- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-29
- Bylos Nr.
- e2-701-877/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13974-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Trečiasis asmuo
- V. S., atstovaujamam Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, V. S.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudimų biuro
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Avima“
- Advokatai
- Giedrius Baziulis
dalyvaujant trečiajam asmeniui V. S., atstovaujamam Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, jo atstovui advokatui Giedriui Baziuliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudimų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Avima“, trečiajam asmeniui V. S. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 5 196,69 Eur nuostoliams atlyginti regreso teise, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį bei vertimo išlaidas (b. l. 3–5, dok. reg. Nr. CBP-17976).
2. Ieškinyje ir dublike ieškovas palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti visiškai. Ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad: 2019 m. birželio 14 d. Belgijoje dėl V. S., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo transporto priemonė), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną Ginčo transporto priemonės naudotoju pagal lizingo sutartį buvo atsakovas, taigi, jis buvo atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Lietuvos Respublikoje registruota Ginčo transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kadangi eismo įvykis įvyko Belgijoje – kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras (BUREAU BELGE DES ASSUREURS AUTOMOBILES) pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus, o jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, tai Belgijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas sumokėjo Belgijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą sumą 5196,69 Eur ir raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti Belgijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtas lėšas. Atsakovas reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo. Be to, atsakovas neįvykdė pareigos raštu per 3 darbo dienas nuo 2019 m. birželio 14 d. įvykio pranešti ieškovui apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 12 straipsnio 3 dalies normas. Atsakovei buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti Belgijoje vykusiame 2019 m. birželio 14 d. eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procese bei tiesiogiai kreiptis į Belgijos nacionalinį draudikų biurą, tačiau ji neteikė savalaikių paaiškinimų tiesiogiai Belgijos nacionaliniam draudikų biurui. Biuro pareikštas reikalavimas atsakovei yra pagrįstas išimtinai kompetentingo subjekto – Belgijoje nacionalinio draudikų biuro pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais, kurie Belgijoje yra pakankami nustatant bei atlyginant eismo įvykių metu patirtą žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovės atstovas prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimas su ieškiniu grindžiamas tuo, kad ieškovas moka išmoką tuomet, jeigu dėl eismo įvykio metu nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos neapdraustos transporto priemonės valdytojui atsiranda civilinė atsakomybė. Remiantis valstybių narių draudikų Vidaus nuostatais Lietuvos draudikų biurui yra nustatyta pareiga atlyginti eismo įvykio vietos draudikų biurui šio biuro išmokėtas nukentėjusiems dėl Lietuvos Respublikoje registruota, bet neapdrausta transporto priemone padarytos žalos asmenims sumas. Išmoką dėl kitoje šalyje padarytos ir administruotos žalos sumokėjęs ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Nagrinėjamu atveju Ieškovas žalos dydį grindžia draudimo bendrovės eksperto ir remonto įmonės bendru sutarimu eksperto ataskaitoje, ekspertizės byla (duomenys neskelbtini) (Ieškovo priedų 41 psl.) apskaičiuotu žalos dydžiu – 4 228,86 Eur. Ieškovo pateiktų dokumentų vertimas yra prastas, dokumentuose netiksliai/neaiškiai nurodytos bylai reikšmingos aplinkybės. Eismo įvykio deklaracijoje pradinio smūgio į žalą patyrusio Belgijos piliečio automobilį vieta nurodyta „visas šonas“, tuo tarpu iš deklaracijos neįmanoma identifikuoti matomų transporto priemonės sugadinimų (ši vieta neišversta). Ieškovas, be kita ko, taip pat nenurodęs kokios nukentėjusiojo Belgijos piliečio automobilio vietos buvo pažeistos, kokia automobilio rinkos vertė ir kokie galimi remonto kaštai. Ekspertizės byloje nurodyta, kad buvo apgadintas kairysis automobilio sparnas, tačiau nurodyta, kad dažomos kairės pusės tiek priekinės, tiek galinės durelės. Sunku suprasti, taip pat, kodėl automobilio remonto kaštai yra tokie dideli, jeigu nėra perkamos naujos detalės, tai yra, automobilio remonto darbus iš esmės sudaro tik dažymas. Ieškovas galimai neatliko būtinųjų veiksmų išsiaiškinti realaus žalos dydžio. Ieškovas reikalauja apmokėtą žalą regreso tvarka priteisti iš atsakovo, nereikalaudamas iš Belgijos transporto priemonių draudikų biuro būtinųjų žalai pagrįsti dokumentų. Nagrinėjamu atveju materialinė atsakomybė galimai kilo dėl atsakovo darbuotojo kaltės, tai yra nesilaikant kelių eismo taisyklių įvyko autoįvykis (eismo įvykio schemoje, kurią pasirašė abi šalys, nupiešta rodyklė, rodanti, kad vilkikas kirto ištisinę baltą liniją ir keisdamas važiavimo kryptį kliudė Belgijoje registruotą automobilį). Eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad autoįvykis įvyko atsakovo darbuotojui važiuojant ta pačia kelio kryptimi, tačiau kita kelio juosta, persirikiuojant bei lenkiant. Ieškovas turi pareigą byloje įrodyti būtent vilkiką vairavusio atsakovo darbuotojo V. S. kaltę ir neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydį.
4. Trečiasis asmuo V. S., atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, 2021 m. balandžio 9 d. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, kurios yra suderintos su Europos Sąjungos teise, transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo/turėjo būti privalomai apdrausta. To nepadarius, neigiamų padarinių riziką turi prisiimti darbdavys, o ne darbuotojas. Be to, ginčo atveju nėra jokių įrodymų, patvirtinančių trečiojo asmens kaltę dėl ieškinyje nurodyto eismo įvykio. Todėl ieškinys trečiojo asmens atžvilgiu atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
5. Trečiasis asmuo V. S. teismo posėdyje nurodė, kad išvykęs į reisą UAB „Avima“ nurodytu maršrutu nežinojo, kad transporto priemonė neapdrausta, o jei tokia aplinkybė jam būtų žinoma, transporto priemonės nebūtų vairavęs. Darbdavys teigė, kad apdrausta transporto priemonė, krovinys ir vairuotojas. Važiuojant jam reikėjo sukti į dešinę, iš anksto įjungė posūkį, pamatė, kad už jo buvęs automobilis jam leidžia sukti. Iš paskos važiavęs automobilis pamatė laisvą erdvę priekyje, pabandė ten patekti, iš karto pajuto smūgį. Jis važiavo lėtai, todėl iš karto sustojo, o BMW važiavo greitai. Iš karto paskambino į firmą, jie pasakė- viskas gerai, liepė pasirašyti dokumentus ir važiuoti toliau. Kadangi nemokėjo užsienio kalbos, padavė ragelį BMW vairuotojui, jis pakalbėjo su darbdavio atstovu ir tada pradėjo forminti dokumentus. Įvykio schema protokole buvo panaši į situaciją, bet kalbos nesuprato, dėl to pasirašė. Dėl patirto streso tris valandas prastovėjo degalinėje. Įvykio vietą jis nufotografavo, perdavė darbdaviui ir paaiškino visą situaciją. Tereikėjo vertėjo ir advokato išsiaiškinti situacijai, bet darbdavys to nepadarė, elgėsi nesąžiningai.
6. Trečiojo asmens atstovas advokatas Giedrius Baziulis palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Teismo posėdžio metu nurodė, kad į eismo įvykio vietą atvykusi policija nustatė, kad transporto priemonė neapdrausta civilinės atsakomybės draudimu, o tai buvo darbdavio UAB „Avima“, o ne darbuotojo V. S. pareiga. UAB „Avima“ savo darbuotoją įtikino, kad pasirūpino visais draudimais. V. S., vairuodamas transporto priemonę, savo pareigų nepažeidė. Atsakovas kaip darbdavys nesiėmė pareigos padėti savo darbuotojui išsiaiškinti, kad ne jis kaltas dėl eismo įvykio, nepasirūpino advokatu, neskyrė pinigų vertėjui samdyti. Buvo nueita paprasčiausiu keliu- laikytis pozicijos, kad dėl eismo įvykio kaltas V. S.. Jei darbdavys savo pareigas būrų vykdęs tinkamai, nebūtų ir šios žalos ir šio ieškinio. Jei atsakovas būtų pareigingas, būtų kreipęsis į policiją, dėl žalos atlyginimo tiesiogiai į nukentėjusįjį. Turi būti nustatyta, kad V. S. nesusijęs su žalos atlyginimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
ieškinys tenkinamas visiškai.
7. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovė UAB „Avima“ yra Ginčo transporto priemonės ((duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) naudotoja, o savininkė yra uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Citadele faktoringas ir lizingas“. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad 2019 m. birželio 14 d. ši transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
8. Iš pateiktos byloje 2019 m. birželio 14 d. eismo įvykio vietos deklaracijos matyti, kad eismo įvykyje dalyvavo du automobiliai – atsakovės valdyta Ginčo transporto priemonė (vilkikas) ir lengvasis automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis BMW). Eismo įvykio vietos deklaracijoje nurodyta, kad eismo įvykis įvyko 2019 m. birželio 14 d. 12.15 val. (duomenys neskelbtini)., atsakovės darbuotojui – vairuotojui V. S. važiuojant ta pačia kryptimi, tačiau kita kelio juosta, persirikiuojant, lenkiant (deklaracijoje pažymėtas 9, 10 ir 11 punktai), o lengvojo automobilio BMW vairuotojui D. d. S. važiuojant ta pačia kryptimi, tačiau kita kelio juosta (deklaracijoje pažymėtas 9 punktas).
9. Žalos atlyginimo dydį patvirtina susitarimas dėl galutinio žalos dydžio nustatymo, Ekspertizės biuro „J&VServices bvba“ 2019 m. liepos 29 d. ekspertizės ataskaita, 2019 m. rugsėjo 24 d. įmonės „Rietje“ sąskaita faktūra už kėbulo remontą, „Alphabet Belgium“ 2019 m. rugsėjo 25 d. sąskaita faktūra už ekspertizę, 2019-06-14 draudžiamasis įvykis, kuriame dalyvavo automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 19 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už įvykio vietos paženklinimą pagal Federalinės policijos iškvietimą, Belgijos automobilių draudikų biuro ir „ALPHABET BELGIUM LONG TERM RENTAL NV“ 2019 m. spalio 2 d. Susitarimas dėl galutinio žalos nustatymo.
10. 2019 m. liepos 10 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl informacijos pateikimo, pranešė, kad atsakovas neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas pranešti apie 2019 m. birželio 14 d. Belgijoje įvykusį eismo įvykį, informavo, kad žalą administruoja Belgijos nacionalinis draudikų biuras ir siūlė šį biurą nedelsiant informuoti, jei atsakovė pagrįstai mano nesanti atsakinga už įvykį.
11. 2019 m. lapkričio 20 d. Belgijos automobilių draudikų biuras, su kuriuo ieškovas 2003 m. liepos 1 d. yra pasirašęs sutartį pagal Biurų tarybos vidaus nuostatų III priedą, pareikalavo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudimų biuro sumokėti 5196,69 Eur sumą, kurią sudaro 4518,86 Eur kompensacija ir 677,86 Eur žalos administracinis mokestis.
12. 2019 m. gruodžio 6 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas pervedė 5196,69 Eur žalos atlyginimą už eismo įvykio, kuriame dalyvavo Ginčo transporto priemonė, metu kitai transporto priemonei padarytus sugadinimus.
13. Iš 2019 m. gruodžio 30 d. ir 2020 m. vasario 10 d., 2020 m. balandžio 28 d. pretenzijų matyti, jog ieškovas kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas sumokėti 5196,69 Eur.
14. 2019 m. liepos 30 d. Belgijos automobilių draudikų biuras elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovę, nurodydamas, kad jis administruoja bylą ieškovės vardu dėl eismo įvykio 2019-06-14, (duomenys neskelbtini), ir nurodė, kad ieškovės apdraustasis, rikiuodamasis į kitą eismo juostą, atsitrenkė į trečiosios šalies transporto priemonę.
15. 2019 m. spalio 30 d. elektroniniame laiške UAB „Avima“ atstovė A. S. Belgijos automobilių draudikų biurui nurodė, kad eismo įvykio deklaracijos blanką užpildė ne vairuotojas ir blankas buvo užpildytas ne jo gimtąja kalba arba kita jam suprantama kalba. Pasak vairuotojo, jis važiavo savo kelio pusėje ir savo eismo juosta ir jis nesuprato, kokie punktai buvo pažymėti varnele deklaracijos blanke. Tačiau sutiko sumokėti pusę sumos tiesiogiai Belgijos automobilių draudikų biurui ir užbaigti šią bylą.
16. 2019 m. spalio 17 d. N. C. elektroniniu laišku, adresuotu ieškovui ir atsakovui, nurodo, kad 2019-10-02 belgui nukentėjusiajam išsiuntė pasiūlymą dėl kompensacijos. (4 518,86 Eur). 2019-07-30 el. pranešimu informavo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą apie vairuotojo atsakomybę dėl eismo įvykio. Remiasi eismo įvykio ataskaita, kurią pasirašė abu vairuotojai („persirikiuojant į kitą eismo juostą, jo transporto priemonė atsitrenkė į trečiosios šalies transporto priemonę“). Tačiau po 3 mėnesių šalys praneša, kad lietuvis vilkiko vairuotojas / savininkas nesutinka dėl to, kas yra atsakingas už eismo įvykį. Eismo įvykio ataskaitoje vilkiko vairuotojas pažymėjo varnele punktus Nr. 9, 10 ir 11. Punkte Nr. 9 parašyta, kad vairuotojas važiavo ta pačia kryptimi, tačiau kitoje eismo juostoje; punkte Nr. 10 parašyta, kad jis rikiavosi į kitą eismo juostą; ir punkte Nr. 11 parašyta, kad jis darė lenkimo manevrą. Be to, eismo įvykio schemoje, kurią pasirašė abi šalys, nupiešta rodyklė, rodanti, kad vilkikas kirto ištisinę baltą liniją, važiavo dešinėn ir kliudė Belgijoje registruotą automobilį. Taigi, siūloma atsiskaitymo suma yra pagrįsta.
17. 2019 m. lapkričio 15 d. N. C. rašte ieškovei nurodo, kad nesutinka su vilkiko savininko teiginiais, kuris nori atlyginti 50 procentų Belgijos automobilių draudikų biuro patirtų išlaidų, nes teigia, kad jo vairuotojas nesuprato ir nemokėjo kalbos (olandų), kuria kalbėjo belgas nukentėjusysis. Jeigu vairuotojas manė esąs nekaltas dėl įvykio, kodėl tuomet jis pasirašė taikingą ataskaitą apie eismo įvykį. Taip pat ataskaitos blanko 14 dalyje jis nenurodė jokių pastabų ar komentarų, kuriuos galėjo parašyti savo gimtąja kalba ir nepasirašyti ataskaitos. Savo veiksmais jis sutiko su teiginiais, parašytais 9,10,11 dalyse, ir su nubraižyta eismo įvykio schema.
18. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o asmeniui ar turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263, 6.270 straipsniai). Analogiškai yra reglamentuota Belgijos civilinio kodekso 1382 straipsnyje- bet koks žmogaus poelgis, sukėlęs žalos kitiems, įpareigoja tą, dėl kurio kaltės ji atsirado, kompensuoti žalą.
19. Įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama, sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnis).
20. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ).
21. TPVCAPDĮ nustatyta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sistema remiasi privalomumo principu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis).
22. 2017 m. gegužės 31 d. Belgijos įstatymo, kuriuo pakeistas 1989 m. lapkričio 21 d. Motorinių transporto priemonių privalomojo atsakomybės draudimo įstatymas, 2 straipsnio pirmoje dalyje numatyta, kad transporto priemonės gali dalyvauti eisme viešaisiais keliais, visuomenei atvirose vietose ir visuomenei neatvirose vietose, kuriose gali lankytis teisę tam turintys asmenys tik tuomet, jei yra sudaryta civilinės atsakomybės draudimo, kurio teikiamos apsaugos gali prireikti, sutartis, kuri atitinka šio įstatymo reikalavimus ir yra galiojanti. Draudimo sutartį privalo sudaryti transporto priemonės savininkas. Šio įstatymo 2 straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad motorinės transporto priemonės, kurių įprastinė buvimo vieta yra užsienio valstybės teritorijoje, taip pat gali dalyvauti eisme Belgijoje su sąlyga, kad leidimą veikti turintis ar tuo tikslu pagal 19a-1 straipsnį įsteigtas biuras pats atlygina nukentėjusiems asmenims tų transporto priemonių Belgijoje padarytą žalą pagal šio įstatymo nuostatas.
23. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas nacionalinis draudikų biuras išmoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, kaip yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras išmoką dėl kitoje ES valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos išmoka žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalis).
24. Už darbuotojų padarytą žalą atsako darbdavys arba pavedantis darbus atlikti asmuo (CK 6.264, 6.265 straipsniai). Vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi Biuras turi atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iš atsakingo už eismo įvykio metu padarytą žalą asmens išmokėtos pinigų sumos. Teisinį tokio reikalavimo pagrindą sudaro TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostata, o faktinį – aplinkybė, kad kitoje valstybėje įvyko eismo įvykis, asmuo yra atsakingas už žalos padarymą arba neįvykdė pareigos sudaryti draudimo sutartį ir Biuras, vykdydamas Bendradarbiavimo nuostatus ir atsižvelgdamas į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo išmokas kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalis).
25. Tais atvejais, kai Lietuvos draudikų biuras, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, pareiškia regresinį reikalavimą dėl kitos žaliosios kortelės sistemos valstybės draudikų biurui atlygintos žalos išsiieškojimo iš galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieštaravimus vertina regresinio ieškinio byloje (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017). Todėl ieškovas, regreso tvarka reikalaudamas iš atsakovės eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų, pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos (CPK 178 straipsnis).
26. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad Belgijoje vyko teismo procesas šioje byloje nėra. Iš ieškovo pateikto 2019 m. liepos 10 d. laiško matyti, kad atsakovė buvo informuota apie 2019 m. birželio 14 d. eismo įvykio aplinkybių tyrimą ir žalos administravimą. Atsakovė žalos administravimo byloje teikė savo paaiškinimus, siūlė Belgijos draudikų biurui atlyginti 50 procentų padarytos žalos. Tačiau teismo proceso Belgijoje nebuvo, todėl atsakovės prieštaravimus teismas vertina šioje byloje.
27. Byloje kilo ginčas kas kaltas dėl eismo įvykio. Atsakovė nurodo, kad Ginčo transporto priemonę eismo įvykio metu Belgijoje vairavęs jos vairuotojas – trečiasis asmuo V. S. yra galimai kaltas dėl eismo įvykio.
28. Ieškovas pateikė eismo įvykio aplinkybėms ir žalos dydžiui pagrįsti rašytinius įrodymus – eismo įvykio vietos deklaraciją, nuotraukas, Belgijos draudikų biuro dokumentus dėl automobiliui BMW padarytos žalos sudėties ir dydžio. Byloje pateiktoje įvykio deklaracijoje atvaizduotas eismo įvykio mechanizmas – susidūrimas įvyko vairuotojui V. S. važiuojant ta pačia kryptimi, tačiau kita kelio juosta, persirikiuojant, lenkiant (deklaracijoje pažymėtas 9, 10 ir 11 punktai), o lengvojo automobilio BMW vairuotojui D. d. S. važiuojant ta pačia kryptimi, tačiau kita kelio juosta (deklaracijoje pažymėtas 9 punktas). Eismo įvykio deklaracijos schemoje, kurioje atspindėtas eismo įvykio mechanizmas, abi transporto priemonės pažymėtos rodyklėmis, rodančiomis judėjimo kryptį. Šių įrodymų atsakovė neginčijo. Remiantis eismo įvykio deklaracija, transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) persirikiavo į kitą eismo juostą. Pagal 1975 m. gruodžio 1 d. Belgijos karališkojo dekreto 12.4 ir 12.5 straipsnius, norėdamas atlikti manevrą, asmuo privalo praleisti visus kitus eismo dalyvius kelyje, įsitikindamas, kad gali saugiai atlikti atitinkamą manevrą. V. S. ne tik persirikiavo į kitą eismo juostą, bet ir pervažiavo vientisą (ištisinę) baltą liniją, nors tai draudžiama pagal 1975 m. gruodžio 1 d. Belgijos karališkojo dekreto 72.2 straipsnį.
29. Byloje buvo apklaustas trečiasis asmuo V. S. nesutiko su tokiu eismo įvykio interpretavimu, nurodė, kad važiuojant jam reikėjo sukti į dešinę, todėl iš anksto įjungė posūkį, pamatė, kad už jo buvęs automobilis jam leidžia sukti. Iš paskos važiavęs automobilis pamatė laisvą erdvę priekyje, pabandė ten patekti, iš karto pajuto smūgį. Jis važiavo lėtai, todėl iš karto sustojo, o BMW važiavo greitai. Iš karto paskambino į firmą, jie pasakė - viskas gerai, liepė pasirašyti dokumentus ir važiuoti toliau. Kadangi nemokėjo užsienio kalbos, padavė ragelį BMW vairuotojui, jis pakalbėjo su darbdavio atstovu ir tada pradėjo forminti dokumentus. Įvykio schema protokole buvo panaši į įvykio situaciją, bet kalbos nesuprato, dėl to pasirašė. Teismo posėdyje taip pat nurodė, kad ir eismo įvykio schema yra nubraižyti ne visai teisingai, nes pagal ant kelio sužymėtas linijas eismo taisyklės jam nedraudė rikiuotis į dešinę pusę, nes iš tos pusės buvo ne ištisinė, o brūkšninė linija. Trečiasis asmuo teigė turintis eismo įvykio vietos nuotraukas, kurias pateikė savo darbdaviui, tačiau nei atsakovė, nei trečiasis asmuo į šią bylą nuotraukų ar kitų įrodymų, kurios leistų kitaip, nei žalą administravęs asmuo, vertinti eismo įvykio aplinkybes ir trečiojo asmens V. S. kaltę dėl eismo įvykio, nepateikė. Akivaizdu, kad eismo įvykis kilo automobiliui BMW važiuojant tiesiai savo juosta, o atsakovės transporto priemonei rikiuojantis į kitą eismo juostą, neįsitikinus, kad ji tuo metu yra laisva ir toks manevras yra galimas, dėl ko buvo kliudytas automobilis BMW ir sugadinta jo kairioji pusė.
30. Trečiojo asmens aiškinimai, kad eismo įvykio deklaracijoje yra klaidingai pažymėtos aplinkybės, nes deklaraciją užpildė BMW vairuotojas, vertinami kritiškai. Tokią deklaraciją pildo ir pasirašo būtent eismo įvykio dalyviai, o eismo įvykio deklaracijos forma yra standartinė ir naudojama visose žaliosios kortelės sistemos šalyse, ji yra analogiška visomis žaliosios kortelės sistemos šalių kalbomis, todėl pažymimos toje deklaracijoje aplinkybės tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojui turėjo būti aiškios, žinomos ir suprantamos. Profesionalus tarptautinių krovinių vežimo vairuotojas negalėjo nežinoti ir nesuprasti, kokią aplinkybę jis pažymi, jis eismo įvykio deklaraciją pasirašė, tokiu būdu sutikdamas su eismo įvykio deklaracijoje surašyta informacija ir jokių pastabų (jų tarpe – ir kalbos nemokėjimo) nepareiškė, nors nesuprasdamas kalbos deklaracijoje eismo įvykio aplinkybes galėjo nurodyti ir savo gimtąja kalba. Neigdamas savo atsakomybę dėl 2019 m. birželio 14 d. Belgijoje įvykusio eismo įvykio, jis nepateikė įvykio šalies jurisdikcijoje pripažįstamų įrodymų, kurių pagrindu atsakomybė kiltų ne jam, o kitam eismo dalyviui (CPK 178, 185 straipsniai).
31. Įvertinus nurodytų įrodymų visumą – rašytinius įrodymus, trečiojo asmens ir jo atstovo paaiškinimus, daroma išvada, jog pagrįsta, kad eismo įvykis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, jam bandant persirikiuoti į dešinę eismo juostą, neteisėtai kertant ištisinę baltą liniją ir nedavus kelio ta juosta važiavusiam BMW automobiliui.
32. Transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmoka mokama, atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalis). Biuro išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama, atsižvelgiant ne tik į Bendradarbiavimo nuostatus, bet ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (TPVCAPD įstatymo 17 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad eismo įvykio valstybės draudikų biuras eismo įvykių metu padarytas žalas administruoja savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos dydžio nustatymą, nuostolių atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą, o Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras savarankiškai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų ar eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio ir vadovaujasi tik eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija bei dokumentais.
33. Ieškovas pagrindė, kad išmoka Belgijoje eismo įvykio metu žalą patyrusiam asmeniui buvo išmokėta pagal Belgijos teisės aktus, reglamentuojančius atsakomybę už eismo įvykius, žalos atlyginimą nukentėjusiesiems asmenims, privalomąjį draudimą. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, daroma išvada, kad ieškovas pagrįstai sumokėjo Belgijos nacionaliniam draudikų biurui 5 196,69 Eur sumą ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovės, todėl ieškinio reikalavimas tenkinamas – ieškovui iš atsakovės priteisiama 5 196,69 Eur nuostolių atlyginimas regreso teise (TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalis).
34. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas), todėl ieškovui priteisiamos iš atsakovės 6 proc. dydžio metinės palūkanos (procesinės palūkanos) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugsėjo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1, 2 dalys, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: 1) ieškovui – 2 112,00 Eur (117,00 Eur žyminis mokestis ir 1 995,00 Eur (232,06 Eur + 85,55 Eur + 1 491,74 Eur + 150,91 Eur + 11,87 Eur + 22,87 Eur) vertimo išlaidos (ieškinio priedai, DOK- 135246, DOK- 5077; 1 t. b. l. 35, 57; 2 t., b. l. 48-70; 114-117); 2) valstybei 33,60 Eur (12,54 + 21,06) už vertimus (1 t., b. l. 114, 116) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411, 1 t., b. l. 2).
36. Trečiojo asmens atstovė Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga pavedė advokatui Giedriui Baziuliui atstovauti jos nario V. S. interesus civilinėje byloje ir dėl to patyrė 1400 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 0,20 Eur už banko paslaugas (1 t., b. l. 154-160, 167, 175-176). Trečiojo asmens interesai byloje yra priešingi atsakovės interesams, todėl šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš ieškovės priteistinos Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Avima“, juridinio asmens kodas 303322746, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens 125709291, 5 196,69 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt šešis eurus 69 ct) nuostoliams atlyginti, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 196,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. rugsėjo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 112,00 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto dvylikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Avima“, juridinio asmens kodas 303322746, Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai, juridinio asmens kodas 300512523, 1400,20 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Avima juridinio asmens kodas 303322746, 33,60 Eur (trisdešimt tris eurus 60 ct) vertimo išlaidas valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.