- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- eI2-8001-609/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01074-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- J. M.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) 2021 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 21-IL-30-00928-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Skundžiamas sprendimas).
Skunde nurodo, kad 2021 m. sausio 6 d. Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriui pateikė prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ, Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Klaipėdos AVPK 2021 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 21-IL-30-00147-e jam buvo atsisakyta išduoti leidimą turėti (nešiotis) ginklus. Pažymi, kad remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 12 punktu, tikrinant jo anketinius duomenis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre atsakovė nustatė, kad 2009 m. liepos 16 d. Kretingos rajono apylinkės teismas baudžiamoje byloje Nr. 1-98-824/2009 jį pripažino kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jam skyrė 45 paras arešto. Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 16 d. nuosprendyje nurodyta, kad neturėdamas leidimo, jis laikė ir gabeno šaunamąjį ginklą bei šaudmenis. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-4387-342/2021 atsakovės 2021 m. vasario 1 d. sprendimas buvo panaikintas ir atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti jo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-4387-342/2021 buvo nurodyta, kad jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Žemesnės instancijos teismas
Iš naujo išnagrinėjusi 2021 m. sausio 6 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnyba Skundžiamu sprendimu atsisakė išduoti leidimą ir nurodė kad nuo to laiko, kai jis Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 16 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalies, padarymo, nėra praėję 15 metų, todėl jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu GŠKĮ 18 straipsnio prasme.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nesutikimą grindžia tuo, kad atsisakydamas išduoti leidimą turėti ginklus, atsakovas vadovavosi GŠKĮ 18 straipsnio nauja redakcija ir pažeidė vieną iš pagrindinių teisės principų – lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja), nes GŠKĮ 18 straipsnio naują redakciją nepagrįstai taikė tiems administraciniams teisiniams santykiams, kurie kilo ir egzistavo iki jos priėmimo. Taip pat mano, kad atsakovas turėjo argumentuoti, kokiu būdu prieš 11 metų jo atlikta neteisėta veika gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjas 2021 m. sausio 6 d. kreipėsi su prašymu jam išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei. Išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, 2021 m. vasario 1 d. sprendimu buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021m. gegužės 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-4387-342/2021 pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies ir Klaipėdos AVPK įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. sausio 6 d. prašymą. Vykdant Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021m. gegužės 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-4387-342/2021, vadovaujantis GŠKĮ 12 straipsnio 3 dalimi bei Aprašo 12 punktu buvo atlikti patikrinimai. Nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 16 d. nuosprendžiu baudžiamoje byloje Nr. 1-98-824/2009 pareiškėjas pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalies, padarymo ir nuo to laiko nėra praėję 15 metų, todėl jis nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu GŠKĮ 18 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į tai, remiantis GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Skundžiamu sprendimu pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Žemesnės instancijos teismas
Cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-625-525/2018, kurioje nurodyta, kad teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijos ginklams įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti. Neišdavimas pareiškėjui laikyti (nešiotis) ginklą, nėra laikytinas jo baudimu, kadangi leidimas laikyti (nešiotis) ginklą yra išduodamas tik tiems subjektams, kuriems netaikomi GŠKĮ 17 straipsnyje nustatyti apribojimai. Šiuo atveju pareiškėjo teisė medžioti, kuriai reikalingi ribotos civilinės apyvartos daiktai (šaunamieji ginklai), negali būti iškelta aukščiau visuomenės saugumo tikslo. Pažymi, kad Skundžiamu sprendimu nėra apribojama pareiškėjo teisė medžioti, tik atsisakoma išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 10 punkte nurodyta, kad medžiojant leidžiama naudoti įrankius ir priemones, ne tik šaunamuosius ginklus. Mano, kad tinkamai įgyvendino GŠKĮ nuostatas, todėl Skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos AVPK 2021 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. 21-IL-30-00928-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, jog 2021 m. sausio 6 d. pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyrių su prašymu jam išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei.
Klaipėdos AVPK 2021 m. vasario 1 d. sprendimu „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus netenkintinas.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021m. gegužės 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-4387-342/2021 Klaipėdos AVPK 2021 m. vasario 1 d. sprendimas „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ buvo panaikintas ir atsakovas Klaipėdos AVPK įpareigotas iš naujo išnagrinėti 2021 m. sausio 6 d. pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021m. gegužės 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-4387-342/2021 buvo konstatuota, kad atsisakydamas tenkinti pareiškėjo 2021 m. sausio 6 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, atsakovas turėjo ne tik nurodyti pareiškėjo atžvilgiu priimto Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 16 d. nuosprendžio baudžiamoje byloje Nr. 1-98-824/2009 motyvus, bet ir argumentuoti, kokiu būdu prieš 11 metų pareiškėjo atlikta neteisėta veika gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Įvertinusi aplinkybę, jog nuo pareiškėjo atžvilgiu priimto Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 16 d. nuosprendžio baudžiamoje byloje Nr. 1-98-824/2009 praėjo daugiau kaip 11 metų, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nors ir neigiamai charakterizuoja pareiškėją, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja GŠKĮ, taip pat aktuali Konstitucinio Teismo jurisprudencija.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. priėmė nutarimą Nr. KT103-N7/2020 ,,Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo nutarta: 1) pripažinti, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7261) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) pripažinti, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR, 2019 m. birželio 28 d., Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas, vertindamas, ar įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves ir teisiniu reguliavimu nustatydamas neterminuotą draudimą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose nurodytus nusikaltimus padariusiems fiziniams asmenims įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, paisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio proporcingumo principo, pažymėjo, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu reikalavimu, kad įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, siekiama konstituciškai pagrįsto tikslo, jog leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami asmenims, kurie kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Tačiau Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose, nesudaroma galimybių, praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo, įvertinti, ar, atsižvelgiant į individualią kiekvieno asmens situaciją, šiuose punktuose nurodytus nusikaltimus padarę asmenys ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose įtvirtinus neterminuotą draudimą įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, nesudarant galimybės praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją (t. y., atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinti jo keliamą pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo)) ir taip visam laikui atimant iš fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams, nepaisyta iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį pagal įstatymą įgytos teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus, taigi nepaisyta ir konstitucinio teisinės valstybės principo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Konstitucinis Teismas priėjo prie išvados, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 3 straipsnio 6– 10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis, be kita ko, šio įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.
Pažymėtina, kad iki 2020 m. gruodžio 31 d. įstatymų leidėjas nepriėmė ir nepakeitė teisinio reguliavimo, įtvirtinto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A- 673- 969/2021).
2021 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. XIV-283 (įsigaliojusiu nuo 2021 m. gegužės 5 d.) įstatymų leidėjas pakeitė Įstatymo 18 straipsnio nuostatas ir 18 str. 2 d. 4 p. nustatė, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu negali būti laikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų.
Įvertinus tai, jog Klaipėdos AVPK 2021 m. vasario 1 d. sprendimas „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ buvo priimtas iki naujos redakcijos Įstatymo 18 straipsnio įsigaliojimo, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021m. gegužės 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-4387-342/2021 panaikinus Klaipėdos AVPK 2021 m. vasario 1 d. sprendimą, vykdant Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021m. gegužės 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-4387-342/2021 iš naujo nagrinėjant pareiškėjo 2021 m. sausio 6 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, atsakovas turėjo atsižvelgti į Konstitucinio Teismo nutarimo 28 punkte įtvirtintą policijos įstaigų pareigą sprendžiant dėl leidimo išdavimo taip pat vadovautis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, t. y. nustatyti, ar pareiškėjas turi (neturi) teistumą, bei minėto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir įvertinti pareiškėjo asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, ar jis kelia grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.
Iš Skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pareiškėjo 2021 m. sausio 6 d. prašymas buvo netenkintas, išimtinai konstatavus, kad nuo to laiko, kai Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 16 d. nuosprendžiu baudžiamoje byloje Nr. 1-98-824/2009 pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymo nėra praėję 15 metų.
Kadangi matyti, jog nebuvo nustatyta, ar pareiškėjas turi (neturi) teistumą, nebuvo įvertinta pareiškėjo asmenybė bei neargumentuota, kokiu būdu prieš 11 metų pareiškėjo atlikta neteisėta veika gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, Skundžiamas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą patenkinti visiškai.
Klaipėdos AVPK 2021 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 21-IL-30-00928-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ panaikinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.