Alytaus apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. V., (duomenys neskelbtini) neteistas, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

UAB „(duomenys neskelbtini) “ (toliau – ir Bendrovė) vadovas A. V., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui bei matydamas, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, nes Bendrovė realiai veiklos nevykdo t. y. suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti Bendrovės mokumą, savo vadovaujamos Bendrovės laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareikštiems reikalavimams patenkinti, tačiau jokių aktyvių veiksmų, sumažinti įsipareigojimus nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl Bendrovės bankroto iškėlimo, taip pažeisdamas bendrovės kreditoriaus VMI interesus.

Šioje byloje VMI pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams pareiškimą ir pagal jį teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartimi buvo iškelta administracinio nusižengimo byla pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovui A. V. dėl laiku neinicijuoto nemokumo proceso UAB „(duomenys neskelbtini) “, laiku nepateikiant teismui pareiškimo dėl (nemokumo) bankroto bylos minėtai Bendrijai iškėlimo.

Teismo posėdžio metu A. V. pripažino padaręs nusižengimą, dėl jo padarymo gailėjosi bei paaiškino, jog piktybiškai pažeidimo nenorėjo padaryti, taip įvyko dėl nepalankių aplinkybių – darbai sutriko Covid pandemijos metu. Dėl įstatymų neišmanymo nežinojo, kad, įmonei tapus nemokia, reikia skelbti bankrotą. Neturėjo pakankamai lėšų kreiptis į advokatą teisinei informacijai gauti, nes jis pragyvena tik iš neįgalumo išmokos. Jis yra neįgalus nuo gimimo, nustatytas 40 procentų darbingumo lygis.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnyje numatyta juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Nemokumo procesas suprantamas kaip juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo procesas (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 23 dalis). Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant ir bankroto procesą ne teismo tvarka). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

Tai, jog A. V. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, be jo paties paaiškinimų, patvirtina byloje surinkta ir toliau aptariama rašytinė medžiaga, kuri ANK 569 straipsnio atžvilgiu prižįstama įrodymais.

Pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo išdėstytos visos su A. V. inkriminuotu administraciniu nusižengimu susijusios aplinkybės. Nurodyta, jog Bendrovės vadovas A. V., žinodamas apie šios Bendrijos finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI, nuo 2022 m. gegužės 12 d. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė (bylos lapai (toliau – b. l.) 1-5).

Mokesčių mokėtojų registro išraše nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini) , buveinės adresas (duomenys neskelbtini) , vadovas A. V. nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2023 m. birželio 1 d. (b. l. 6).

Pagal VMI pareiškimą Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini) “ bankroto bylą (b. l. 7-10).

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2022 gegužės 12 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 10 729,01 Eur (b. l. 13-14). 2023 birželio 14 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 11 414,90 Eur (b. l. 11-12). Bendrovės mokestinė nepriemoka ir delspinigiai susidarė nesumokėjus mokesčio už aplinkos teršimą, gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio nuo 2018 m. lapkričio 27 d.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis, nekilnojamojo turto Bendrovė neturi (b. l. 23-24).

Aukščiau aptartų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad A. V., būdamas juridinio asmens vadovu, pažeidė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytą pareigą inicijuoti nemokumo procesą Bendrovei, nesikreipė į teismą dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidė kreditorės VMI interesus ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 Eur iki 3000 Eur.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog administracinės nuobaudos paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskyrimo priimamas atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015, 2AT-7-14-303/2017 ir kt.).

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą, nei įstatyme numatyta. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Taigi, iš teismų formuojamos praktikos matyti, kad galimybė skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatymo sankcijoje, siejama ne su kokių nors ypatingų aplinkybių egzistavimu, o iš esmės su ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių (padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai) vertinimu.

Nagrinėjamu atveju, teismas daro išvadą, kad šį administracinį nusižengimą A. V. padarė veikdamas netiesiogine tyčia. (ANK 8 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (ANK 36 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. V. neteistas, jis baustas administracine, turi neįvykdytų administracinių nuobaudų. A. V. šiuo metu nedirba, jis turi neįgalumą – 2007 m. balandžio 12 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, nurodyta, kad A. V. dėl fizinės negalios ((duomenys neskelbtini)) nustatytas keturiasdešimties procentų darbingumo lygis laikotarpiui nuo 2007 m. balandžio 12 d. iki 2050 m. spalio 28 d. A. V. teigė, kad pragyvena iš invalidumo išmokos.

Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pažeidėjui skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti pažeidėjui pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus 200 Eur dydžio baudą. Teismas mano, kad net ir minimali už jam inkriminuojamą nusižengimą numatyta nuobauda būtų neadekvati ir akivaizdžiai neproporcinga padarytam nusižengimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

A. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.