- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-14
- Bylos Nr.
- 2A-2711-656/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39489-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas (pran.), Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- E. N.
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Astos Radzevičienės ir Zitos Smirnovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. N. ieškinį atsakovui A. J. dėl tėvystės nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Bylos esmė
Ieškovė, kuri yra gimusi (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nustatyti, kad atsakovas A. J. yra jos tėvas. Ieškovė įsitikinusi, kad ji turi teisę žinoti, kas yra jos biologinis tėvas. Jai šis klausimas yra labai svarbus, lydintis ją visą gyvenimą. Ankstesniais metais jai informacija apie jos biologinį tėvą nebuvo teikiama- jokių konkrečių pavardžių jai nei iš jos motinos, nei kitų giminių neteko girdėti. Ieškovės mama buvo paminėjusi, kad ieškovės biologinio tėvo pavardė jai pačiai nėra žinoma ir ji mananti, kad nėra jokių galimybių jo nustatyti. 2013 metų vasarą ieškovės motina suteikė savo turimą ir ilgą laiką neviešintą informaciją apie ieškovės biologinį tėvą. Ieškovė susipažino su jai pateiktais 1974 metų teismų sprendimais. Ieškovei 2013 metais tapo žinoma, kad jos mama L. K. (mergautinė pavardė P.) 1974 metais kreipėsi į Vilniaus m. Lenino rajono liaudies teismą ir šio teismo 1974 m. balandžio 4 d. sprendimu atsakovas buvo pripažintas E. P. (dabartinė pavardė N.) tėvu. Tačiau Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo 1974-04-29 nutartimi buvo patenkintas atsakovo skundas, sprendimas panaikintas ir byla perduota nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo. Vilniaus m. Lenino rajono liaudies teismas 1974-11-24 sprendimu ieškinį dėl tėvystės nustatymo atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovės mama šio sprendimo neskundė. Ieškovė gimė 1973-09-02. Jos gimimo liudijime įrašo apie tėvą nėra. Atsakovas nepripažino tėvystės, dėl to prašoma nustatyti teismo, kad atsakovas yra ieškovės tėvas.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nuo ieškovės gimimo praėjo daugiau kaip keturiasdešimt metų. Ieškovė turėjo galimybę kreiptis į teismą, jei manė, kad jos teisė yra pažeista, nepraleidusi ieškinio senaties termino. Tėvystės nustatymui ieškinio senaties taikymo išimčių nėra, todėl turi būti taikomas bendras dešimties metų ieškininės senaties terminas. Prašė taikyti ieškinio senatį.
II. Teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino ir pripažino, kad atsakovas A. J. yra vaiko E. P. (N.), gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o E. P. (N.) yra A. J. vaikas.
Šalies argumentai
Teismas vadovavosi CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d., LR CPK 392 str. ir nurodė, kad iš pateiktų teismų sprendimų nustatyta, kad ieškovės motina L. P. siekė įgyvendinti vaiko (ieškovės) teisę žinoti apie tėvą nuo pat gimimo ir dėl to kreipėsi į teismą dėl atsakovo tėvystės nustatymo ir alimentų priteisimo. Jos ieškinys buvo atmestas. Ieškinys paduotas dėl vaiko kilmės iš tėvo nustatymo ir šios bylos reikalavimai kildinami iš šeimos teisinių santykių. Tėvystės nustatymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 str. 2d., 3.146-3.148,3.150 str.). Teismo nuomone, tėvystės nustatymas atitinka pilnamečio vaiko, ieškovės, interesą žinoti savo kilmę ir biologinius tėvus, kadangi ieškovės gimimo liudijime duomenų apie jos kilmę iš tėvo nėra. Tėvystės nustatymui yra taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1d.). Ieškovė nurodė, kad duomenis apie tai kas yra jos biologinis tėvas iš savo motinos ji sužinojo 2013 metų vasarą, todėl senaties terminas skaičiuojamas nuo 2013 metų vasaros. Ieškinys yra paduotas 2013-11-28, todėl ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino. Jokių kitų įrodymų apie tai, kad ieškovė anksčiau žinojo, kad atsakovas yra jos biologinis tėvas nepateikta. Atsakovas su ieškove iki ieškinio pateikimo nebendravo, jis jos neauklėjo ir neišlaikė, ji jo nepažinojo, ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovas Lietuvoje tad jokių duomenų apie savo biologinį tėvą ji iš kitų asmenų ar šaltinių, apart savo motinos, gauti negalėjo. Byloje atliktos DNR ekspertizės aktas patvirtina, jog atsakovas A. J. yra ieškovės E. N. tėvas su 99,995 % tikimybe. Atsakovas prašė skirti pakartotiną ekspertizę nurodydamas, kad atliekant ekspertizę nedalyvavo ieškovės motina, tačiau šis jo prašymas nepagrįstas ir atmestinas, nes pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės įrodyti giminystės ryšį išvadą), o atsakovo tėvystės nustatymui ir ekspertizės atlikimui pakako vien ieškovės ir atsakovo kraujo mėginių. Tiek ieškovė, tiek atsakovas asmeniškai ekspertizės atlikimui davė savo kraujo mėginius ir ekspertizei atlikti DNR laboratorija papildomų duomenų nei iš teismo, nei iš šalių nereikalavo. Ieškovės motina jau siekė nustatyti atsakovo tėvystę, atsakovas šio ieškinio nepripažino ir jos ieškinys buvo atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai.
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas ieškinio senaties termino taikymo klausimą sprendė formaliai, nes ieškovės į teismo posėdį nekvietė ir nesiaiškino senaties termino praleidimo aplinkybių. Ieškinio senaties klausimas yra fakto klausimas. 1973 metais gimusi ieškovė jau nuo pilnametystės 1991 metų turėjo žinoti apie jos teisių pažeidimą, t.y., kad jos gimimo liudijime nėra tėvystės įrašo. Ieškovės motina jau 1974 metais viešai teisme aiškinosi, kas yra ieškovės tėvas. Ieškovė, elgdamasi rūpestingai, turėjo galimybę įstatyme nustatytu terminu pasirūpinti savo teisių gynimu ir pareikšti ieškinį. Teismas aiškino, kad ieškinys dėl tėvystės nustatymo gali būti pareikštas neribotą laiką. Buvo objektyvios aplinkybės ieškovei laiku pasirūpinti savo teisių gynimu. Senaties terminas turi būti taikomas, nes praleistas žymiai.Teismas netenkino atsakovo prašymo į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta ieškovės motiną. Tai padėtų nustatyti ieškinio senaties pradžios terminą ir objektyvų ekspertizės atlikimą. Pagal CK 3.147 str. prasmę seka, kad nagrinėjamu atveju vaiko motina turi būti atsakove.DNR ekspertizės akto išvados kelia pagrįstų abejonių, nes daroma išvada, kad ieškovės duomenys sutampa su ieškovės motinos duomenimis, nors motina nedalyvavo. Teismo konsultacinėje išvadoje nurodoma, kad galėjo būti paneigta spėjama tėvystė, jei butų dalyvavusi ieškovės motina.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą ir prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovė nuo 2003 metų gyvena (duomenys neskelbtini) ir tik 2013 m. vasarą Lietuvoje sužinojo informaciją apie jos biologinį tėvą ir susipažino su teismų 1974 metų sprendimais.Nėra pagrindo pripažinti ieškovės motiną L. K. atsakove, nes jai reikalavimai nekeliami. Ieškovės motina L. K. pati prašė nustatyti atsakovo tėvystę.Eksperto išvada pakankamai aiški – 99,995 proc. tikimybė. Ieškovės motinos dalyvavimas galimai padidintų tėvystės tikimybės procentą. Atsakovas nenurodo jokių ekspertizės atlikimo procedūrų pažeidimų, ekspertizė atlikta pagrįstai, vadovaujantis standartinėmis procedūromis. Apelianto pateiktoje konsultacinėje išvadoje nėra nurodyti pagrindai, kuriais vadovaujantis galima teigti, kad yra pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę. Jei būtų skirta pakartotinė ekspertizė, tai ji skirtina atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertams. Apelianto pateiktoje konsultacinėje išvadoje ginčytinu vadina ne ekspertizės išvadą, bet patį tėvystės nustatymą, kas nėra ekspertų kompetencija.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Ieškovės gimimo laikotarpiu (duomenys neskelbtini), šeimos santykius, tame tarpe ir dėl tėvystės nustatymo, reglamentavo 1969 m. liepos 16 d. priimtas Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau - SŠK). Minėto kodekso 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog reikalavimams, kylantiems iš santuokos ir šeimos santykių, ieškininė senatis netaikoma, išskyrus tuos atvejus, kai pažeistai teisei ginti terminas yra nustatytas TSR Sąjungos įstatymuose ir šiame kodekse. SŠK 55 straipsnyje nėra nustatytas terminas, per kurį gali būti teikiamas pareiškimas teismui dėl tėvystės nustatymo. Galiojančio 2000 m. CK 3.6 str. 1 d. numatyta, kad reikalavimams, kylantiems iš šeimos teisinių santykių, taikoma ieškinio senatis, išskyrus šios knygos nustatytas išimtis. Tačiau nei CK, nei CPK tokios išimties taikytinos tėvystės nustatymui nėra. CK 3.141 str. 4 d. nustato, kad tėvystei pripažinti ieškinio senaties terminai netaikomi, todėl taikytina įstatymo analogija. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ir tėvystės nustatymui neturėtų būti taikoma ieškinio senatis. 1989 m. lapkričio 20 d. priimta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, prie kurios Lietuvos Respublika prisijungė 1992 m. sausio 8 d., o ratifikavo 1995 m. liepos 3 d. 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vaikas įregistruojamas tuoj po gimimo ir nuo gimimo momento turi teisę į vardą ir pilietybę, taip pat, kiek tai įmanoma, teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisė žinoti savo tėvus numatyta ir CK 3.161 straipsnyje, be to, tai yra vienas ir iš vaiko interesų turinį sudarančių elementų. Vaiko teisė žinoti savo tėvus gali būti įgyvendinta ir sulaukus pilnametystės, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.
Apeliantas deklaratyviai nurodė, kad buvo būtina įtraukti į procesą ieškovės motiną L. K., tačiau nenurodo, kokią įtaką jos teisėms ir pareigoms turės teismo sprendimas. Ieškovė yra pilnametė 40 metų amžiaus, todėl nėra žinoma, kad atsakovo pripažinimas tėvu lems ieškovės motinos teisių ir pareigų pasikeitimą. Apeliantas teigia, kad pagal CK 3.147 str. prasmę seka, kad nagrinėjamu atveju vaiko motina turi būti atsakove. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis teiginys nepagrįstas įstatymo norma, nes jokie reikalavimai ieškovės motinai nereiškiami. Pavyzdžiui, CK 3.147 str. 1 d. nustatyta, kad atsakovu yra vaikas ir vaiko motina, kai ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo reiškia vyras, laikantis save vaiko tėvu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai sprendimu nuspręsta dėl tokių asmenų teisių ar pareigų. Tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2012).
1975-10-15 Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso, kuri Lietuvoje įsigaliojo 1997-07-18, 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Minėtos teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, todėl pripažįstamos turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma vadovaujantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-279/2011; Nr. 3K-3-558/2013). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-569/2002; Nr. 3K-3-423/2010). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Tėvystė nustatoma pagal objektyvius medicininius kriterijus ir subjektyvius kriterijus, kurie nustatomi pagal faktinius galimų tėvų tarpusavio santykius. Ieškovė savo ieškinį grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1974-04-29 nutartyje ir Vilniaus miesto Lenino rajono 1974-11-04 sprendime konstatuotomis aplinkybėmis, kad ieškovės motina ir atsakovas draugavo nuo 1967 metų ir laikotarpiu iki 1972 metų pabaigos galėjo turėti lytinių santykių. Šių aplinkybių atsakovas nepaneigė. Byloje atliktos ekspertizės aktas patvirtina, jog atsakovas A. J. yra ieškovės E. N. tėvas su 99,995 % tikimybe (atsakovas yra vienas iš 20000 vyrų, tinkančių būti ieškovės tėvu). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės motinos ir atsakovo santykiai iki 1973 metų leidžia spręsti, kad atsakovas yra ieškovės biologinis tėvas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.