Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-252-468/2014

Teisėjas Tadeušas Volkovskis Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00036-2013-9

2014 m. vasario 21 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Artūro Šumsko, Jurgitos Mačionytės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 12 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. (D. J.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 4 d. ir nuteistas: pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 178 str. 4 d. – 40 (keturiasdešimt) parų areštu; pagal BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 7 d., 8 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir D. J. subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šiesiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 7 d., 8 d., 9 d. subendrinta bausmė iš dalies sudėta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 11 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė D. J. paskirta - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką D. J. įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013 01 23 d. iki 2013 01 24 d., nuo 2013 04 16 d. iki 2013 12 23 d.

Bausmės pradžią D. J. nutarta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t.y. nuo 2013 12 23 d.

Nukentėjusiojo V. M. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš D. J. 856 Lt turtinei žalai atlyginti. Dėl likusios ieškinio dalies priimtas nukentėjusiojo V. M. atsisakymas nuo ieškinio.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. (D. J.) pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., už tai, kad 2012 12 13 d., apie 19 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjęs į namo vidų, panaudodamas psichinį smurtą namo šeimininko – V. M. atžvilgiu, t.y. laikydamas rankoje pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro pneumatinį šautuvą su optiniu taikikliu (nešaunamąjį ginklą), bei sakydamas, kad tuoj pradės šaudyti į automobilio ratus, taip sukurdamas situaciją ir įbaugindamas V. M., jog vėliau šautuvas gali būti panaudotas, iš nukentėjusiojo pagrobė automobilį ,,Ford Escort“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos 700 Lt vertės su jo dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo poliusu (galiojusiu iki 2012 m. pabaigos), išduotu B. M. vardu, neturinčius materialinės vertės; 3 automobilio rakteliais, neturinčiais materialinės vertės, taip pat pagrobė automobilyje buvusius daiktus: automobilinį trosą – 20 Lt vertės, akumuliatorių – 50 Lt vertės, užvedimo laidus – 20 Lt vertės, ratų pompą – 15 Lt vertės, automobilinį akumuliatoriaus pakrovėją „Einhell“ – 100 Lt vertės, taip padarydamas V. M. 905 Lt turtinę žalą.

Taip pat D. J. pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2012 12 14 d., apie 19 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, užėjęs į namo vidų, atvirai – namo šeimininko akivaizdoje apžiūrėjo namo kambaryje ant palangės gulėjusį V. M. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Nokia, IMEI kodas (duomenys neskelbtini) – 100 Lt, kurį šeimininkui nukreipus dėmesį į kitus dalykus, pagrobė, taip padarydamas nukentėjusiajam V. M. 100 Lt vertės turtinę žalą.

Be to, D. J. pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2012 12 14 d., tiksliai teismo nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš V. M. pasiskolinęs muzikinį centrą JVC – 150 litų vertės, bei pažadėjęs jį grąžinti kitą dieną, jo negrąžino, šiais savo veiksmais pagrobė šiam nukentėjusiajam priklausantį muzikinį centrą, bei padarė V. M. 150 litų turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis D. J., pastarojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Susipažinus su nuteistojo D. J. apeliaciniu skundu, nustatyta, jog apeliantas neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam per griežtą bausmę.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų (BK 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., BK 180 str. 2 d.) pavojingumo laipsnius, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, D. J. (D. J.) nedirba, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (t. 1, b. l. 188-197), praeityje teistas (t. 1, b. l. 152-187; t. 2, b. l. 112-114), tame tarpe ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju apeliantas sunkų, apysunkį nusikaltimą bei baudžiamąjį nusižengimą padarė, neišnykus ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikinus teistumo. Tai rodo, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, yra socialiai pavojingas, todėl jam kaip recidyvistui, pirmosios instancijos teismas už nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., 180 str. 2 d., paskyręs laisvės atėmimo bausmes, BK 56 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtų bausmių dydžius, įvertino tai, jog nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p. (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi). Kita vertus, apylinkės teismas taipogi konstatavo nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, įtvirtintą BK 60 str. 1 d. 9 p., t.y. veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Apylinkės teismas, įvertinęs aukščiau aptartas bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, pagrįstai nuteistajam už padarytus sunkų bei apysunkį nusikaltimus paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios dydžiai yra žymiai mažesni nei įstatymo sankcijose numatyti šios bausmės rūšies vidurkiai. Be to, subendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes už šiuos nusikaltimus bei už baudžiamąjį nusižengimą (pagal BK 178 str. 4 d.), taip pat anksčiau priimtu nuosprendžiu paskirta bausme, apylinkės teismas taikė ir palankesnį nuteistajam bausmių subendrinimo būdą ir bausmes iš dalies sudėjęs, galutinę bausmę paskyrė laisvės atėmimą, kurio dydis neviršija BK 180 str. 2 d. sankcijoje numato laisvės atėmimo vidurkio. Todėl nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra teisinio pagrindo. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su sergančiais šeimos nariais, negali turėti esminės reikšmės skiriant nuteistajam bausmę ir nustatant jos dydį, juolab, kad jos nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių šias nuteistojo nurodytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti BK 64¹ str. nuostatas dėl šiame straipsnyje įtvirtintų sąlygų neatitikimo. Nustatyta, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, t. y. byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Tai patvirtina byloje esantis teisiamojo posėdžio protokolas (t. 2, b. l. 49-52, 66-69, 108-110). Taip pat byla nebuvo užbaigta ir teismo baudžiamuoju įsakymu. Vien tai, jog D. J. prisipažino padaręs nusikaltimus neleidžia taikyti BK 64¹ str. nuostatas pastarojo atžvilgiu.

Taip pat pažymima, jog nepagrįstas nuteistojo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Kaip matyti iš skundo, nuteistasis mano, jog teismas buvo šališkas, nes neatsižvelgė į aplinkybę, jog jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Visgi, pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino šią aplinkybę ir, kaip jau buvo minėta, pripažino ją nuteistojo atsakomybę lengvinančia. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas subjektyviąja prasme, nes apeliantas nenurodė jokių realių faktų, rodančių bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumą. Nenustatytas pagrindas konstatuoti kokį nors konkretų teisėjo asmeninį tendencingumą, be to, nėra pagrindo daryti išvadą apie nešališkumo principo pažeidimą objektyviuoju aspektu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, jeigu nuteistajam bylos nagrinėjimo metu teisėjo elgesys sukėlė abejonių, jis galėjo pasinaudoti BPK 57–59 straipsniuose numatyta teise ir pareikšti jam nušalinimą, tačiau byloje nušalinimų pareikšta nebuvo. Kolegija pažymi, jog tai, kad teismas priėmė apeliantui nepalankų procesinį sprendimą ir paskyrė, nuteistojo manymu, per griežtą bausmę, nėra teismo šališkumą patvirtinanti aplinkybė.

Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 12 23 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas, o nuteistojo D. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo D. J. apeliacinį skundą.