Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje, iki teismo posėdžio dienos niekam neginčijant valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. S. pareiškimą (toliau – ir pareiškimas) suinteresuotiems asmenims Varėnos rajono savivaldybės administracijai ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko dėl juridinio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo bei įregistravimo viešajame registre tikslu nustatyti juridinį faktą, jog jis, T. S., įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į žemės sklype, registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio 1975 m. ūkio būdu pastatyto gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatus – verandas, kurių plotai atitinkamai yra 7,47 m² (1a1p) ir 10,38 m² (2a1p), gyvenamajam namui priklausančios lauko viralinės (2I1p), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rūsį (R), kurio tūris 78 m³, tvarto (6I1p), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatą – sandėlį (1i1ž), kurio tūris yra 90 m³ bei inžinerinį statinį – šulinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nurodo, kad 2018-11-21 patikslintu pareiškimu kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus, prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad jis, T. S., įgyjamosios senaties teise valdo 1975 m. ūkio būdu pastatytą 62,43 m² bendro ploto gyvenamąjį namą bei jam priklausančius ūkio būdu pastatytus ūkinius pastatus, esančius žemės sklype, registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y. 1970 m. statybos 70 m³ tūrio rūsį; 1970 m. statybos 102 m³ tūrio lauko viralinę; 1973 m. statybos 116 m³ tūrio tvartą; 1973 m. statybos 190 m³ tūrio sandėlį; 1984 m. statybos 57 m³ tūrio garažą; 1988 m. statybos 439 m³ tūrio daržinę. Nurodo, kad 2019-04-23 sprendimu Kauno apygardos teismas nusprendė nuosavybės teisės įregistravimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, T. S., įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į 1975 m. ūkio būdu pastatytą 62,43 m² bendro ploto gyvenamąjį namą bei jam priklausančius ūkio būdu pastatytus ūkinius pastatus, esančius žemės sklype registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini): 1970 m. statybos 70 m³ tūrio rūsį, 1970 m. statybos 102 m³ tūrio lauko viralinę, 1973 m. statybos 116 m³ tūrio tvartą, 1973 m. statybos 190 m³ tūrio sandėlį, 1984 m. statybos 57 m³ tūrio garažą; 1988 m. statybos 439 m³ tūrio daržinę.

Pareiškėjas nurodo, kad dėl apsirikimo pareiškime bei sprendime buvo netiksliai nurodytas gyvenamojo namo 1A1p bendras plotas, pagalbinių pastatų tūriai bei neįtrauktas inžinerinis statinys – šulinys. Nors bendras gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato plotas yra 80,28 m², tačiau procesiniuose dokumentuose ir galutiniame sprendime šis plotas nurodytas be priestatų-verandų, kurių plotai atitinkamai yra 7,47 m² (1a1p) ir 10,38 m² (2a1p), t. y. tik 62,43 m² . Taip pat analogiška klaida buvo padaryta nurodant lauko viralinės (2I1p), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tūrį 102 m³, kai bendras tūris su 78 m³ rūsiu (R) yra 180 m³ ir tvarto (6I1p), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tūrį – nurodyta 116 m³, kai bendras tūris su 90 m³ tūrio priestatu – sandėliu (1i1ž) yra 206 m³. Be to pareiškime bei teismo sprendime nėra paminėtas pagrindinio pastato priklausinys – inžinerinis statinys – šulinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

VĮ Registrų centras 2019-07-11 sprendimu Nr. SPR5-5217(14.4) atmetė prašymą įregistruoti nekilnojamąjį turtą nekilnojamojo turto kadastre. Dėl to pareiškėjas nurodo, kad negali visa apimtimi realizuoti savo kaip nekilnojamojo turto savininko teisių ir jų išviešinti prieš trečiuosius asmenis.

Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriuo neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui, jeigu bus konstatuota, jog yra nuosavybės teisių įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygų visuma. Nurodo, kad pareiškime nurodyti statiniai nėra Varėnos rajono savivaldybės nuosavybė, turtas nėra įtrauktas į savivaldybės turto apskaitą, bešeimininkių statinių sąrašą ir į juos savivaldybė daiktinių teisių neturi.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kuriame nurodo, kad pareiškėjo ginčas jau yra išspręstas teisme ir yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl to paties turto, tad manytina, kad pareiškimas turi būti paliktas nenagrinėtas kodekso 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Pareiškėjas turi teisę kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą, ištaisyti rašymo apsirikimo klaidas, t. y. tiksliai nurodyti ginčo turto plotus. Šiuo atveju pareiškėjas gali prašyti nustatyti nuosavybės teisę tik į inžinerinį statinį – šulinį, kurio unikalu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo ginčo objektu išnagrinėtoje byloje, kurioje 2019-04-23 buvo priimtas Kauno apygardos teismo sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas iš dalies, likusioje dalyje byla nutrauktina.

Pareiškėjas, civilinėje byloje Nr. e2YT-224-445/2019, pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad jis kaip dovaną 2017-08-10 iš savo tėvo R. S. gavo paveldėjimo teises į D. S. palikimą, t. y. įgijo palikimą priėmusio įpėdinio statusą, siekė, kad jo vardu būtų įregistruotos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) esančius pastatus (1 gyvenamąjį namą ir 6 ūkinius pastatus). Todėl jis kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Civilinėje byloje Nr. e2YT-224-445/2019 esančio 2018-11-13 Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, į 1975 metais pastatytą 80.28 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) daiktinės teisės neįregistruotos, naudotoju nurodomas S. S., o pareiškėjo nurodomi 6 ūkiniai pastatai, kaip nekilnojamieji daiktai į Nekilnojamojo turto registre apskritai nėra įregistruoti, atitinkamai nėra ir negali būti jokių duomenų apie daiktinių teisių (nuosavybės, valdymo, naudojimo) į juos įregistravimą.

Pareiškėjo pareiškimas buvo patenkintas ir 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu Kauno apygardos teismas nustatė: ,,Nuosavybės teisės įregistravimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į 1975 m. ūkio būdu pastatytą 62,43 m² bendro ploto gyvenamąjį namą bei jam priklausančius ūkio būdu pastatytus ūkinius pastatus, esančius žemės sklype registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),: 1970 m. statybos 70 m³ tūrio rūsį, 1970 m. statybos 102 m³ tūrio lauko viralinę, 1973 m. statybos 116 m³ tūrio tvartą, 1973 m. statybos 190 m³ tūrio sandėlį, 1984 m. statybos 57 m³ tūrio garažą; 1988 m. statybos 439 m³ tūrio daržinę“.

Taigi, šiuo metu jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Tačiau dėl pareiškime padarytos klaidos, neteisingai tiek pareiškime, tiek teismo sprendime yra nurodyti pastatų kvadratūra arba tūriai, t. y. nenurodyti kai kurių pastatų priklausiniai. Dėl to VĮ Registrų centras atsisakė įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą, kadangi teismo sprendime nurodyti duomenys nesutampa su nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis (gyvenamojo namo bendras plotas, lauko viralinės sudėtinės dalies –rūsio tūris ir tvarto 6I1p sudėtinės dalies-sandėlio tūris); nepateiktas dokumentas, kurio pagrindu nekilnojamajam daiktui – šuliniui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) galėtų būti įrašyti kadastro duomenys į nekilnojamojo turto kadastrą.

Kauno apygardos teismo 2019-04-23 sprendime nurodyta, jog ,,Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas bei jam priklausantys ūkio būdu pastatyti ūkiniai pastatai (rūsys, lauko viralinė, tvartas, sandėlis, garažas ir daržinė) į kuriuos nuosavybės teises įgyti pretenduoja apeliantas, yra žemės sklype, kuris nuosavybės teise iki mirties priklausė pareiškėjo seneliui S. S., į 1975 m. pastatytą 80.28 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) daiktinės teisės neįregistruotos, naudotoju nurodomas S. S. (e. b. l. 133-134). Pateiktame 1975 m. kovo 11 d. protokolu Nr. 49 patvirtintame žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane nurodyta, kad žemės sklype pastatyta mūrinė lauko virtuvė, mediniai ūkiniai pastatai, griaunamas senas medinis gyvenamasis namas ir statomas naujas (e. b. l. 83)“. Taigi, teismo sprendime buvo nurodyta, jog gyvenamojo namo bendras plotas yra 80,28 m². Tačiau rezoliucinėje dalyje buvo nurodytas mažesnis plotas, neįskaičius dviejų gyvenamojo namo priestatų-verandų.

Analogiška klaida buvo padaryta ir dėl ūkio pastatų: viralinės, į kurios bendrą tūrį nebuvo įtrauktas rūsio tūris, o į tvarto 6I1p - sandėlio tūris. VĮ Registrų centras, atsisakydamas įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis, kurie nurodyti teismo sprendime ir nesutampa su nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis, nurodė, kad nesutampa gyvenamojo namo bendras plotas, lauko viralinės sudėtinės dalies – rūsio tūris ir tvarto 6I1p sudėtinės dalies-sandėlio tūris, t. y. pažymėjo, kad nesutampa bendras plotas ir tūris, neįskaičiavus pagrindinių pastatų sudėtinių dalių.

CK 4.13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Viena iš antraeilių daiktų rūšių yra priklausiniai (to paties straipsnio antroji dalis). CK 4.14 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip.

Todėl teismas daro išvadą, kad gyvenamojo namo dvi verandos (7,47 m² ir 10,38 m² ploto), viralinės rūsys (78 m³ ) ir tvarto 6I1p priestatas sandėlis (90 m³) yra pagrindinių daiktų priklausiniai, todėl juos ištinka pagrindinio daikto likimas. Vadinasi, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra nustatyta, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į pagrindinius daiktus, tai jis įgijo nuosavybės teisę ir tų daiktų priklausinius, t. y. gyvenamojo namo dvi verandas (7,47 m² ir 10,38 m² ploto), viralinės - rūsį (78 m³ ) ir tvarto 6I1p priestatą-sandėlį (90 m³).

Kadangi šiuo klausimu jau yra priimtas teismo sprendimas, tai šioje dalyje civilinė byla nutrauktina. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka gali nustatyti ne bet kokius faktus, o tik turinčius juridinę reikšmę, t. y. tokius, nuo kurių priklauso suinteresuotų asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Faktui juridinę reikšmę suteikia teisės aktas, todėl teismas, nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi išsiaiškinti, kokia materialioji teisės norma suteikia prašomam nustatyti faktui juridinę reikšmę ir kokios teisės (asmeninės ar turtinės) gali atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti prašomo nustatyti fakto pagrindu. Pareiškimą, kuriame prašoma nustatyti faktą, kuris nėra juridinis, teismas turi atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jau iškeltą bylą privalo nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Kauno apygardos teismas 2019-04-23 sprendime konstatavo, kad nagrinėjamu atveju gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai nuo pastatų pastatymo 1970 - 1988 m. buvo nepertraukiamai valdomi apelianto senelių S. ir D. S., tėvo R. S. bei apelianto T. S., t. y. buvo nepertraukiamai valdomi ne mažiau kaip dešimt metų. Kaip minėta, nustačius, kad kelių asmenų valdymas atitinka CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir tai, kad po vieno iš jų mirties kiti priėmė jo palikimą, laikas, kurį šie asmenys valdė statinius, turi būti skaičiuojamas kartu (CK 4.71 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose įtvirtintos sąlygos, būtinos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių konstatuoti pastatų valdytojo nesąžiningumą, t. y. kad jis būtų pripažinęs, jog kokie nors kiti asmenys turi daugiau teisių į ginčo objektą, kiti asmenys būtų išreiškę prieštaravimą dėl jų valdymo arba kad valdytojas būtų žinojęs apie kitokias kliūtis, trukdančias įgyti nuosavybės teisę. Pažymėtina, kad daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). T. S. nėra turto savininkas; turtą įgijo sąžiningai ir jį sąžiningai nepertraukiamai valdo kaip savo daugiau nei dešimt metų; nekilnojamasis turtas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, jis nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Taigi, įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymas nepažeis jokių kitų asmenų teisių. Darytina išvada, jog šiuo atveju 2019-04-23 Kauno apygardos teismo sprendimu konstatavus, kad T. S. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybėn nekilnojamąjį turtą – 1975 m. ūkio būdu pastatytą 62,43 m² bendro ploto gyvenamąjį namą bei jam priklausančius ūkio būdu pastatytus ūkinius pastatus, esančius žemės sklype registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),: 1970 m. statybos 70 m³ tūrio rūsį, 1970 m. statybos 102 m³ tūrio lauko viralinę, 1973 m. statybos 116 m³ tūrio tvartą, 1973 m. statybos 190 m³ tūrio sandėlį, 1984 m. statybos 57 m³ tūrio garažą; 1988 m. statybos 439 m³ tūrio daržinę, pripažintina, kad jis įgijo nuosavybės teisę ir į šulinį. Nekilnojamojo daikto kadastrinio matavimo byloje nurodoma kitų statinių kadastro duomenys: šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (Š), kiti inžineriniai statiniai, 1988 metų.

Bylinėjimosi išlaidų nėra, kadangi procesiniai dokumentai buvo siunčiami per EPP.

Vadovaudamasis CK 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 293 straipsnio 1 punktu, 530-533 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nuosavybės teisės įregistravimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į kitą inžinerinį statinį 1988 m. pastatytą šulinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (Š), esantį žemės sklype registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.