstybės iždą valdo ir už jo valdymą atsako Finansų ministerija vadovaudamasi šiuo įstatymu ir kitais valstybės iždo valdymą reglamentuojančiais teisės aktais. Minėto įstatymo 3 straipsnio papildymo įstatymu buvo nustatyta, kad į valstybės iždo bendrąją sąskaitą negali būti nukreiptas bet koks išieškojimas, išskyrus atvejus, kai valstybė teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neįvykdo arba netinkamai įvykdo savo įsipareigojimus pagal arbitražo ar teismo sprendimus, kuriais iš valstybės priteistos mokėtinos sumos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Šiuo atveju reikalavimas išmokėti teisėjų nesumokėta darbo užmokesčio dalį yra reikalavimas, kilęs iš darbo teisinių santykių, o ne iš žalos atlyginimo teisinių santykių, todėl išieškojimas negali būti nukreiptas į valstybės iždą. Finansų ministro 2000 m. liepos 21 d. įsakymo Nr.195 „Dėl valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklių patvirtinimo“ 4 punkte nustatyta, kad asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų mokėjimo paraiškos rengiamos ir valstybės biudžeto lėšos iš valstybės iždo sąskaitos išduodamos (pervedamos) tik tada, kai jų reikia konkrečioms išlaidoms apmokėti, neviršijant asignavimų valdytojui ir jo pavaldžiai biudžetinei įstaigai ar kitam subjektui patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų programai finansuoti. Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 ir 3 dalyje nustatyta, kad skundo padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo. Skundžiamu patvarkymu antstolė nurodė pervesti 11 144,15 Lt skolos ir 1 184,84 Lt vykdymo išlaidų į jos depozitinę sąskaitą. A. N. dalis sumos buvo išmokėta vykdant Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą, jai liko išmokėti 7 283, 15 Lt (su socialinio draudimo išmokomis 9 539,47 Lt). Kadangi dalis sumos išmokėta pagal Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą, antstolė reikalauja pervesti didesnę pinigų sumą, negu faktiškai priklauso suinteresuotam asmeniui. Skunde išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad antstolė neturėjo priimti vykdomojo rašto Nr. I-706-561/2009, o taip pat įsitikinti, ar valstybė nėra įvykdžiusi visos prievolės ar jos dalies. Dėl šios priežasties yra būtina sustabdyti visus vykdymo veiksmus, nes antstolei gali būti pervesta didesnė skolos dalis ir nepagrįstos vykdymo išlaidos.
Atsiliepimas
Antstolė Virginija Meškauskienė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis yra visiškai teisėta ir pagrįsta, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Atskirasis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-16 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, pagrindinių vykdymo proceso principų, todėl keisti ar naikinti jos atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Atskirajame skunde pareiškėjas apeliuoja į tai, jog teismo priteistų sumų išieškojimas turėtų būti vykdomas vadovaujantis Vyriausybės 2009-09-09 nutarimu Nr. 1100 „Dėl Vyriausybės 2009-03-18 nutarimo Nr. 194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ bei nurodo, kad būtina sustabdyti visus vykdymo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Civilinio kodekso 2.36 str. 1 d. reglamentuoja, jog Lietuvos valstybė yra civilinių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Jai nėra suteikiama kokių nors privilegijų kaip civilinių santykių subjektui. Pagal Civilinio proceso kodekso 583 str. 1 d. vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija, kurios reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 str. 2d.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui 2012 m. kovo 6 d. išnagrinėjus pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 2011 m. lapkričio 25 d. skundą dėl antstolės patvarkymo panaikinimo, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2011 m. lapkričio 21 d. patvarkymą areštuoti lėšas vykdomojoje byloje Nr. 0015/11/01359, vykdomąją bylą Nr. 0015/11/01359 nutraukti ir grąžinti vykdomąjį raštą A. N., buvo priimta nutartis, kuria pareiškėjo skundas atmestas. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, todėl nebeliko pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/11/01359, kol bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.