Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su pareiškėjo E. J. pareiškimu dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-445-603/2026 nagrinėjimo ir prašymu perduoti nagrinėti civilinę bylą kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

4. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodesko (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

5. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.

7. Pareiškime išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo nušalinti Vilniaus apygardos teismo nuo civilinės bylos nagrinėjimo. Pareiškėjas nepaaiškino nei ryšių, kurių pagrindu keliamos abejonės dėl nešališko civilinės bylos išnagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme, nei konkrečių teisėjų, su kuriais toks ryšys yra siejamas. Pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo iš esmės grindžiamas pareiškėjo prielaidomis, bet ne konkrečiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą abejoti dėl nešališko civilinės bylos išnagrinėjimo nurodytame teisme. Tam, kad visi atitinkamo teismo teisėjai būtų nušalinti nuo bylos nagrinėjimo, pareiškimas turi būti pagrįstas ne tik abejonėmis, bet ir argumentais bei juos pagrindžiančiais duomenimis, kurių pareiškėjas šiuo atveju nenurodė.

8. Taigi, pareiškėjas nenurodė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais ar turi asmeninį išankstinį nusistatymą. Vien pareiškėjo abejonės nėra lemiamos ir nesudaro pagrindo nušalinti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nuo bylos nagrinėjimo. Dėl šių aplinkybių netenkinami pareiškėjo E. J. pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-445-603/2026 nagrinėjimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.

9. Pastebėtina, kad pareiškėjo E. J. veiksmai, reiškiant nepagrįstus nušalinimus, turi piktnaudžiavimo nušalinimo teise požymių. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2S-445-603/2026 pareiškėjas E. J. 2026 m. balandžio 8 d., t. y. paskirto teismo posėdžio išvakarėse, pateikė pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo ir bylos perdavimo kitam teismui, kuris Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2026 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-47-912/2026 buvo netenkintas. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 22 d. pranešimu informavo pareiškėją apie kitą paskirto teismo posėdžio datą – 2026 m. balandžio 30 d. 8.30 val. Pareiškėjas E. J. 2026 m. balandžio 29 d. 22.17 val., t. y. paskirto teismo posėdžio išvakarėse, padavė naują pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo ir bylos perdavimo kitam teismui, grįsdamas jį papildomais teiginiais dėl teismo nušalinimo, kurie galėjo būti nurodyti ir ankstesniame pareiškime dėl teismo nušalinimo. Nušalinimo argumentai ir nušalinimo pareiškimo momentas kelia abejonių dėl sąžiningo naudojimosi procesine nušalinimo teise, prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, kurie įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnis). Atkreipiamas dėmesys, kad nušalinimo teise, kaip ir kitomis procesinėmis teisėmis, negali būti piktnaudžiaujama, todėl pareiškėjui išaiškintina, jog dar kartą pareiškus nepagrįstą nušalinimą, gali būti sprendžiamas klausimas dėl teisinės atsakomybės taikymo ir baudos iki penkių tūkstančių eurų skyrimo (CPK 69 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo E. J. pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-445-603/2026 nagrinėjimo ir prašymo perduoti nagrinėti civilinę bylą kitam apygardos teismui.