Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-08 · Civilinė byla Nr. 2A-2478-104/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-02-27Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-10-08Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-08
Bylos Nr.
2A-2478-104/2012
Teisminio proceso Nr.
2-04-3-02376-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Natalja Cikoto (pirm.), Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius
Atsakovas
H. G.
Ieškovas
N. V.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2478-104/2012Teisminio proceso Nr. 2-04-3-02376-2010-0Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 121. 21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nataljos Cikoto,

kolegijos teisėjų Onos Gasiulytės, Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo H. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m.vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-64-808/2012 pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovui H. G., dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius).

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė N. V. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama padidinti 1998-06-18 Vilniaus rajono teismo sprendimu iš atsakovo H. G. priteistą išlaikymą jų nepilnametei dukrai E. K., gim. 1997-01-08, periodinėmis išmokomis iki 400 Lt per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės. Nurodė, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. K.. Atsakovo mokamas išlaikymas – 250 Lt. per mėnesį yra nepakankamas vaiko poreikiams patenkinti (b.l. 33-38 ).

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies, nurodydamas, kad protinga vaiko išlaikymo suma per mėnesį yra 250 Lt. (b.l. 63). Teismo posėdyje atsakovas H. G. patvirtino, kad sutinka vaiko išlaikymui skirti po 250 Lt per mėnesį, nes gauna nedidelį darbo užmokestį, o dabartinėje šeimoje augina du nepilnamečius vaikus, kurių vienas serga astma.

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje iš esmės palaikė ieškinį. Nurodė, kad išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kadangi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, palaiko ieškovės reikalavimą priteisti nepilnametei dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis įvertinant vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį bei užtikrinant būtinas vaikui vystytis sąlygas (b.l. 45-48).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998-06-18 sprendimą priteisiant iš atsakovo H. G. nepilnametei dukrai E. K., išlaikyti po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2010-12-20 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas nėra sudarę santuokos, bet jiems 1997-01-08 gimė jų dukra E. K. (b.l. 8), kuri gyvena kartu su ieškove N. V., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir lanko (duomenys neskelbtini) vidurinę mokyklą (b.l. 45-46). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ieškovės N. V. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – ½ buto su rūsiu, esančių (duomenys neskelbtini) (b.l. 30-31). Atsakovui H. G. kartu su sutuoktine I. G. priklauso butas ir 1/12 ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) (b.l. 87-88, 123-128). Ieškovė dirba kasininke (duomenys neskelbtini) (b.l. 14). Ieškovės pajamas sudaro apie 900 Lt darbo užmokestis. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) ir jo pajamas sudaro apie 550 Lt darbo užmokestis (b.l. 56, 111). Ieškovės teigimu, atsakovo teikiamas išlaikymas - per metus 2000 Lt. (apie 166 Lt. per mėnesį) yra nepakankamas užtikrinti nepilnametės dukros poreikius. Atsakovas nurodo, kad jis dabartinėje šeimoje (b.l. 73) išlaiko dar du nepilnamečius vaikus (b.l. 74-75), kurių vienas turi sveikatos problemų (b.l. 118). Vertinant šalių turtinę padėtį matyti, kad tiek ieškovės N. V., tiek atsakovo H. G. turtinė padėtis nėra gera, nors abi šalys dirba, tačiau jų darbo užmokestis nėra didelis. Ieškovė pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis ir išlaikymas vaikui, t.y. apie 1075 Lt. per mėnesį. Duomenų, kad atsakovas gautų socialines išmokas, byloje nėra, o jo pajamas per mėnesį sudaro apie 550 Lt darbo užmokestis. Atsakovas teismui pateikė įrodymus apie kitus jo išlaikomus asmenis. Šalys yra sveiki ir darbingi žmonės, galintys išlaikyti nepilnametį vaiką.

Vertinant vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį apibūdinančias aplinkybes, įvertinus vaiko amžių bei visus aukščiau nustatytus faktus, teismas pripažino, kad nagrinėjamojoje byloje šalių nepilnamečio vaiko poreikiai bus užtikrinti teikiant jam 700 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį, nes orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006 ir kt.). Kadangi kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje, esant iš esmės vienodai turtinei padėčiai, yra vienoda, konstatuojama, kad šalys privalo skirti 1/2 dalį savo nepilnamečių vaikų išlaikymui – kiekvienas po 350 Lt., todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2010-12-20 iki dukros pilnametystės.

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Vilniaus m 4 apylinkės teismo 2012-02-27 sprendimą dalyje dėl nepilnametei dukrai E. K. 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimo nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2010-12-20 ir priimti naują sprendimą - nepilnametės dukros E. K. išlaikymui priteisiant po 250 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis.

Nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.) ir materialines teisės normas (CK 3. 192 ir 198 straipsnius). Teismas konstatavo, kad tėvų turtinė padėtis iš esmės yra vienoda, kas akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams – kad ieškovės pajamos sudaro 1075 Lt, o atsakovo tik 550 Lt, ieškove išlaiko 2 nepilnamečius vaikus, o atsakovas turi išlaikyti 3 nepilnamečius vaikus. Teismas turėjo būti aktyvus ir rinkti pats įrodymus, tačiau šia teise nepasinaudojo ir netyrė tikrosios ieškovės turtinės padėties ir gaunamų pajamų. Sprendimo priėmimo diena nėra aišku, ar ieškovės nepilnamečiui sūnui A. V. yra priteistas išlaikymas ir kokio dydžio. Kadangi tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai, vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų galimybių, tai esant tėvų sunkiai turtinei padėčiai ir esant dviems ir daugiau vaikų, teismas turėjo vadovautis principu pagal poreikius ir galimybes. Tokiu atveju kiekvienas vaikas privalo gauti tokį išlaikymą, kuris leistų patenkinti bent minimalius poreikius (tinkamai maitintis, apsirengti ir pan.). Teismas nepasisakė dėl atsakovo kitų dviejų atsakovo vaikų, kuriems liktų tik po 100 Lt ir tuo pažeidė vaikų lygybės principą. Teismas netyrė, dėl kokių priežasčių tėvų materialinė padėtis yra sunki, tuomet atsakovas deda visas pastangas, kad šeimos pajamos būtų didesnes, t.y. gauna kompensaciją už šildymą ir tai leidžia išvengti skolų už kompensaciją, ko negalima pasisakyti apie ieškovę.

Be to, ieškovė nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių vaiko išlaikymo dydį, o teismas neatsižvelgė į protingų vaiko poreikių kriterijų , o tik formaliai vertino vaiko poreikius 700 Lt išlaikymo per mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad nepilnametė E. K. gim. 1997-01-08 yra šalių nesantuokinis vaikas (b.l. 8), mergaitė gyvena kartu su ieškove motina N. V., kuri santuokoje turi dar vieną vaiką (b.l. 45-46). Vilniaus rajono apylinkės teismo 1998-06-18 sprendimu E. nustatytas alimentų dydis ne mažiau vieno MGL kas mėnesi. Ieškinio padavimo diena 2010-12-30 išlaikymo dydis sudarė 197, 15 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šalių dukros būtinas poreikius gali patenkinti 700 Lt dydžio išlaikymas, tokia išvadą teismas padarė įvertinus vaiko amžių (E. jau sukako 15 metų) ir atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, nes orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, tokios nuostatos prisilaiko ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006 ir kt.). Kolegija pažymi, kad esant CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatai ir minėtai teismų praktikai, vaiko tėvai privalo įrodinėti tik vaiko specialių poreikių būvimą ir tais atvejais, kai prašoma didesnio, negu vieno minimalios mėnesio algos, išlaikymo dydžio. Jog akivaizdu, kad minimalūs vaiko poreikiai, susiję su fiziniu, protiniu, dvasiniu ir doroviniu jo vystymusi, paauglystės laikotarpiu yra žymiai didesni už vaiko poreikius ankstyvosios vaikystės laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju E. sulaukus paauglystės, jos minimalūs poreikiai, kurie užtikrintų būtinas jos vystymosi sąlygas yra pasikeitę iš esmės. Be to, nuo 2001-01-01 pasikeitė nepilnamečiams vaikams skiriamo išlaikymo dydžio teisinis reguliavimas. CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vilniau rajono apylinkės teismo 1998-06-18 sprendimu E. nustatytas alimentų dydis ne mažiau vieno MGL kas mėnesi, pagal kurį ieškinio padavimo diena 2010-12-30 išlaikymo dydis sudarė 197, 15 Lt, negali užtikrinti būtiniausių nepilnametės poreikių maistui ir drabužiams, nekalbant apie protinio ir dvasinio vystymosi poreikius. Dėl to kolegija atmeta apelianto argumentus, kad ieškovė neįrodė vaiko išlaikymo dydžio. Kad E. būtiniausiai poreikiai sudaro žymiai mažiau, negu 700 Lt, apeliantas įrodymų nepateikė.

Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad apelianto turtinė padėtis ženkliai skiriasi nuo ieškovės turtinės padėties, nes vertinant šalių turtinę padėti, teismas turėjo omeny ne tik darbo užmokesti bet ir jų turimą nekilnojamąjį turtą. Natūralu, kad atsakovui priklausančios ½ d. namų valdos vertė yra didesne, negu ieškovei priklausančio ½ d. buto. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių galima būtų padaryti išvadą, kad apeliantas neturi galimybės gauti didesnio uždarbio ir turėti daugiau pajamų. Teismo išvados, kad šalys yra sveiki ir darbingi žmonės, apeliantas nepaneigė. Kadangi CK 3.192 str. 2 d. reikalauja, kad tėvų skiriamo išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, kolegija sprendžia, kad pagal teisės normų reikalavimus tėvai visais atvejais turi pareigą užtikrinti nepilnamečiam vaikui vystytis būtinas sąlygas – t.y. fizinį, protinį, dvasinį ir dorovinį vystymąsi. Tėvų menkas uždarbis ar visai jokių pajamų neturėjimas negali būti teisėtu pagrindu, atleidžiančiu tėvus nuo pareigos išlaikyti savo vaikus arba skirti jiems mažesnį išlaikymą nei tai reikalinga būtiniausiems vaiko poreikiams užtikrinti. Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas išlaiko dar 2 nepilnamečius santuokinius vaikus – 6 metų sūnų (duomenys neskelbtini) ir 2 metų dukrą (duomenys neskelbtini), nepaneigia atsakovo pareigos skirti 350 Lt per mėnesį išlaikymą daug vyresnei dukrai, todėl taip pat atmetamas.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo svarstyti kitų ieškovės ir atsakovo santuokinių vaikų išlaikymo klausimo, nes tokio reikalavimo šioje byloje nėra, be to santuokinių vaikų išlaikymui turi reikšmės šalių sutuoktinių, kurie nėra bylos dalyviai, turtinė padėtis. Dėl to neturi reikšmės apelianto argumentas, kad teismas netikrino, ar ieškovės nepilnamečiui sūnui A. V. yra priteistas išlaikymas ir kokio dydžio, tuo daugiai kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str.).

Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos teisėjai Natalja CikotoOna GasiulytėVidas Stankevičius