Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei S. R., jos atstovei advokatei A. Ž., institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Z. S.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. R. 2016-12-14 pateiktą patikslintą ieškinį atsakovui V. D., išvadą byloje teikiančiai institucijai Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

nustatė ;

Ieškovė S. R. 2016-12-14 pateiktu patikslintu ieškiniu prašė (T. 1, b.l. 62-70):

(1) nustatyti, jog atsakovas V. D. yra jai (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko - L. R. biologinis tėvas;

(2) nustatyti vaiko - L. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja, t.y. ieškove S. R.;

(3) priteisti iš atsakovo V. D. išlaikymą dukrai L. R., gim. (duomenys neskelbtini), - 170,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas, nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ją, t.y. ieškovę S. R.;

(4) priteisti iš atsakovo V. D. išlaikymo įsiskolinimą už 8 mėn. (už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2016-12-14), t.y. 1457,19 Eur dydžio sumą;

(5) priteisti iš atsakovo V. D. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė S. R. 2016-12-14 pateiktame patikslintame ieškinyje nurodė (T. 1, b.l. 62-70), jog ji su atsakovu V. D. susipažino 2014 m. gruodžio mėn. Nuo 2015 m. sausio mėn. ji ir atsakovas apsigyveno kartu jos mamos R. R. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Ji ir atsakovas gyveno nesusituokę, tačiau santarvėje, vedė bendrą ūkį, mylėjo bei gerbė vienas kitą. 2015 m. gegužės mėn. ji su atsakovu išvyko dirbti į Jungtinę Karalystę. 2015 m. liepos mėn. ji nuo atsakovo pastojo. 2015 m. rugpjūčio mėnesį Jungtinėje Karalystėje įvykus konfliktui tarp jos ir V. D., ji 2015 m. rugsėjo mėn. grįžo į Lietuvą. Bendravimo su atsakovu nenutraukė, toliau bendravo nuotoliniu būdu, t.y. elektroninėmis ryšio priemonėmis. 2015 m. spalio mėn. atsakovas V. D. grįžo į Lietuvą, jie galutinai susitaikė. Tačiau 2016 m. vasario mėn. V. D. vėl išvažiavo į Jungtinę Karalystę dirbti. (duomenys neskelbtini) jai gimė dukra L. R.. Apie dukros gimimą ji informavo atsakovą V. D.. Nepaisant to, atsakovas nepripažįsta, jog yra gimusios dukros tėvas bei neteikia jai jokio materialinio išlaikymo. Po dukros gimimo, atsakovas ignoruoja ją ir net nebendrauja su ja, o gimusia dukra nesirūpina. Todėl teismo tvarka turi būti nustatyta, kad atsakovas V. D. yra jai (duomenys neskelbtini) gimusios dukros biologinis tėvas. L. R. yra mažo amžiaus, jai reikalinga motinos globa ir priežiūra, todėl jos gyvenamoji vieta turi būti nustatyta kartu su ja. Prašo priteisti iš atsakovo V. D. ir išlaikymą nepilnametei dukrai - 170,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas. Dukros gimimo metu, o taip pat ir šiuo metu, ji neturi pastovių pajamų, yra bedarbė bei su dukra yra pilnai išlaikoma savo mamos R. R.. Atsakovas nuo pat vaiko gimimo dienos, t.y. (duomenys neskelbtini), neteikia jokio materialinio išlaikymo savo dukrai. L. R. sparčiai auga, didėja jos poreikiai, reikalingos vis didesnės išlaidos jos priežiūrai. Ji viena negali patenkinti net minimaliausių dukros poreikių, nes būtiniausiems namų apyvokos daiktams, rūbams, maistui, higienos prekėms, jai neužtenka pinigų. Taip pat, iš atsakovo V. D. turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas už 8 mėn., t.y. nuo dukros gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki patikslinto ieškinio teismui pateikimo dienos (2016-12-14), - 1457,19 Eur.

Ieškovė S. R. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ji ir V. D. susipažino 2014 m. gruodžio mėnesį. Susipažino bendraudami per „FACEBOOK“, po dviejų dienų susitiko, pradėjo bendrauti nuolat. Sausio mėnesį pradėjo kartu gyventi pas jos mamą R. R., jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Su V. D. turėjo intymių santykių, tokius santykius palaikė tik su atsakovu. Iki gegužės mėnesio gyveno pas jos mamą, o gegužės mėnesį jie abu išvyko į Jungtinę Karalystę. Kartu su jais į užsienį išvyko ir jos brolis T. R.. Jie visi trys dirbo mašinų plovykloje, gyveno nuomojamame name. Liepos mėnesio gale ji suprato, kad yra nėščia. Apie tai pasakė atsakovui V. D., pastarasis reagavo gerai. Tačiau greitai po to, ji su V. D. pradėjo nesutarti, konfliktuoti. Todėl rugsėjo mėnesį ji viena grįžo į Lietuvą. Grįžusi su V. D. bendravo nuotoliniu būdu - rašė žinutes, skambino ir pan. V. D. grįžo į Lietuvą lapkričio ar gruodžio mėnesį. Jie susitaikė, vėl kartu apsigyveno pas jos mamą. Vasario mėnesį ji atsigulė į ligoninę tyrimams. V. D. ligoninėje jos nelankė, susirado kitą merginą, iš jos mamos namų išsikraustė. Vėliau ji daugiau su V. D. nesimatė. Dukrą ji pagimdė (duomenys neskelbtini). Apie tai pranešė V. D., nusiuntė jam dukros nuotrauką. Siūlė atvažiuoti aplankyti vaiko, bet jis taip ir neatvažiavo. V. D. dukros nėra matęs. Kurį laiką jie susirašinėjo žinutėmis, bet vėliau bendravimas nutrūko. Kur šiuo metu yra V. D., ji nežino. Ji yra įsitikinusi, kad jos vaiko tėvas yra V. D.. Atsakovas niekada neginčijo, kad tai ne jo vaikas. Dukra gerai jaučiasi, šiuo metu yra sveika. Nori, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Mergaitė specialių poreikių neturi, vystosi normaliai, darželio dar nelanko. Ji su dukra gyvena pas mamą. Būstas jai nekainuoja, bet ji prisideda kiek gali. Šiuo metu nedirba, nes prižiūri vaiką. Yra įgijusi profesinį konditerės išsilavinimą. Mano, kad turi realias galimybes įsidarbinti. Šiuo metu gauna 28,50 Eur išmoką už vaiką ir apie 157,00 Eur socialinę pašalpą. Prašo priteisti iš V. D. 170,00 Eur periodinį kas mėnesį mokamą išlaikymą dukrai. Pažįsta E. D., ji yra V. D. mama, taip pat pažįsta ir atsakovo brolį E. D.. E. D. buvo vieną kartą atvykęs pas juos į namus, kai ji gyveno kartu su V. D.. Kartu su atsakovu buvo nuvykusi ir pas jo mamą. V. D. mama matė ją nėščią, ji žinojo, kad turės anūkę. Gimus mergaitei, E. D. buvo porą kartų atvažiavus jos aplankyti. Ji mergaitei atvežė drabužėlių, higienos priemonių. E. D. žinojo apie jos ir V. D. draugystę, matė ją nėščią. Nuotraukos, pateiktos teismui, darytos draugystės pradžioje, kai jie gyveno kartu Kaune.

Ieškovės S. R. atstovė advokatė A. Ž. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė 2016-12-14 patikslintame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir prašė patikslinto ieškinio reikalavimus tenkinti.

Išvadą byloje teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2017-10-12 pateikė išvadą Nr. VS-2322 (T. 2, b.l. 55-56), kurioje nurodė, kad ieškovės pareikštų reikalavimų (dėl tėvystės nustatymo; vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; išlaikymo jam priteisimo) patenkinimas atitinka nepilnamečio vaiko - L. R., gim. (duomenys neskelbtini), interesus.

Teismo posėdžio metu išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Z. S. palaikė pateiktoje išvadoje suformuluotas rekomendacijas.

Atsakovui V. D. ieškovės ieškinys bei kartu su juo pateikti procesiniai dokumentai, 2007-11-13 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 „Dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse“ nustatyta tvarka, buvo įteikti 2017-02-20 (T. 1, b.l. 99-100). Atsakovas V. D. atsiliepimo į ieškovės ieškinį Kauno apylinkės teismui nepateikė.

Atsakovui V. D. apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką buvo 2017-09-26 pranešta Lietuvos Respublikos CPK 130 str. nustatyta tvarka, t.y. viešo paskelbimo būdu (T. 2, b.l. 36-37, 38). Atsakovas V. D. į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 246 str. 2 d., civilinė byla Nr. 2-2251-950/2017 buvo teismo posėdyje išnagrinėta atsakovui V. D. nedalyvaujant.

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvystės nustatymo.

Lietuvos Respublikos CK 3.146 str. numato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 str. nustato, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu.

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės (Lietuvos Respublikos CK 3.148 str. 1 d.). Ieškovė S. R. 2016-12-14 patikslintame ieškinyje prašė paskirti genominę (DNR) ekspertizę jai (duomenys neskelbtini) gimusios dukros tėvystei nustatyti (T. 1, b.l. 62-70). Kauno apylinkės teismas 2017-03-29 nutartimi paskyrė byloje teismo genominę (DNR) ekspertizę S. R. (duomenys neskelbtini) gimusios dukros tėvystei nustatyti (T. 1, b.l. 101-102, 115-116, 125-126). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2017-05-19 rašto matyti, kad į laboratoriją tėvystės nustatymui atvyko tik ieškovė S. R. su dukra L. R., o atsakovas V. D. į minėtą laboratoriją tėvystės nustatymui nebuvo atvykęs (T. 1, b.l. 136). Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepimo į ieškovės 2016-12-14 patikslintą ieškinį nepateikė, nebuvo atvykęs nei į parengiamąjį posėdį, nei į teismo posėdį, proceso eiga visiškai nesidomėjo. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovas, neatvykdamas į teismą ir visiškai nesidomėdamas proceso eiga, tuo pačiu išreiškė atsisakymą atlikti genominę (DNR) ekspertizę. Tokiu atveju pagrindas tėvystei nustatyti yra įrodomieji faktai (Lietuvos Respublikos CPK 389 str.).

Iš 2016-12-14 patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovės teismo posėdžio metu prisiekus įstatymų nustatyta tvarka duotų paaiškinimų matyti, kad S. R. su V. D. susipažino 2014 m. gruodžio mėn. Nuo 2015 m. sausio mėnesio ieškovė ir atsakovas apsigyveno kartu ieškovės mamos R. R. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas gyveno nesusituokę, tačiau vedė bendrą ūkį. Artimą ir nepertraukimą jų buvimą drauge liudija ieškovės pateiktos fotonuotraukos (T. 1, b.l. 145-146). 2015 m. gegužės mėn. ieškovė ir atsakovas išvyko dirbti į Jungtinę Karalystę. 2015 m. liepos mėnesį ieškovė pastojo. 2015 m. rugpjūčio mėn. įvykus konfliktui tarp jos ir atsakovo, S. R. grįžo į Lietuvos Respubliką. Iš ieškovės S. R. paaiškinimų matyti, kad 2015 m. spalio mėn. į Lietuvos Respubliką grįžo ir atsakovas V. D.. Jie susitaikė, kartu vėl apsigyveno ieškovės mamos namuose. Atsakovas 2016 m. vasario mėn. vėl išvažiavo į Jungtinę Karalystę dirbti. Pateikti elektroninio susirašinėjimo duomenys liudija, kad tuo metu ryšys tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo nutrūkęs, jie bendravo elektroninėmis ryšio priemonėmis. Tai liudija vasario 27 d. susirašinėjimo žinutėmis išklotinė, iš kurios matyti, kad V. D. domisi R. R. savijauta, klausia - „Kokreciai ka reikia padėti. Gi mano vaika nešioji kaip cia gali nerupet.“ (T. 1., b.l. 147).

Gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) liudija, kad (duomenys neskelbtini) S. R. gimė dukra L. R. (T. 2, b.l. 43). Vaiko tėvas gimimo įraše nėra nurodytas (T. 1, b.l. 43). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad informavo atsakovą apie tai, jog gimė jų dukra, nusiuntė jam jos nuotrauką. Kad V. D. žinojo, jog S. R. gimė vaikas liudija tarpusavio susirašinėjimo žinutės, kuriose jis domisi apie ieškovės ir kūdikio grįžimą namo po gimdymo ir klausia - „Kas parveze?“, Nu seip mano vaika veze. Tai pasakyk ko klausiu.“, „Tau as esu niekas. O vaikui tetis. Teisingai pastebeta.“ (T. 1, b.l. 148).

Teismas pažymi, kad ypatingai svarbią reikšmę sprendžiant vaiko - L. R. – tėvystės nustatymo klausimą, turi teismo posėdžio metu apklaustų artimiausių atsakovo V. D. šeimos narių – jo motinos E. D. ir brolio E. D. (T. 2, b.l. 31-33) – paaiškinimai.

Liudytoja apklausta E. D. paaiškino, kad S. R. yra buvusi sūnaus V. D. draugė. S. R. pas ją svečiuose buvo du kartus, ir ji pas S. R. buvo du kartus. Kai S. R. buvo pas ją svečiuose, ji jau buvo nėščia. Sūnus V. D. sakė jai, kad S. R. laukiasi jo vaiko, todėl jie ir buvo atvažiavę pas ją. Ji žinojo, kad jos sūnus ir S. R. gyvena kartu, todėl vaikas gali būti jos sūnaus. Ji žinojo, kad sūnus gyvena Kaune. Kad yra gimęs vaikas, ji sužinojo, kai sūnus atsiuntė nuotrauką. Po kiek laiko ji važiavo aplankyti mergaitės. Ji nuvežė ir dovanų. Jai mergaitė neatrodė panaši į sūnų. Ji po dviejų mėnesių važiavo antrą kartą lankyti mergaitės. Kai ji sūnui pasakė, kad buvo aplankyti mergaitės, sūnus jai sakė, kad mergaitė yra ne jo. Ji žino, kad sūnus yra Jungtinėje Karalystėje, bet kur konkrečiai ji nežino. Kitas jos sūnus E. D. taip pat yra matęs ir pažįsta S. R..

Liudytoju apklaustas E. D. paaiškino, kad S. R. pažįsta. Jis su ja susipažino, kai važiavo aplankyti brolio V. D.. S. R. ir V. D. tuo metu buvo pora. Jų santykiai buvo geri. Jie tuo metu kartu gyveno (duomenys neskelbtini), ten jis ir važiavo aplankyti brolio. Tuo metu jo brolis bendravo tik su S. R.. Jis vieną ar du kartus matė juos kartu. Kai jis matė S. R. tuo metu ji nebuvo nėščia. Jis šiuo metu nebendrauja su broliu. V. D. jam buvo minėjęs, kad turės vaiką, bet sakė, kad vaikas ne jo. Kai jis buvo Jungtinėje Karalystėje, brolis V. D. jam minėjo, kad vyksta teisminis procesas. Jis šiuo metu nežino brolio gyvenamosios vietos.

Teismo posėdžio metu liudytoja buvo apklausta ir ieškovės motina R. R., kuri patvirtino visas S. R. nurodytas faktines aplinkybes apie jos bendrą gyvenimą kartu su V. D., jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).

Aptarti netiesioginiai įrodymai – bendrą gyvenimą liudijančios fotonuotraukos (T. 1, b.l. 145-146), elektroninio susirašinėjimo duomenys (T. 1, b.l 147-148), liudytojų (E. D. ir E. D.) paaiškinimai – leidžia daryti išvadą, kad S. R. ir V. D. palaikė artimus (taip pat ir intymius) santykius, kartu gyveno. Atsakovas V. D. rūpinosi ieškove S. R. dar iki vaiko gimimo, domėjosi jos sveikatos būklę, ieškovei laukiantis vaiko tėvystės neneigė, kartu su ja toliau gyveno. Byloje surinkti faktiniai duomenys liudija, kad V. D. buvo informuotas apie vaiko gimimą, domėjosi jo grįžimu namo. Būtent iš paties atsakovo, t.y. V. D., jo motina E. D. sužinojo, kad gimė mergaitė, iš sūnaus gavo jos nuotrauką, po ko, ji važiavo aplankyti L. R., tai darė du kartus. Teismas sprendžia, jog šie faktiniai duomenys (įrodomieji faktai) yra visiškai pakankami konstatuoti, kad atsakovas V. D. yra nepilnametės L. R., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas (Lietuvos Respublikos CK 3.148 str. 1 d., Lietuvos Respublikos CPK 389 str.).

Nagrinėjamoje civ. byloje nėra įrodymų, paneigiančių ieškovės S. R. nurodytas aplinkybes dėl L. R. kilmės. Atsakovas V. D. tokių įrodymų taip pat nepateikė, visiškai ignoravo teismo procesą dėl vaiko kilmės nustatymo, ką patvirtiną liudytoju apklausto E. D. paaiškinimai, kad jam brolis yra minėjęs apie tai, jog Lietuvoje vyksta teismas dėl tėvystės nustatymo. Todėl ieškovės S. R. patikslinto ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas - nustatytina, kad L. R., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas V. D. (Lietuvos Respublikos CK 3.140 str. 4 d., 3.146 str. 1 d., 3.147 str. 2 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė S. R. prašė nepilnametės dukters L. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja. Iš bylos duomenų bei ieškovės teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių nustatyta, kad jau nuo pat gimimo nepilnametė dukra L. R. gyvena su S. R., mergaitė yra prisirišusi prie motinos, o su savo biologiniu tėvu ji nėra bendravusi, su juo jos nesieja jokie socialiniai, emociniai ar kitokie ryšiai. Be to, mergaitė yra mažametė jai yra reikalinga nuolatinė motinos globa. Esant nurodytoms aplinkybėms bei byloje pateiktiems faktiniams duomenims, įvertinat ginčo šalių dukters amžių, jos ir motinos gyvenimą kartu, vadovaujantis nepilnametės interesais, L. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove S. R. (Lietuvos Respublikos CK 3.174 str. 2 d.).

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.

Ieškovė S. R. 2016-12-14 ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. D. išlaikymą dukrai L. R., gim. (duomenys neskelbtini), - 170,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas, nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ją. T.y. ieškovę S. R..

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. reglamentuota tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymas - tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas. Tėvų pareiga vaikui teikti išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas pajamų ar piniginių lėšų neturėjimu, gaunamomis minimaliomis pajamomis, nebendravimu su vaiku ar pan. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. Išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti ir protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata bei amžius. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo, tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė, grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Įstatymo leidėjas, sureguliuodamas išlaikymo santykius, įtvirtino principą „pagal poreikius ir galimybes“. Tai reiškia, kad turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai - tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs - amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

L. R. gimė (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu yra 1,5 m. amžiaus (T. 2, b.l. 43). Ji yra prižiūrima ieškovės S. R., nelanko jokios ugdymo įstaigos, nelanko jokių papildomų užsiėmimų. Ginčo šalių nepilnametė dukra vystosi normaliai, neturi jokių sveikatos sutrikimų ar papildomų poreikių. Atsižvelgiant į tai, taip pat remiantis pačios ieškovės S. R. paaiškinimais, taip pat rašytine nagrinėjamos civ. bylos medžiaga, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko - L. R. - poreikiai yra visiškai įprastiniai.

Nagrinėjama civ. byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo V. D. gaunamas pajamas. Tačiau iš teismo posėdžio metu paklaustų asmenų (ieškovės S. R.; atsakovo motinos E. D.; atsakovo brolio E. D.) paaiškinimų matyti, kad jis yra išvykęs į Jungtinę karalystę, ten gyvena ir dirba. Lietuvos Respublikoje registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, atsakovas neturi (T. 2, b.l. 52-53). Teismas pažymi, kad atsakovas V. D. yra jauno ir darbingo amžiaus (22 m.), neturi jokių sveikatos problemų. Nagrinėjamoje civ. byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad V. D. turėtų kitų išlaikytinių. Savo ruožtu, ieškovė S. R. niekur nedirba, prižiūri dukrą L. R.. Jos pajamas sudaro tik gaunamos socialinės išmokos, registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių ieškovė S. R. taip pat neturi (T. 2, b.l. 51, 54).

Ieškovė S. R. prašydama priteisti iš atsakovo V. D. išlaikymą nepilnametei dukrai L. R. periodinėmis išmokomis - po 170,00 EUR kiekvieną mėnesį, be kita ko, nurodė, jog tokio dydžio išlaikymas yra būtinas, nes nepilnametis vaikas auga, didėja jo poreikiai maistui bei ugdymo priemonėms, ir pan. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad gausioje kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Civ. bylos nagrinėjimo momentu minimali mėnesinė alga yra 380,00 EUR, tačiau kaip matyti iš pačios ieškovės S. R. pareikšto materialinio teisinio reikalavimo, ji nepilnamečio vaiko išlaikymui prašo priteisti mažesnę mėnesinę išlaikymo sumą, t.y. po 170,00 EUR. Tokio dydžio išlaikymas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas (kas laikytina visuotinai žinomomis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 1 p.)), taip pat į atsižvelgiant ir į jau anksčiau nurodytas objektyvias aplinkybes (didėjančius nepilnametės ginčo šalių dukros poreikius dėl jos natūralaus vystymosi; neišvengiamą būtinybę greitai pradėti lankyti ugdymo įstaigą – lopšelį/darželį), gali užtikrinti tik pačius būtiniausius ir reikalingiausius L. R. poreikius. Pažymėtina, kad analogiškos praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-456-413/2016; kt.).

Todėl įvertinus visas nurodytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko - L. R. - poreikius (kurie laikytini įprastiniais), atsakovo turtinę padėtį (yra jauno ir darbingo amžiaus; neturi jokių išlaikytinių; neturi jokių materialinių išlaidų reikalaujančių sveikatos problemų), iš atsakovo V. D. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui – L. R. periodinėmis išmokomis - po 170,00 EUR kiekvieną mėnesį, iki jos pilnametystės, nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos (t.y. nuo 2016-12-14) (Lietuvos Respublikos CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo lėšos kasmet indeksuojamos LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė S. R..

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Ginčo šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo ar sumažinimo) (Lietuvos Respublikos CK 3.201 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė 2016-12-14 pateiktu patikslintu ieškiniu taip pat prašė priteisti išlaikymo L. R. įsiskolinimą, sudarantį 1457,19 Eur sumą, skaičiuojant išlaikymą nepilnametei dukrai po 170,00 Eur, už laikotarpį nuo nepilnametės dukters gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-12-14).

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė S. R. nurodė, kad atsakovas V. D. prie dukters išlaikymo neprisideda nuo jos gimimo. Atsakovas įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, byloje nepateikė. Bylos faktiniai duomenys liudija, kad V. D. nėra matęs savo dukros, jos niekada nelankė, materialinės paramos jokia forma jai neteikė.

Sprendžiant išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo klausimą, yra būtina nustatyti vaiko poreikius už ginčo laikotarpį. Neabejotina, kad ieškovės nurodyto išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu dukrai taip pat reikėjo drabužių, maisto, vaistų, vitaminų, taip pat specialių kūdikio priežiūros priemonių (pvz. sauskelnių, servetėlių ir pan.). Vertintina, kad L. R. poreikiai nuo gimimo iš esmės nesikeitė ir jiems tenkinti buvo reikalinga ne mažesnė suma, kaip ir šiuo metu.

Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium. Kaip jau minėta anksčiau, atsakovas V. D. nepateikė jokių įrodymų, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu teikė išlaikymą nepilnametei dukrai. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis būtų buvusi blogesnė nei šiuo metu. Todėl teismo vertinimu, atsakovas būdamas sveikas ir darbingas turėjo galimybę teikti 170,00 Eur išlaikymą dukrai L. R. kiekvieną mėnesį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu neabejotinai reikėjo tenkinti būtinuosius nepilnametės dukros poreikius, o V. D. neįrodė, kad išlaikymą teikė, iš atsakovo priteistinas 1457,19 Eur išlaikymo įsiskolinimas už 257 dienų laikotarpį, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) (vaiko gimimo) iki 2016-12-14 (iki patikslinto ieškinio padavimo dienos), skaičiuojant po 170,00 Eur per mėnesį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Teismas priimdamas sprendimą tuo pačiu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 41,00 EUR dydžio žyminis mokestis, kurį ieškovė sumokėjo 2016-10-18 (T. 1, b.l. 45) (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.).

Nuo 2017-04-11 ieškovei S. R. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (T. 1, b.l. 124). Todėl tenkinus jos patikslintą ieškinį, iš atsakovo V. D. valstybei priteistinas 176,67 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (41,00 Eur už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 61,20 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis (170,00 Eur x 12 x 3 proc.), 43,72 Eur (1457,19 Eur x 3 proc.) už priteistą išlaikymo įsiskolinimą) ir 30,75 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 5 p., 85 str. 1 d. 6 p., 88 str. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko - L. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) tėvas, o L. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) yra jo dukra.

Nustatyti vaiko - L. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su motina S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai L. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) po 170, 00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos (t.y. 2016-12-14) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnametei dukrai - L. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) įsiskolinimą - 1457,19 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt septynis Eur ir 19 ct.), už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2016-12-14.

Paskirti S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai L. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti ieškovei S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 41,00 EUR (keturiasdešimt vieną Eur) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas - 176,67 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt šešis Eur ir 67 ct.) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.