Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. T. nuteistas pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. T. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. baudžiamuoju įsakymu ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių, jas pakeitus pagal BK 65 straipsnį, ir M. T. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsniu, į subendrintos bausmės laiką įskaitytas M. T. sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. gruodžio 10 d. iki 2025 m. sausio 13 d., bei pagal Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. baudžiamąjį įsakymą ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 14 d. nuosprendį atliktas bausmių laikas. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2025 m. sausio 14 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. T. nuteistas už tai, kad 2024 m. rugsėjo 1 d. apie 20.00 val., iš buto adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, J. S. priklausantį turtą – dviratį „Scott“, 750 Eur vertės.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliaciniu skundu prašoma atidėti nuteistajam M. T. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šiose apeliacinio skundo ribose - tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Šiuo metu galiojančiame BK 75 straipsnio 9 dalyje imperatyviai nustatyta, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Taisyklė, numatanti teismo pareigą svarstyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, o neatidėjimo atveju sprendimą motyvuoti, buvo numatyta ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 75 straipsnio 8 dalies redakcijoje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija). Skundžiamame nuosprendyje įvertinta bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma (BK 54 straipsnis), nuteistojo M. T. padarytos nusikalstamos veikos metu pagrobto turto vertė, BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bei padaryta išvada, kad BK 75 straipsnio taikymo pagrindų nenustatyta. Nors Skundžiamame nuosprendyje daugiau motyvų dėl galimybės atidėti nuteistajam M. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nenurodyta, tačiau teisėjų kolegija sutinka su padaryta išvada, kad bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam nagrinėjamu atveju nėra galimas. Nors ir egzistuoja BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas formalusis pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, tačiau, įvertinus nuteistąjį M. T. charakterizuojančių duomenų visumą, nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuteistasis M. T. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Praeityje M. T. ne vieną kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, taip pat ir už kitų BK 178 straipsnio dalyse numatytų nusikalstamų veikų, susijusių su svetimo turto vagystėmis, padarymą (1 t., b. l. 82–111). Taip pat, nuteistasis M. T. baustas ir už administracinių nusižengimų, susijusių su įvairiomis svetimo turto vagystėmis, padarymą, jam paskirtų administracinių nuobaudų – baudų, nemoka (1 t., b. l. 112–155). Svarbu įvertinti ir tai, kad po nusikalstamos veikos, dėl kurios priimtas skundžiamas nuosprendis, padarymo (veika padaryta 2024 m. rugsėjo 1 d.) nuteistojo M. T. atžvilgiu buvo priimti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. baudžiamasis įsakymas (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) bei Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. spalio 14 d. nuosprendis (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriais M. T. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Aplinkybės dėl nuteistojo M. T. daromų analogiškų nusikalstamų veikų bei daromų administracinių nusižengimų, susijusių su svetimo turto vagystėmis, tai, kad nuteistasis M. T. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, niekur nedirba ir nėra registruotas Užimtumo tarnyboje (registracijos Užimtumo tarnyboje pabaiga: 2023 m. liepos 31 d.) (1 t., b. l. 78–79, 80) leidžia teigti, kad nuteistasis M. T. nedaro išvadų dėl savo neteisėto elgesio, jo nevertina neigiamai ir toliau tyčia sistemingai daro naujas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus. Teisėjų kolegija Skundo argumentus, kad nagrinėjamu atveju atidėjus nuteistajam M. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą šis savo neteisėtą elgesį pakeis, susiras darbą ir ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys, vertina kaip deklaratyvius, todėl atmeta. Atsakant į Skundo argumentus, jog nuteistasis M. T., būdamas laisvėje, galėtų susirasti darbą ir galėtų pradėti atlyginti susikaupusias skolas dėl priteistų teismo proceso išlaidų bei skolas antstoliams, pažymėtina, kad laisvės atėmimo vietose nuteistiesiems yra sudaromos galimybės susirasti darbą ir gauti už jį atlygį. Skunde nurodoma, kad nukentėjusiajam J. S. žala nepadaryta. Iš bylos matyti, jog nukentėjusiajam J. S. priklausantis pavogtas dviratis „Scott“, kuris buvo surastas lombarde, grąžintas. Tačiau sprendžiant klausimą dėl galimybės atidėti nuteistajam M. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, ši aplinkybė, vertinant visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, nėra esminė dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Aplinkybė, kad nuteistasis M. T. prisipažino bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertinta kaip nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, ši aplinkybė nėra išskirtinė ir pakankama spręsti apie galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Visetas bylos duomenų nurodo, jog nuteistasis M. T. teigiamų išvadų dėl savo neteisėto elgesio nedaro ir jo nekeičia, daromos svetimo turto vagystės yra tapusios jo pragyvenimo šaltiniu.

7. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas anksčiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes, sprendžia, kad, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl negalimumo nuteistojo M. T. atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, padarytos nusikalstamos veikos ir kitų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl galimybės atidėti nuteistajam M. T. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, visumą ir teisės taikymo klaidų nepadarė. Keisti skundžiamo nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistajam M. T. paskirtos bausmės

8. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. T. paskirtos bausmės rūšis ar paskirtos bausmės dydis. Tačiau vadovaujantis tuo, kad teisinę padėtį švelninantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją teisinę galią (BK 3 straipsnio 2 dalis), apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl nuteistajam M. T. paskirtos bausmės dydžio, atsižvelgiant į nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius naujus BK pakeitimus.

9. Paskiriant nuteistajam M. T. laisvės atėmimo 1 metams bausmę, be kita ko, buvo įvertinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai bei papildymai, priimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymu (toliau – Įstatymas). Įstatymo 7 straipsniu pakeistos BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriomis reglamentuojamas recidyvo klausimas. Iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Naujojoje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, naujai įsigaliojusi BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija švelnina nuteistųjų teisinę padėtį, kadangi nebenumato taisyklės visuomet pripažinti asmenį recidyvistu, kuomet šis neišnykus teistumui padaro naują nusikaltimą. Todėl nagrinėjamu atveju reikalinga įvertinti sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taikymą. Įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius nuteistąjį M. T. charakterizuojančius duomenis, jo praeityje padarytas nusikalstamas veikas, aplinkybę, kad nuteistasis, naują nusikalstamą veiką padarė, turėdamas neišnykusi teistumą, kad jis ne pirmą kartą yra teisiamas už tyčinių nusikaltimų padarymą, be kita ko, susijusių su svetimo turto vagystėmis, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nuteistajam M. T. pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgus į tai, jog procesas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal nuteistojo skundą ir, atitinkamai, pagal BPK 320 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą jo teisinė padėtis negali būti sunkinama, teisėjų kolegija atskiro procesinio sprendimo dėl M. T. (ne)pripažinimo recidyvistu, kaip tai numatyta šiuo metu galiojančioje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija), nepriima ir dėl to plačiau nepasisako.

10. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiu Įstatymo 22 straipsniu buvo pakeistas ir BK 61 straipsnis, kuriame iki Įstatymo įsigaliojimo, galiojo bausmės skyrimo taisyklė, numačiusi, kad kaltininkui skiriamos bausmės dydis skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Skundžiamu nuosprendžiu sprendžiant nuteistajam M. T. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio klausimą nurodyta, kad skirtos realios laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatyta artima jos vidurkiui. Šiuo metu galiojančioje BK 61 straipsnio 4 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) numatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti <...>. Nagrinėjamu atveju nustatyta viena nuteistojo M. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nustatyta ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuteistajam M. T. nėra pagrindo skirti minimalų BK 50 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės dydį. Skundžiamame nuosprendyje įvertintų aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, visuma (BK 54 straipsnio 2 dalis) patvirtina, kad nuteistajam M. T. paskirtos bausmės rūšis bei dydis yra proporcinga jo asmenybei bei padarytai nusikalstamai veikai. Nuteistasis M. T. praeityje ne vieną kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, jam praeityje buvo skiriamos ne tik laisvės atėmimo bausmės, tačiau ir švelnesnės bausmių rūšys (areštas) (1 t., b. l. 82–111), tačiau matyti, kad jos nuteistojo elgesio teigiamai nepaveikė. Nuteistasis M. T. ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, savo priešingo teisei elgesio nekeičia, ką patvirtina ir jo padaryti administraciniai nusižengimai, susiję su vagystėmis iš parduotuvių, už kuriuos paskirtų administracinių nuobaudų – baudų, nuteistasis taip pat nemoka (1 t., b. l. 112–155). Skundžiamame nuosprendyje išsamiai įvertintos klausimui dėl nuteistajam M. T. skirtinos bausmės dydžio išspręsti reikalingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo pozicija yra ta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimo klausimui reikšmingas aplinkybes, teisės taikymo klaidų nepadarė, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistajam M. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę ir nustatydamas jos trukmę nuteistajam M. T., bausmės skyrimo taisyklių bei principų nepažeidė, atsižvelgė į bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių švelninančių nuteistojo M. T. teisinę padėtį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. T. apeliacinį skundą atmesti.