Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. E. ieškinį atsakovei Ž. E. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas nedalyvavo, bylą vedė per atstovą. Ieškovo atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovas yra tvirtai nusprendęs nutraukti santuoką. Sutuoktinių ryšiai nutrūkę nuo 2009 metų, kai ieškovas išvyko gyventi į Norvegiją. Atsakovė tuo metu turėjo polinkį į alkoholį, išgėrinėjo. Ieškovas išvyko į Norvegiją. Norėdamas, kad atsakovė keistų gyvenimo būdą, pasikvietė ją į Norvegiją. Atsakovė į Norvegiją atvyko 2012 metais, ieškovas jai padėjo ieškoti darbo, siūlė lankyti norvegų kalbos kursus, išnuomojo gyvenamąją vietą. Ieškovas gyvena tame pačiame name, tačiau jie gyvena atskiruose kambariuose, kaip šeima jau nebegyvena. Ieškovas padėjo atsakovei tik kaip vaiko motinai. Atsakovei buvo siūlyta nutraukti santuoką abiejų sutikimu, tačiau atsakovė nesutiko. Šalių nebesieja jokie bendri interesai, ateities planai. Ieškovas nori santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės, kadangi jie neieškojo sprendimo kaip išsaugoti šeimą, nebuvo tarpusavio pagarbos, darnos šeimoje. Šalys bendro ūkio neveda nuo 2009 metų ir negyvena santuokinio gyvenimo. Jų santuoka faktiškai iširusi. Ieškovas prašo visą santuokos metu įgytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei, kadangi ieškovo manymu, atsakovės materialinė padėtis prastesnė, ji yra nedirbanti. Žemės sklypą priteisus atsakovei, ji galės jį parduoti ir taip gauti lėšų bei įsigyti gyvenamąją vietą. Žemės sklypas neišnuomotas, jame nevykdoma jokia veikla. Kito dalintino kilnojamojo ir nekilnojamo turto šalys neturi. Taip pat neturi kreditorinių įsipareigojimų.

Atsakovė byloje atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovės atstovas advokatas A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė nesutinka su ieškinio reikalavimu nutraukti santuoką. Atsakovės vertinimu, jų santuoka nėra iširusi, šalys gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Atsakovei nežinomos priežastys kodėl norima nutraukti santuoką. Atsakovė nepripažįsta jokios savo kaltės. Iš atstovaujamosios jam žinoma, kad ieškovas išvyko į užsienį, o atsakovė liko Lietuvoje, prižiūrėjo tuo metu nepilnametį vaiką. Kai sūnui suėjo 18 metų, atsakovė išvažiavo į Norvegiją, po to ir sūnus atvažiavo. Šalys nuo 2012 metų gyveno kartu Norvegijoje. Šalys ir dabar ten gyvena, veda bendrą ūkį. Todėl preziumuoti, kad santuoka iširusi, nėra pagrindo. Atsakovės kaltė dėl santuokos nutraukimo nėra įrodyta. Jokių įrodymų dėl atsakovės kaltės nėra. Todėl nesant tokių įrodymų, ieškinys netenkintas ir atmestinas kaip neįrodytas.

Atsakovė nereiškia savarankiškų turtinių reikalavimų, neprašo, kad jai būtų priteistas santuokoje įgytas turtas. Santuokoje įgytas žemės sklypas, atsakovės požiūriu, yra bevertis ir jai nereikalingas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 1995-05-06 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 727. Tai patvirtina byloje pateiktas santuokos liudijimas. Pažymėtina, kad santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito sutuoktinio nepaneigia teismo išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Ieškovas teigimu, jam su atsakove esant skirtingų charakterių, pažiūrų, ilgainiui tarp jų prasidėjo nesutarimai, neliko tarpusavio pagarbos ir darnos šeimoje. Todėl nuo 2009 metų bendras jų šeimyninis gyvenimas nutrūko. Ieškovo vertinimu, abu jie kalti dėl šeimos iširimo, nes nei vienas iš jų neieškojo sprendimo kaip išsaugoti šeimą.

Su šia ieškovo pozicija atsakovė nesutiko, per savo atstovą nurodė, kad šeima nėra iširusi, kad su ieškovu gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Taip pat teigė nematanti jokios savo kaltės ir kad jai nežinomos priežastys, kodėl ieškovas nori santuoką nutraukti.

Vertinant šias šalių išsakytas pozicijas, pažymėtina tai, kad 2016-01-14 nutartimi buvo paskirtas 3 mėnesių terminas sutuoktiniams susitaikyti ir civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas. Terminas susitaikymui skirtas įvertinus atsakovės argumentus, kad šalių santuokiniai ryšiai nėra nutrūkę, kad šalys gyvena Norvegijoje tuo pačiu adresu, todėl turi galimybę susitaikyti ir santuoką išsaugoti (b.l. 69-70). Tačiau pasibaigus susitaikymo terminui, ieškovas pateikė prašymą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, nurodydamas, kad šalims nepavyko susitaikyti, todėl prašė atnaujinti bylos nagrinėjimą ir santuoką nutraukti (b.l. 75). Nustačius, kad per nustatytą terminą šalys nesusitaikė, 2016-04-22 nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas, (b.l. 80).

Tai, kad per teismo nustatytą terminą šalys nesusitaikė, laikytina aplinkybe, pagrindžiančia ieškovo poziciją, kad šalių santuoka faktiškai iširo. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog siekia santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes dėl abiejų charakterių ypatumų neliko pagarbių tarpusavio santykių, jų abiejų pastangos išsaugoti šeimą buvo nepakankamos. Atsakovė teigė, kad jos kaltės dėl santuokos iširimo nėra. Tačiau nenurodė jokių ieškovo kaltę preziumuojančių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kad santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės. Atsakovė taip pat nenurodė ir nepateikė įrodymų, kokių veiksmų ji ėmėsi santuokai išsaugoti. Byloje nesant jokių duomenų, jog santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio kaltės, spręstina, jog nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes dėjo nepakankamai pastangų sukurti ir išsaugoti šeimos santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, moraline bei materialine parama vienas kitam. Todėl pripažintina, kad jie abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.27 straipsnyje ir santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašė po santuokos nutraukimo palikti jam prigimtinę pavardę, o atsakovei santuokinę pavardę – „E.“. Atsakovė savarankiško reikalavimo nereiškė, prieštaravimų dėl santuokinės pavardės jai palikimo nepateikė. Todėl, ieškovo prašymu, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės – E., E..

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad išlaikymo sau iš atsakovės nereikalauja, taip pat prašo iš jo nepriteisti išlaikymo atsakovei. Atsakovė savarankiško reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo nereiškė, dėl ieškovo prašymo prieštaravimų nereiškė. Todėl nesant reikalavimų, išlaikymas šalims nepriteistinas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (Civilinio kodekso 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas.

Nustatyta, kad šalims gyvenant santuokoje, 2005-10-19 ieškovo T. E. vardu sudaryta pirkimo -pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas nupirko 3,9000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (b.l. 25-27). Šis juridinis faktas įregistruotas VĮ Registrų centre (b.l. 11). Minėtas nekilnojamasis turtas laikytinas šalių bendrąją jungtine nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Kito dalintino turto ir prievolių šalys gyvendamos santuokoje neįgijo (b.l. 9, 13-24).

Ieškovas po santuokos nutraukimo prašė santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą priteisti atsakovei, neišmokant jam piniginės kompensacijos, motyvuodamas, kad jo turtinė padėtis geresnė. Atsakovė savarankiško reikalavimo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nereiškė. Todėl nesant kitokio reikalavimo, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir atsakovei Ž. E. priteistinas 3,9000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), neišmokant ieškovui piniginės kompensacijos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovas, pateikdamas ieškinį, šioje byloje sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio (b.l. 6). Apie turėtas atstovavimo išlaidas duomenų nepateikė. Todėl tenkinus ieškovo ieškinį, iš atsakovės jam priteistina 41 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).

Valstybė byloje patyrė šias išlaidas 10,24 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos valstybei priteistinos ir atsakovės (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovei išaiškintina, kad šią sumą ji turi sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752), į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovo T. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir atsakovės Ž. E. (iki santuokos sudarymo T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 1995-05-06 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 727, pripažįstant, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui T. E. palikti prigimtinę pavardę – „E.“, atsakovei Ž. E. santuokinę pavardę – „E.“.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti atsakovei Ž. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 3,9000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti ieškovui T. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Ž. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41 Eur ieškovo sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės Ž. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 10,24 Eur (dešimt eurų, 24 ct) išlaidų, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.