Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.2.18.8.1; 1.2.18.10; 1.2.18.11; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.3.2.2.13; 2.4.5.2.1; 2.4.6.5.2; 2.4.7; 2.4.9.

2020 m. gruodžio 3 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Laimos Mažeikienės ir nuteistojo V. N. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 100 MGL (3 766 Eur) bauda.

V. N. išteisintas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nepadaręs šio nusikaltimo požymių turinčios veikos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. N. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB ,,D.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų, registrų išsaugojimą, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 13 d. pagal Lietuvos Respublikos 2012 m. balandžio 24 d. įstatymą Nr. XI-1988) (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, o nuo 2016 m. sausio 1 d. būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka, tyčia, sąmoningai nepateikė apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, per įmonės finansininkes – įmonės buhalterės pareigas nuo 2011 m. spalio 13 d. iki 2015 m. kovo 1 d. vykdžiusią J. N., įmonės vyriausiosios buhalterės pareigas nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2018 m. sausio 26 d. vykdžiusią I. G. – apgaulingai tvarkė savo įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent:

1.1. nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. keturioms UAB ,,D.“ darbuotojoms išmokėjo didesnes darbo užmokesčio sumas nei buvo įrašyta į bendrovės buhalterinę apskaitą, iš viso 504,95 Eur, iš jų 2015 m. – 361,95 Eur, 2016 m. – 143 Eur, t. y.:

1.1.1. G. G. 2015 m. vasario mėn. – 62,32 Eur; kovo mėn. – 13,56 Eur; spalio mėn. – 8,60 Eur; gruodžio mėn. – 89 Eur; 2016 m. sausio mėn. – 23 Eur; kovo mėn. – 60 Eur; birželio mėn. – 30 Eur; iš viso 2015 m. – 239,88 Eur, 2016 m. – 113 Eur;

1.1.2. A. U. 2015 m. balandžio mėn. – 24,70 Eur;

1.1.3. R. V. 2015 m. liepos mėn. – 81,37 Eur; spalio mėn. – 16 Eur, iš viso 97,37 Eur;

1.1.4. I. G. 2016 m. liepos mėn. – 30 Eur;

1.2. atliktų išmokėjimų nepagrindė apskaitos dokumentais (atlyginimų mokėjimo žiniaraščiais, kasos išlaidų orderiais) ir neparodė 2015 m., 2016 m. buhalterinėje apskaitoje.

1.3. Taip pat V. N. sąmoningai nepateikė apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, įmonės apskaitoje neapskaitė dalies įvykusių ūkinių operacijų – baldų pardavimų ir už parduotus baldus gautų mokėjimų, t. y. pagal 2016 m. kovo 7 d. kvitą Nr. 249 pardavė stalviršį už 170 Eur, R. S. pardavė komodą už 100 Eur ir už parduotus baldus gautų mokėjimų neįformino; 2017 m. birželio 15 d. ir 2017 m. birželio 30 d. užsakymų lapuose nurodytus baldus bendrai už 1 850 Eur pardavė ir 2017 m. už parduotus baldus gautų 1 400 Eur neįformino apskaitos dokumentais, neįrašė į bendrovės buhalterinę apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais; į 2017 m. buhalterinę apskaitą neįrašė ūkinės operacijos – atsisakius užsakymo V. Š. grąžintų 200 Eur.

1.4. Dėl to, kad 504,95 Eur darbo užmokesčio mokėjimas nėra pagrįstas apskaitos dokumentais ir neparodytas 2015 m., 2016 m. veiklos buhalterinėje apskaitoje, dėl apskaitos dokumentais nepagrįstų ir į 2016 m., 2017 m. buhalterinę apskaitą neįrašytų ūkinių operacijų – baldų pardavimų už 2 120 Eur (100 Eur + 170 Eur + 1 850 Eur), už parduotus baldus gautų 1 500 Eur (100 Eur + 1 400 Eur), be apskaitos dokumentų grąžintų 200 Eur ir neįrašytų į buhalterinę apskaitą, nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies, iš dalies negalima nustatyti 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. UAB „D.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2. Be to, V. N. išteisintas nepadaręs nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje:

2.1. jis, nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. būdamas UAB ,,D.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų, registrų išsaugojimą, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, o nuo 2016 m. sausio 1 d. būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka, tyčia, sąmoningai nepateikė apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, apgaulingai tvarkė savo įmonės buhalterinę apskaitą, siekdamas išvengti didesnių mokesčių, per įmonės finansininkes – įmonės buhalterės pareigas nuo 2011 m. spalio 13 d. iki 2015 m. kovo 1 d. vykdžiusią J. N., įmonės vyriausiosios buhalterės pareigas nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2018 m. sausio 26 d. vykdžiusią I. G. – įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė klaidingą tikrovės neatitinkančią informaciją apie įmonės veiklą valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. UAB „D.“ pateiktose Šiaulių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai 2015 m. kovo–gruodžio mėn., 2016 m. sausio–liepos mėn., 2017 m. PVM deklaracijose įrašė neteisingus duomenis apie gautus PVM apmokestinamuosius tiekimus, t. y. juos sumažino 2015 m. kovo–gruodžio mėn. 15 061,98 Eur, 2016 m. 12 587,53 Eur (12 364,03 Eur + 83 Eur + 140,50 Eur), 2017 m. 1 528,93 Eur;

2.2. Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) pateiktose metinėse pelno mokesčio deklaracijoje (PLN204) 2016 m. gegužės 31 d. už 2015 m., 2017 m. gegužės 31 d. už 2016 m. ir 2018 m. gegužės 17 d. už 2017 metus III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 37 eilutėse „Mokestinio laikotarpio veiklos pelnas (nuostoliai)“ pateikė neteisingus duomenis apie mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – 2015 m. 4 680 Eur nuostolį, 2016 m. 1 253 Eur pelną, 2017 m. 5 340 Eur pelną, nes II dalies „Mokesčio bazė“ 18 eilutėse „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų bendra suma“ nedeklaravo atitinkamai 15 061,53 Eur, 12 587,53 Eur ir 1 528,92 Eur pajamų ir 19 eilutėje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą“ pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2015 m. apskaičiuotų nuostolių 4 680 Eur nepadidino patirtų darbo apmokėjimo, „Sodros“ 30,98 proc. įmokų ir įmokų į Garantinį fondą sąnaudomis 632,53 Eur bei pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2016 m. apskaičiuotą pelną 1 253 Eur nesumažino patirtų darbo apmokėjimo, „Sodros“ 30,98 proc. įmokų ir įmokų į Garantinį fondą sąnaudomis 246,78 Eur ir taip padidindamas deklaruotą 2015 m. mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – 14 429,45 Eur nuostolį ir sumažindamas deklaruotą 2016 m. mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – 12 340,75 Eur pelną, 2017 m. mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – 1 528,92 Eur pelną, nes nesivadovavo Lietuvos Respublikos pelno mokesčio 2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX-67 4 straipsnio 1 dalimi ir 17 straipsnio 1 dalimi;

2.3. UAB „D.“ 2015 m, 2016 m. ir 2017 m. finansinėse ataskaitose „Balansas“ Šiaulių apskrities VMI pateikė neteisingus duomenis apie turtą, t. y. B straipsnio „Trumpalaikis turtas“ IV–ame tarpiniame straipsnyje „Pinigai“ pinigus sumažino atitinkamai 17 863,05 Eur, 15 087,47 Eur ir 1 850 Eur, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-575 (2008 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. X-1633 redakcija) (toliau – Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas) 16 straipsnio 7 dalies, finansinėse ataskaitose „Pelno (nuostoliai) ataskaita“ pateikė neteisingus duomenis I-ame straipsnyje „Pardavimo pajamos“ apie pajamas, t. y. pajamas sumažino 2015 m. 4 429,45 Eur, 2016 m. – 12 340,75 Eur ir 2017 m. – 1 528,92 Eur, III-ame straipsnyje „Bendras pelnas (nuostoliai)“ ir XI-ame straipsnyje „Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą“ 2015 m. veiklos nuostolį padidino 14 429,45 Eur ir 2016 m., 2017 m. veiklos pelną sumažino atitinkamai 12 340,75 Eur ir 1 528,92 Eur, nes nesilaikė Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 7 dalies, ir nesumokėjo į biudžetą mokėtinų 10 034 Eur mokesčių, iš jų 86,87 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 234,31 Eur socialinio draudimo įmokų, 41,60 Eur darbuotojo privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 1,32 Eur įmokų į Garantinį fondą, 6 127,03 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 3 542,87 Eur pelno mokesčio.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Laima Mažeikienė prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 5 d. nuosprendžio dalį, kuria V. N. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pripažįstant, kad jis padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaip ji išdėstyta kaltinime, ir paskiriant jam 150 MGL (5 649 Eur) baudą, taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje V. N. išteisintas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies priimti apkaltinamąjį nuosprendį: V. N. pripažinti kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 150 MGL (5 649 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir V. N. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 150 MGL (5 649 Eur) baudą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3.1. Skunde nurodoma, kad teismas, spręsdamas baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, padarė klaidingą išvadą, kad baudžiamojoje byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog į UAB „D.“ apskaitą neįtraukta 33 185,47 Eur pajamų, gautų pardavus baldus. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad palyginus sąsiuvinio „Užsakymai“ įrašus apie baldų užsakymą su įmonės išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, į apskaitą neįtraukta 33 185,47 Eur pajamų, todėl iš dalies negalima nustatyti 2015 m, 2016 m. ir 2017 m. UAB „D.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šią aplinkybę patvirtina ne tik specialisto išvada, bet ir sąsiuvinio „Užsakymai“ įrašai, specialistės N. S. parodymai, baudžiamojoje byloje apklaustų liudytojų parodymai. Teisme apklausta specialistė N. S. paaiškino, kad rengdama specialisto išvadą lygino sąsiuvinio „Užsakymai“ įrašus su UAB „D.“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis pagal tris kriterijus: data, baldo pavadinimas, suma. Sąsiuvinyje buvo įrašų, kurių atitikmens su PVM sąskaitomis faktūromis specialistei nepavyko nustatyti. Įvertinus V. N. paaiškinimus ir taikydama tik du vertinimo kriterijus, nustatė, kad į UAB „D.“ apskaitą neįtraukta 33 185,47 Eur, kuriuos įmonė gavo pardavusi baldus. PVM sąskaitos faktūros, kurias specialistė atmetė kaip nesusijusias su sąsiuvinyje fiksuotais baldų užsakymais, nesutapo pagal visus specialistės pasirinktus kriterijus: datą, baldo pavadinimą ir sumą. Prokurorės manymu, V. N. turi būti pripažintas kaltu ir nuteistas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą visa kaltinimo apimtimi, t. y. dėl 504,95 Eur darbo užmokesčio (priedų), penkių ūkinių operacijų: stalviršio pardavimo už 170 Eur pagal 2016 m. kovo 7 d. kvitą Nr. 249, 930 Eur pardavimo V. Š. pagal 2017 m. birželio 15 d. užsakymo lapą, 200 Eur avanso grąžinimo V. Š., 920 Eur pardavimo D. M. pagal 2017 m. birželio 30 d. užsakymo lapą, komodos pardavimo už 100 Eur R. S. ir 33 185,47 Eur pajamų, gautų pardavus sąsiuvinyje „Užsakymai“ išvardytus baldus, neįrašymu į UAB „D.“ buhalterinę apskaitą.

3.2. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai išteisino V. N. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, nes į UAB „D.“ buhalterinę apskaitą neįtraukus 540 Eur darbo užmokesčio (priedų), penkių ūkinių operacijų: stalviršio pardavimo už 170 Eur pagal 2016 m. kovo 7 d. kvitą Nr. 249, 930 Eur pardavimo V. Š. pagal 2017 m. birželio 15 d. užsakymo lapą, 200 Eur avanso grąžinimo V. Š., 920 Eur pardavimo D. M. pagal 2017 m. birželio 30 d. užsakymo lapą, komodos pardavimo už 100 Eur R. S. ir 33 185,47 Eur pajamų, gautų pardavus sąsiuvinyje „Užsakymai“ išvardytus baldus, įmonė į biudžetą nesumokėjo 10 034 Eur mokėtinų mokesčių (t. y. 86,87 Eur gyventojų pajamų mokesčio + 234,31 Eur socialinio draudimo įmokų + 41,60 Eur darbuotojo privalomojo sveikatos draudimo įmokų + 1,32 Eur įmokų į Garantinį fondą + 6 127,03 Eur pridėtinės vertės mokesčio + 3 542,87 Eur pelno mokesčio). Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad V. N. padaryta veika atitinka BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

4. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. N. gynėjas advokatas Dalius Vaičiulis. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 5 d. nuosprendžio dalį, kurioje V. N. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Netenkinus pirmojo prašymo, prašo taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Netenkinus pirmų dviejų prašymų, prašo nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuoti į BK 223 straipsnio 1 dalį ir V. N. paskirti 5 MGL dydžio baudą.

4.1. Skunde nurodoma, kad teismas jo ginamąjį išteisino dėl dalies inkriminuojamų veikų, motyvuodamas tuo, kad sąsiuvinio „Užsakymai“ įrašai nepatikimi, tačiau nepagrįstai vadovavosi šiuo įrodymu, pripažindamas V. N. kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Teismas patikėjo buvusių darbuotojų parodymais, kad jos gavo sąsiuvinyje nurodytą priedą, kuris nebuvo apskaitytas buhalterinėje apskaitoje. Visos baudžiamojoje byloje apklaustos liudytojos (buvusios pardavėjos) nurodė tik preliminarius, tikėtinus darbo užmokesčio priedų dydžius. Nors jos teigė, kad priedai buvo skaičiuojami kaip procentas nuo užsakymo, pardavėjos pripažino, kad nedalyvavo užsakymo vykdymo procese, todėl nežino, kada ir koks užsakymas buvo įvykdytas, taip pat nežino, kokia pinigų suma buvo sumokėta. Taigi priedo dydžio klausimas ir jo mokėjimo realumas, atitiktis sąsiuvinio įrašams kelia pagrįstų abejonių. Taigi, sąsiuvinio įrašų teisingumas neįrodytas, abejonės nepašalintos, todėl teismas negalėjo pripažinti V. N. kaltu dėl didesnio darbo užmokesčio nei nurodyta buhalterinėje apskaitoje mokėjimo darbuotojams.

4.2. Skunde teigiama, kad teismas turėjo svartyti klausimą, ar V. N. veiksmai atitinka teisės pažeidimą, numatytą tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41⁴ straipsnio 4 dalyje, nes kaltinime nurodomi darbo užmokesčio priedai darbuotojams susideda iš itin mažų sumų, išmokėtų skirtingiems asmenims per ilgą laikotarpį.

4.3. Skunde pažymima, kad V. N. buvo kaltinamas į buhalterinėje apskaitą neįtraukęs penkių ūkinių operacijų, kurių bendra suma kiek didesnė nei 2 000 Eur. Vertinant kiekvieną atliktą ūkinę operaciją ir jų atlikimo laikotarpį, akivaizdu, kad veika nėra tiek pavojinga, kad būtų tikslinga taikyti baudžiamąją atsakomybę. Atskirų sandorių sumos buvo itin nežymios, t. y. 100 Eur ar 170 Eur. Be to, viena iš kaltinime nurodomų ūkinių operacijų net nesusijusi su įmonės ūkine nauda – 200 Eur grąžinimas V. Š.. Nenustatyta V. N. tyčia apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą. Byloje nustatyta, kad V. N. ne visada buhalterinę apskaitą vedė preciziškai, buhalterė buvo atvykstanti ir ūkines operacijas fiksavo tik pagal rastus dokumentus, be to, apskaitos dokumentais disponavo ir kiti įmonės darbuotojai, pvz., montuotojai. Baudžiamojoje byloje liko neįvertinta, ar įmonėje nebuvo situacijų, kuomet buhalterijai dokumentų apie atliktą užsakymą ir priimtus pinigus nepateikė kiti darbuotojai, ar kvitai nebūdavo „nusimetę“. Teismas netyrė ir neanalizavo, ar buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma aplaidžiai, ar buvo pagrindas nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti iš BK 222 straipsnio 1 dalies į BK 223 straipsnio 1 dalį.

4.4. Apelianto teigimu, teismas neišsprendė baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimo, nes už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus pagal veikų padarymo metu galiojusius teisės aktus buvo numatyta tiek baudžiamoji, tiek administracinė atsakomybė (ATPK 173¹ straipsnis). Veikos nėra sistemingos, tarp dviejų nusikalstamos veikos epizodų yra daugiau nei metų tarpas, pavienės ir nelemia tokio veikos pavojingumo, už kurį tikslinga taikyti baudžiamąją atsakomybę. Apelianto manymu, vadovaujantis BK 37 straipsniu V. N. turėtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo.

4.5. Apelianto manymu, yra pagrindas priimti išteisinamąjį nuosprendį. Jei visgi teismas pripažintų, kad nusikalstama veika buvo padaryta, ją perkvalifikavus iš BK 222 straipsnio 1 dalies į BK 223 straipsnio 1 dalį, t. y. sumažinus nusikalstamo veikos mąstą ir pavojingumą, mažintina ir nuteistajam paskirta bauda iki 5 MGL dydžio. Tokio dydžio bauda atitiktų protingumo ir teisingumo kriterijus.

5. Apeliacinės instancijos teisme prokurorė prašė V. N. pripažinti kaltu padarius kaltiniame nurodytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam galutinę subendrintą 150 MGL (5 649 Eur) baudą, o nuteistojo gynėjo skundą atmesti. V. N., jo gynėjas prašė tenkinti gynėjo apeliacinį skundą, o prokurorės – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Laimos Mažeikienės apeliacinis skundas tenkintinas. Nuteistojo V. N. gynėjo advokato D. V. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniuose skunduose keliamas įrodymų vertinimo klausimas bei nusikalstamų veikų kvalifikavo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį klausimai.

7. BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2020, 69 punktas). Įmonės vadovas atsako už buhalterio surašytos deklaracijos pateikimą, jeigu žino, kad joje nurodyti duomenys yra neteisingi, bet vis tiek ją pasirašo ir pateikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2020, 70 punktas).

8. Už apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą baudžiamoji atsakomybė nustatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pavyzdžiui, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejai, kai įmonės vadovas pateikia buhalteriui melagingus duomenis arba sąmoningai nepateikia duomenų, tada jis laikomas BK 222 straipsnyje nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2020, 68 punktas).

9. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad nuo pat UAB „D.“ įsteigimo V. N. ėjo įmonės vadovo pareigas (2 t., b. l. 152–157), taigi jis, kaip įmonės vadovas, buvo atsakingas, kad buhalterinė apskaita būtų vykdoma pagal teisės aktus. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad į apskaitą privalu įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Tai reiškia, kad analizuojant asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus turi būti įmanoma nustatyti realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda BK 222 straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-158-689/2020, 39 punktas).

10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinių skundų argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose nebuvo fiksuojami darbuotojams išmokėti darbo užmokesčio priedai. Kaip liudytojos apklaustos buvusios įmonės darbuotojos (pardavėjos) G. G., A. U. ir R. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad joms V. N. mokėjo neoficialius priedus prie darbo užmokesčio (1 t., b. l. 33–37, 38–41, 44–49, 52–57, 58–61; 3 t., b. l. 153–159). Nors liudytojos neįvardijo, kokio dydžio priedas joms buvo išmokėtas, teisėjų kolegija pažymi, kad jos paaiškino, kaip buvo apskaičiuojamas priedas (mokamas procentas nuo pardavimo), kad konkretus priedo dydis būdavo apskaičiuojamas pasibaigus kalendoriniam mėnesiui ir raudonu rašikliu nurodomas sąsiuvinyje „Užsakymai“. Atlikus kratą įmonės patalpose, liudytojų nurodytoje vietoje (stalčiuje) buvo rastas sąsiuvinis pavadinimu „Užsakymai“ (1 t., b. l. 28–29). Šiame sąsiuvinyje raudonu rašikliu pažymėta: 2015 m. vasario mėn. 62,32 Eur G., 2015 m. kovo mėn. 13,56 Eur G., 2015 m. balandžio mėn. A. 24,70 Eur, 2015 m. liepos mėn. R. 81,37 Eur, 2015 m. spalio mėn. 8,60 Eur G., 16 Eur R., 2015 m. gruodžio mėn. 89 Eur G., 2016 m. sausio mėn. 23 Eur G., 2016 m. kovo mėn. 60 Eur G., 2016 m. birželio mėn. 30 Eur G., 2016 m. liepos mėn. 30 Eur I. (2 t., b. l. 7–18). Liudytojos G. G., A. U. ir R. V. pripažino, kad per kratą rastas sąsiuvinis yra tas pats sąsiuvinis, kuriame buvo fiksuojami užsakymai ir joms išmokėti darbo užmokesčio priedai. Teismo posėdyje apklausta specialistė N. S. nurodė, kad ji įvertinusi liudytojų parodymus, sąsiuvinio įrašus pateikė specialisto išvadą, kurioje nurodoma, kad raudonu rašikliu pažymėti skaičiai atitinka sąsiuvinyje nurodytą procentą nuo to mėnesio užsakymų, tačiau, „Sodros“ duomenimis, darbuotojams buvo mokama minimali mėnesinė alga, t. y. be sąsiuvinyje nurodyto priedo prie darbo užmokesčio (2 t., b. l. 31–69, 171–176; 4 t., b. l. 47–68, 79–100). Todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad V. N. keturioms darbuotojoms mokėjo didesnį darbo užmokestį nei nurodyta įmones buhalterinėje apskaitoje, rėmėsi ne tik buvusių darbuotojų parodymais, o byloje esančių įrodymų visuma, sujungdamas visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir padarydamas vienareikšmę išvadą. Todėl atmestini kaip nepagrįsti nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad darbo užmokesčio mokėjimo pažeidimai nėra įrodyti.

11. Skundžiamame teismo nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, kurie patvirtina, kad V. N. sąmoningai nepateikė buhalterei buhalterinės apskaitos duomenų apie penkias ūkines operacijas: (1) 170 Eur vertės stalviršio pardavimą pagal 2016 m. kovo 7 d. kvitą Nr. 249, (2) 930 Eur vertės spintos ir prieškambario baldų pardavimą V. Š. pagal 2017 m. birželio 15 d. užsakymo lapą bei tos pačios dienos pinigų priėmimo kvitą, (3) 200 Eur avanso grąžinimą V. Š. atšaukus 2017 m. rugpjūčio 10 d. užsakymą dėl virtuvės baldų pagaminimo, (4) 920 Eur vertės virtuvės baldų ir durų pardavimą D. M. pagal 2017 m. birželio 30 d. užsakymo lapą, (5) komodos pardavimą R. S. už 100 Eur. Tokia išvada padaryta įvertinus ne tik nuteistojo V. N. parodymus, bet ir liudytojų V. Š., D. M. bei R. S. parodymus, baldų užsakymo aktus bei pinigų priėmimo kvitus, kartos metu paimto „Vadovo kalendoriaus“ 2016 m. liepos 22 d. įrašus, sąsiuvinyje „Užsakymai“ esančius įrašus, specialisto išvadą bei ją pateikusios specialistės paaiškinimus (1 t., b. l. 120–122, 123, 146?149, 152?154; 2 t., b. l. 31?69, 171?176; 4 t., b. l. 47?68, 79?100).

12. Pažymėtina, kad apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2020, 67 punktas). Nagrinėjamu atveju specialistė, įvertinusi liudytojų parodymus, sąsiuvinyje „Užsakymai“ esančius įrašus bei UAB „D.“ buhalterinius duomenis, nustatė, kad ne visos ūkinės operacijos buvo įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą. Nors iš pradžių specialistė nustatė, kad į buhalterinę apskaitą neįtraukta baldų pardavimų, kurių bendra suma 57 066,72 Eur (2 t., b. l. 36), vėliau, įvertinusi 2019 m. rugsėjo 26 d. teisiamajame posėdyje duotus V. N. paaiškinimus, perskaičiavo ir nurodė, kad be apskaitos dokumentų parduotų baldų vertė yra 43 090,97 Eur (4 t., b. l. 11?24, 25?27, 41?42), o po 2019 m. lapkričio 15 d. teisiamojo posėdžio specialistės skaičiavimu neapskaitytų pajamų suma sumažėjo iki 33 185,47 Eur (4 t., b. l. 79?100). Atitinkamai prokurorė pakoregavo kaltinimą (4 t., b. l. 75?77). Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė specialisto išvadą bei ją pateikusios specialistės paaiškinimus, motyvuodamas, kad ši išvados dalis yra sąlyginė, nes grindžiama prielaida, kad įmonės pardavimų sąsiuvinyje „Užsakymai“ nurodyti baldų pardavimai įvykdyti ir įmonė gavo sąsiuvinyje nurodytas sumas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąlyginės išvados pateikimas (vartojamas žodis „jei“) nereiškia, jog išvada nepatikima ir negalima ja remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-246/2013). Visų pirma, specialisto išvada dėl įmonės gautų ir neapskaitytų pajamų, nesumokėtų mokesčių parengta pagal duomenimis, kurių patikimumas patvirtintas teisminio nagrinėjimo metu ir nekelia abejonių. Kaip liudytojos apklaustos buvusios pardavėjos G. G., A. U. ir R. V. patvirtino, kad sąsiuvinyje būdavo pažymimi visi užsakymai. Kratos metu buvo rastas ir paimtas sąsiuvinis „Užsakymai“ (1 t., b. l. 28–29). Specialistė lygindama įrašus sąsiuvinyje su įmonės buhalteriniais dokumentais atsižvelgė į nuteistojo paaiškinimus, kad kartais nuo užsakymo priėmimo iki jos įvykdymo praeidavo keli mėnesiniai, kad suma nuo nurodytos užsakyme gali skirtis dėl to, kad klientui buvo pritaikyta nuolaida (pvz., dėl pernelyg ilgos baldų gamybos trukmės ar gamybinio broko), kad kartais užsakymo vertė padidėdavo, nes kliento paprašymu jam būdavo suteikiamos papildomos paslaugos (pvz., už papildomą mokestį pajungiama buitinė technika), kad kartais klientai sumažindavo užsakymą (pvz., sumažindavo spintos stalčių skaičių ir dėl to atitinkamai sumažėdavo užsakymo vertė), kad kartais klientai atsisakydavo užsakymo, ir atitinkamai perskaičiavo neapskaitytų pajamų ir išvengtų mokesčių dydžius (kaskart juos sumažindama), taigi tiriant visos abejonės buvo aiškinamos kaltinamojo naudai. Nors specialistė patvirtindama savo išvados teisingumą, pripažino, kad išvada yra sąlyginė, tačiau specialistei pateiktų duomenų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad UAB „D.“ buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai, pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes be apskaitos dokumentų parduota baldų už 33 185,47 Eur sumą, todėl iš dalies negalima nustatyti 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad specialistės padaryta išvada dėl be apskaitos dokumentų gautų pajamų yra pagrįsta duomenimis, kuriuos baudžiamojo proceso metu buvo objektyviai įmanoma surinkti, visos abejonės aiškintos baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-628/2020, 15?16 punktai), todėl nebuvo pagrindo abejoti išvados teisingumu.

13. Įvertinus išdėstytą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes specialisto išvadą bei specialistės paaiškinimus vertino atsietai nuo kitų byloje esančių duomenų (nevertino įrodymų visumos), todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nesurinka pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad sąsiuvinio įrašai apie baldų pardavimą už 33 185,47 Eur sumą yra į apskaitą neįtrauktos įmonės pajamos, nepagrįstai šį požymį pašalino iš kaltinimo. Ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina pripažįstant, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje padaryta nusikalstama veika pasireiškė buhalteriniais dokumentais nepagrįsto darbo užmokesčio priedo išmokėjimu keturiems darbuotojams (šio nuosprendžio 10 punktas), penkių ūkinių operacijų neįtraukimu į buhalterinę apskaitą (šio nuosprendžio 11 punktas) bei 33 185,47 Eur pajamų gavimu be apskaitos dokumentų. Dėl nustatytų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų, nėra galimybės iš dalies nustatyti 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. UAB „D.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Atitinkamai tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kokio dydžio mokesčių mokėjimo V. N. išvengė pateikdamas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „D.“ pajamas, pelną, turtą, nepagrįstai neįtraukė 6 127,03 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 3 542,87 Eur pelno mokesčio, t. y. privalomų mokėti mokesčių nuo gautų pajamų pardavus baldus už 33 185,47 Eur. Tai lėmė neteisingą pirmosios instancijos teismo išvadą, kad bendra išvengtų mokesčių suma yra mažesnė nei 100 MGL, t. y. nesiekia sumos, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnį.

14. Nors nuteistojo gynėjo skunde teigiama, kad buhalterei nebuvo pateikti visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai ne dėl tyčinių V. N. veiksmų, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo teiginiu. Pagal teismų praktiką subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-158-689/2020, 30 punktas). Kaip matyti iš liudytojų parodymų, kai kuriuos užsakymus priėmė pats V. N., o paėmęs iš klientų pinigus pats išrašė pinigų paėmimo kvitus, tačiau šie duomenys nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitą (1 t., b. l. 120–122, 123, 146–149, 152–154), be to, ir pats V. N. pripažino, kad nebuvo pakankami atidus tvarkydamas buhalterinę apskaitą, neišsaugojo visų užsakymų lapų, o pinigų priėmimo aktai galėjo pasimeti, todėl galimai ne visos ūkinės operacijos buvo įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą. Įvertinus be apskaitos dokumentų atliktų ūkinių operacijų skaičių bei laikotarpį, kuomet buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai, daroma išvada, kad V. N. sąmoningai apskaitą tvarkančiam asmeniui (buhalterei) nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, todėl nuteistojo gynėjo prašymas perkvalifikuoti veiką į BK 223 straipsnio 1 dalį atmestinas.

15. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 220 ir 222 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, tyčios požiūriu, yra tarpusavyje susijusios bei sudaro bendrą nuteistojo veiklos mechanizmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-628/2020, 9 punktas). Sąmoningai į buhalterinę apskaitą neįtraukdamas visų ūkinių operacijų V. N. siekė išvengti didesnių mokesčių mokėjimo, todėl valstybės įgaliotai institucijai (t. y. VMI) pateikė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „D.“ pajamas, pelną, turtą. Specialistė nustatė, kad į buhalterinę apskaitą neįtraukus 540 Eur darbo užmokesčio (priedų), penkių ūkinių operacijų: stalviršio pardavimo už 170 Eur, prieškambario baldų ir spintos pardavimo V. Š. 930 Eur, 200 Eur avanso grąžinimo V. Š., virtuvės baldų ir durų pardavimo D. M. už 920 Eur sumą, komodos pardavimo už 100 Eur R. S., taip pat 33 185,47 Eur pajamų, gautų pardavus sąsiuvinyje „Užsakymai“ nurodytus baldus, valstybės įgaliotai institucijai buvo pateikti tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „D.“ pajamas, pelną, turtą ir išvengta 10 034 Eur mokesčių mokėjimo, t. y. 86,87 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 234,31 Eur socialinio draudimo įmokų, 41,60 Eur darbuotojo privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 1,32 Eur įmokų į Garantinį fondą, 6 127,03 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 3 542,87 Eur pelno mokesčio.

16. Atsižvelgiant į tai, kad administracinė atsakomybė už neteisingų duomenų apie pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimą kyla tik tuo atveju, jei tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, daroma išvada, kad pagrindinis kriterijus, pagal kurį atribojami panašius sudėties požymius turintys nusikaltimas ir administracinis nusižengimas, yra neteisėtu veikimu siekiamų išvengti sumokėti mokesčių dydis: BK 220 straipsnio 1 dalyje nurodytu nusikaltimu siekiama išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, o patraukimas administracinėn atsakomybėn galimas tik tuo atveju, jei buvo siekiama išvengti mokesčių ar kitokių įmokų, kurių suma neviršija 100 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-158-689/2020, 25 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad 100 MGL atitinka 3 766 Eur sumą, o specialistė nustatė, kad išvengtų mokesčių suma yra 10 034 Eur, t. y. daugiau nei 100 MGL, daroma išvada, kad V. N. padarė BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o ne administracinį nusižengimą. Atitinkamai naikintina pirmosios instancijos nuosprendžio dalis, kuria V. N. išteisintas nepadaręs nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

17. BK 37 straipsnyje numatyta, kad nusikaltimą padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai veika, turinti konkretaus nusikaltimo sudėties požymius, iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus tokios žalos atsiradimo pavojaus, ji vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pripažįstama mažareikšme. Vadinasi, pagal BK 37 straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-648/2019, 24 punktas). Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (iš lot. konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, rodančius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-169-689/2018, 25.1 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, nei pagal objektyviuosius kriterijus (buhalterinę apskaitą neįtrauktų ūkinių operacijų skaičių, laikotarpį, kurį buvo apgaulingai vykdoma įmonės buhalterinė apskaita, išvengtų mokesčių dydį), nei pagal subjektyviuosius kriterijus (atsižvelgiant į kaltininko tyčios kryptingumą, motyvus ir pan.), V. N. veika negali būti vertinama kaip mažareikšmė, todėl prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį atmestinas.

18. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad V. N. padarė BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o BK 222 straipsnio 1 dalyje padaryta nusikalstama veika pasireiškė dar ir 33 185,47 Eur pajamų gavimu be apskaitos dokumentų, spręstinas bausmės skyrimo klausimas už kiekvieną iš jų.

19. Skirdama bausmę V. N., teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė du tyčinius nusikaltimus, kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus (siekiant išvengti mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita valstybės įgaliotai įstaigai pateikiami neteisingi duomenys apie įmonės pajamas, pelną, turtą), nusikalstamos veikos stadiją (veikos baigtos) bei kaltininko asmenybę: dirbantis, neteistas (3 t., b. l. 12), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 1–11; 4 t., b. l. 110–112), nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegijos manymu, BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus užtikrins prokurorės siūloma bausmė – bauda. Konstatavus, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pasireiškė į buhalterinę apskaitą neįtraukus dar ir 33 185,47 Eur pajamų, t. y. dar vieną objektyviosios pusės požymį, keistina už šią veiką V. N. paskirta bausmė, ją padidinant nuo 100 MGL iki 150 MGL. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimai padaryti esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl bausmės už atskiras nusikalstamas veikas subendrintinos apėmimo būdu ir V. N. skirtina galutinė subendrinta 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 5 d. nuosprendžio dalį – pripažinti, kad V. N. sąmoningai UAB „D.“ buhalteriniuose dokumentuose neužfiksavo 33 185,47 Eur pajamų gavimo pardavus baldus, ir padidinti V. N. paskirtą baudą pagal BK 222 str. 1 d. iki 140 MGL (5 272,40 Eur).

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 5 d. nuosprendžio dalį, kuria V. N. išteisintas pagal LR BK 220 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti V. N. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir V. N. skirti galutinę subendrintą 150 MGL (5 649 Eur) dydžio baudą.

Nuteistojo V. N. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinį skundą atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Nijolė Matuzevičienė Vidmantas Mylė Virginija Žindulienė