Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis

rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. K. ir L. T., atstovaujamų Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos, skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. K. dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2.1. Skundžiamo Įsakymo 1.1 punktu į Departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pareigas be konkurso buvo paskirtas V. K.. Pareiškėjos manymu, Įsakymo 1.1 punktas, kuriuo į pareigas be atrankos paskiriamas asmuo, yra priimtas pažeidžiant Vidaus tarnybos statuto nuostatas, taip pat profesinės sąjungos teisėtus interesus bei visų vidaus tarnybos pareigūnų teises ir teisėtus interesus, dėl ko turi būti panaikintas.

2.3. Teigia, kad skundžiamas Įsakymas priimtas po to, kai 2018 m. buvo įgyvendinta Departamento ir jai pavaldžių teritorinių įstaigų reorganizacija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 587 pritarė Departamento pavaldžių teritorinių įstaigų prijungimui prie Departamento ir nuo 2019 m. sausio 1 d. įstaigos buvo panaikintos, ko pasekoje, pareigūnai, vadovavę Departamento teritorinėms įstaigoms, nebegalėjo toliau eiti įstaigų vadovų (vadovų pavaduotojų) pareigų. Sužinoję apie priimtą skundžiamą Įsakymą, pareigūnai M. G. ir L. T. informavo profesinę sąjungą, kad būtų siekę pretenduoti į Departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko (teritorinio padalinio vadovo) pareigas, tačiau to negalėjo padaryti, nes nebuvo organizuojama atranka į šias pareigas.

2.4. Pasak pareiškėjų, skundžiamas Įsakymas (t. y. 1.1 punktas) priimtas, nesilaikant Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) reikalavimų. Statuto (redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.), 19 straipsnis, reglamentuojantis pareigūnų atranka į laisvas pareigūno pareigas, nustatė, kad į vidaus reikalų centrinėms įstaigoms pavaldžių vidaus reikalų įstaigų ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų, vidaus reikalų įstaigų struktūrinių padalinių vadovų pareigas pareigūnai skiriami tik atrankos būdu, išskyrus tam tikras išimtis. Statuto 22 straipsnis reglamentavo perkėlimą į kitas pareigas tarnybinio būtinumo atvejais, kurie iš esmės laikini. Įvertinus teisinį reglamentavimą, į vadovaujančias pareigas asmenys gali būti priimti tik atrankos būdu, o jei yra panaikinamos pareigos – jie gali būti perkelti į žemesnes pareigas arba atleisti, jei nesutinka eiti pasiūlytų pareigų. Pabrėžia, kad Statutas riboja įstaigos vadovo galimybę siūlyti kitas pareigas, o užimti vadovaujančias pareigas vidaus tarnyboje asmenys gali patekti atrankos būdu arba kai baigiasi centrinės įstaigos vadovo kadencija arba centrinės įstaigos vadovo pavaduotojo tarnybos laikotarpis.

2.5. Nurodo, kad Departamento vadovas, priimdamas ginčijamą Įsakymą, viršijo savo įgaliojimus ir paskyrė asmenis į vadovaujančias pareigas, pažeisdamas Statuto 19 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Skundžiamu Įsakymu atsakovas tiesiog perkėlė asmenis į naujas pareigas nuo 2019 m. sausio 1 d., t. y. nuo tos dienos, kai įsigaliojo nauja Statuto redakcija. Tačiau nauja Statuto redakcija (įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.) pareigybės naikinimo atveju numatė tik galimą perkėlimą į žemesnes pareigas (33 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba galimą atleidimą, jei jis nesutinka būti perkeltas į kitas pareigas (72 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Statutas numatė galimybę perkelti asmenį į kitas lygiavertes pareigas, kai jo pareigybė naikinama, tik nuo 2020 m. liepos 8 d., kai buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 16, 19, 20, 23, 24, 26, 28, 29, 30, 31, 31-1, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 51, 53, 56, 58, 59, 64, 68, 69, 75, 80 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 29–1, 33–1 straipsniais įstatymas, kuris pakeitė 28 straipsnį. Taigi tokiu atveju, pasak pareiškėjų, nebuvo teisinio pagrindo perkelti nurodytu būdu, priimant skundžiamą Įsakymą.

2.6. Pabrėžia, kad Departamento direktorius, priimdamas Įsakymą, neteisėtai išvengė atrankos į aukštesnes pareigas procedūros ir tokiu būdu pažeidė pareiškėjų atstovės subjektinę teisę dalyvauti atrankos procese komisijos nario teisėmis, t. y. paskiriant vadovus, nebuvo užtikrintas darbuotojų atstovų dalyvavimas. Tuo tarpu, kai darbuotojų atstovų dalyvavimas atrankos procedūroje yra viena iš formų, kai darbuotojų atstovai (profesinė sąjunga) įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnyje įtvirtintą konstitucinę teisę ir pareigą ginti darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir teisėtus interesus. Skundžiamu Įsakymu buvo pažeisti pareiškėjų – Profesinės sąjungos narių – vidaus tarnybos pareigūnų teisėti interesai. Pareiškėjai patvirtina, kad, jei būtų buvusi galimybė dalyvauti atrankoje į vadovaujančias pareigas, jie būtų ja pasinaudoję, t. y. būtų siekę dalyvauti atrankoje į Departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pareigas. Šiuo atveju tokios galimybės nebuvo sudarytos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Įsakymo 1.1. punkto, kuriuo nuo 2019 m. sausio 1 d. vidaus tarnybos pulkininkas V. K. iš Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko (statutinio valstybės tarnautojo, 3 pareigybių grupės, pareiginės algos koeficientas – 13,37) pareigų perkeltas į Departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko (statutinio valstybės tarnautojo, 3 pareigybių grupės) pareigas ir jam nustatytas pareiginės algos koeficientas – 13,37, teisėtumo ir pagrįstumo.

6.1. Pasak Departamento, skundas paduotas praleidus Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) nustatytą 1 (vieno) mėnesio skundo padavimo terminą.

Byloje nustatyta, kad ginčijamas Įsakymas priimtas 2018 m. gruodžio 31 d. Skundas dėl šio Įsakymo teismui pateiktas 2021 m. birželio 11 d. (per EPP sistemą). Teismas pripažįsta, kad terminas dėl šio Įsakymo apskundimo nėra praleistas, įvertinęs aplinkybę, kad jis pareiškėjus atstovaujančiai Profesinei sąjungai buvo pateiktas 2021 m. gegužės 12 d. raštu. Atsakovas teigia, kad Įsakymo kopija pateikė 2021 m. balandžio 29 d. raštu, tačiau nėra jokių duomenų, kad pareiškėjai ar juos atstovaujanti Profesinė sąjunga gavo šį Įsakymo kopiją tik kartu su 2021 m. gegužės 12 d. raštu, todėl laikytina, kad būtent ši data yra Įsakymo kopijos gavimo data. Nepaisant to, kad, kaip teigia atsakovas, apie šio Įsakymo priėmimą Profesinei sąjungai buvo žinoma gerokai anksčiau, tačiau laikytina, kad Profesinė sąjunga į teismą kreipėsi nepraleidusi ABTĮ nustatyto skundo padavimo terminą, nes apie Įsakymo turinį jai tapo žinoma tik gavus Įsakymą anksčiau paminėtu raštu išsiuntus pakartotinai. Kaip galima spręsti iš bylos duomenų, Profesinė sąjunga dar 2019 m. gegužės 29 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti atsakovą pateikti šio įsakymo kopiją ir ji pateikta vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-498-556/2021. Taigi Profesinė sąjunga veikė aktyviai ir sąžiningai, siekdama išsiaiškinti Įsakymo turinį, o neteisėtas atsakovo elgesys lėmė, kad Įsakymas Profesinei sąjungai buvo pateiktas tik 2021 m. gegužės 12 d.

7.1. Statutas nustato vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus.

Statuto (redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) 4 skirsnis „Pareigūnų karjera“ nustatė pagrindinius pareigūnų karjeros principus bei šio principo įgyvendinimo procedūras. Statuto 18 straipsnis nustatė, kad pareigūnas į aukštesnes pareigas gali būti perkeltas tarnybinės veiklos vertinimo arba atrankos būdu, išskyrus šio statuto 20 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Pagal Statuto 19 straipsnio 5 dalį į vidaus reikalų centrinėms įstaigoms pavaldžių vidaus reikalų įstaigų ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų, vidaus reikalų įstaigų struktūrinių padalinių vadovų pareigas pareigūnai skiriami tik atrankos būdu, išskyrus šio statuto 20 straipsnio 4 dalyje ir 22 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Statuto 21 straipsnio 1 ir 2 dalys įtvirtino galimybę pareigūną jo rašytiniu sutikimu perkelti į kitas laisvas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje vidaus reikalų įstaigoje arba dviejų pareigūnų, einančių lygiavertes pareigas, rašytiniais prašymais jų pareigas sukeisti – pareigūnus perkelti vienas į kito pareigas. Taip pat Statuto 66 straipsnio 6 dalis numatė, kad atleisti pareigūną šio statuto 62 straipsnio 1 dalies 4, 11 (kai panaikinama jo pareigybė ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų), 14, 15 ir 16 punktus galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno rašytiniu sutikimu – į žemesnes pareigas. Taigi šios normos tarpusavyje dera ir rodo, kad buvo numatyta galimybė panaikinus pareigas pasiūlyti lygiavertes pareigas. Dėl galimybės perkelti pareigūną į lygiavertes pareigas yra pasiakęs ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1143-815/2017, kuris yra įsiteisėjęs.

Pagal Statuto (redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.) 30 straipsnio 1 dalį pareigūnas jo rašytiniu prašymu gali būti perkeltas į kitas laisvas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje statutinėje įstaigoje. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais į kitas pareigas gali būti perkeltas pareigūnas, kuris turi toms pareigoms eiti būtiną išsilavinimą ir atitinka kitus pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Šis pareigūnas perkeliamas į kitas pareigas: 1) toje pačioje statutinėje įstaigoje – asmens, skiriančio pareigūną į pareigas, įsakymu; 2) kitoje statutinėje įstaigoje – asmenims, skiriantiems pareigūną į pareigas, suderinus (3 dalis). Perkeltam į lygiavertes pareigas pareigūnui nustatoma iki perkėlimo pagal eitas pareigas gauta pareiginė alga, o perkeltam į žemesnes pareigas pareigūnui pareiginė alga nustatoma pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, taikant 0,5 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam buvo nustatytas iki perkėlimo, tačiau ne didesnį negu didžiausias ir ne mažesnį negu mažiausias tai pareigybei nustatytas pareiginės algos koeficientas (5 dalis). Taip pat, analogiškai, kaip ir iki 2019 m. sausio galiojusioje redakcijoje 66 straipsnio 6 dalyje, 76 straipsnio 5 dalis nustatė, kad Atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos šio statuto 72 straipsnio 1 dalies 4, 12 (kai panaikinama jo pareigybė ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų), 15, 16 ir 17 punktuose nurodytais pagrindais galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno rašytiniu sutikimu – į žemesnes pareigas.

7.2. Ginčo situacijoje, reorganizuojant Departamentui pavaldžias įstaigas, buvo įgyvendinta Statuto (redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) 66 straipsnio 6 dalyje arba Statuto (redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.) 30 straipsnio 1 dalyje ir 76 straipsnio 5 dalies darbdaviui nustatyta pareiga – perkelti pareigūną, kurio pareigybė naikinama, į lygiavertes pareigas arba pareigūno rašytiniu sutikimu – į žemesnes pareigas. Ši Statuto nuostata yra būtent tam tikra pareigūno socialinė garantija, atleidžiant jį iš vidaus tarnybos. Teismas sutinka su atsakovu, kad aiškinant šias teisės normas darytina išvada, kad tarnybinio kaitumo principai galioja ne tik pareigūnams, einantiems žemesnes negu vidaus reikalų įstaigų struktūrinių padalinių vadovų pareigas, bet ir vidaus reikalų įstaigų struktūrinių padalinių vadovams, ir tokiems atvejams netaikytina Statuto 19 straipsnio 5 dalies nuostata, kad į vidaus reikalų įstaigų struktūrinių padalinių vadovų pareigas skiriama tik atrankos būdu. Tokiu būdu nėra paneigiamas principas, kad pareigūnai turi teisę daryti karjerą ir į aukštesnes (struktūrinio padalinio vadovo pareigas) patenkama tik atrankos būdu, nes tokia galimybė taikoma tiems pareigūnams, kurie jau pasiekę lygiavertes pareigas. Teismas tuo pačiu pastebi, kad skundžiamas Įsakymas (tuo pačiu – skundžiamas 1.1 punktas) buvo priimtas vadovaujantis būtent nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusia redakcija ir Įsakymo preambulėje buvo nurodyti būtent šios redakcijos Statuto straipsniai, visiškai teisėtai ir pagrįstai, nes ginčijamas Įsakymas įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d. Pasak pareiškėjų, pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki 2019 m. sausio 1 d., į vadovaujančias pareigas asmenys gali būti priimti tik atrankos būdu, o jei yra panaikinamos pareigos – jie gali būti perkelti į žemesnes pareigas arba atleisti, jei nesutinka eiti pasiūlytų pareigų. Su tokia pareiškėjų pozicija teismas nesutinka, pabrėždamas, kad tiek 2018 m., 2019 m. galiojusios Statuto nuostatos suteikė teisę atsakovui pasinaudoti tarnybinio kaitumo galimybe, perkeliant pareigūną į kitas laisvas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje statutinėje įstaigoje. Teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjų argumentą, kad skundžiamo Įsakymo 1.1. punktas priimtas nesilaikant Statuto reikalavimų. Svarbu paminėti tai, kad atleidžiamiems statutinės įstaigos struktūrinio padalinio vadovams ginčo situacijoje Statuto nuostatos suteikia teisę (galimybę) pasiūlyti lygiavertes (jų kvalifikaciją ir patirtį) atitinkančias pareigas (šiuo atveju – vadovaujančias).

Kaip matyti iš Įsakymo turinio ir ginčo byloje nėra, kad trečiasis suinteresuotas asmuo buvo perkeltas į lygiavertes pareigas (ta pati pareigybių grupė ir pareiginės algos koeficientas), nėra ginčo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo atitiko pareigybei keliamus reikalavimus.

8. Taip pat pareiškėjai teigia, kad priimant skundžiamą Įsakymą, neteisėtai išvengta atrankos į aukštesnes pareigas procedūros ir tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjų atstovės – Profesinės sąjungos – subjektinę teisę dalyvauti atrankos procese komisijos nario teisėmis, t. y. paskiriant vadovus, nebuvo užtikrintas darbuotojų atstovų dalyvavimas. Toks pareiškėjų argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes byloje nustatyta, jog Departamento 2018 m. gruodžio 7 d. raštu pareiškėjus atstovaujanti Profesinė sąjunga buvo informuota, kad atsakovas siūlys lygiavertes pareigas darbuotojams, kurių pareigybės bus panaikintos nuo 2019 m. sausio 1 d., o esant keliems pretendentams į vieną pareigybę, Departamentas organizuos atrankas pagal Darbo kodekso 57 straipsnio nuostatas, todėl Profesinės sąjungos buvo paprašyta deleguoti atstovą į Departamento atrankos komisijos sudėtį. Tuo pačiu raštu Profesinės sąjungos deleguotas atstovas buvo kviečiamas dalyvauti pasitarime dėl atleidžiamų ir į lygiavertes pareigas pretenduojančių kelių darbuotojų atrankos kriterijų nustatymo, taigi atmestinas pareiškėjų teigimas, kad pareiškėjus atstovaujančiai Profesinei sąjungai nebuvo suteikta galimybė dalyvauti atrankos procese, kuris susijęs su vykdomais struktūriniais pokyčiais ir darbuotojų statuso pakeitimais.

9. Pareiškėjai, be kita ko, tvirtina, kad atsakovas atėmė iš jų galimybę dalyvauti atrankoje į vadovaujančias pareigas, nes jie būtų ja pasinaudoję, t. y. būtų siekę dalyvauti atrankoje į Departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pareigas. Šiame sprendime pasisakius, kad Įsakymu trečiasis suinteresuotas asmuo teisėtai buvo perkeltas į ginčo pareigas, tuo pačiu tampa aišku, kad atranka į šias pareigas neprivalėjo būti organizuota. Tai reiškia, kad šiuo aspektu pareiškėjų subjektinės teisės nebuvo pažeistos. Pasisakydamas dėl šio argumento, teismas pažymi, kad aplinkybės apie galimą dalyvavimą atrankoje yra tik hipotetinės. Atsižvelgdamas į šiuos motyvus, teismas nevertina, ar pareiškėjų turima vadovavimo patirtis būtų pakankama užimti Departamento Vilniaus PGV viršininko pareigas tuo atveju, jeigu būtų organizuojama atranka į minėtas pareigas.

10. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatas ginčo sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Įvertinęs Įsakymo turinį, teismas konstatuoja, kad jis atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, jame nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

11. Teismas, ištyręs bylos aplinkybes, vadovaudamasis ginčo klausimą reglamentuojančiais teisės aktais, daro išvadą, kad Departamentas teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą Įsakymą, kurio keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

12. Netenkinus pareiškėjų skundo pagrindinio reikalavimo, negali būti tenkinamas išvestinis įpareigoti atsakovą Departamentą organizuoti atranką į Departamento teritorinių padalinių vadovų pareigas, todėl šis skundo reikalavimas taip pat atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų M. K. ir L. T., atstovaujamų Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos, skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.