Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su pareiškėjo E. J. pareiškimu dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-445-603/2026 nagrinėjimo ir prašymu perduoti nagrinėti civilinę bylą kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniam teismui Vilniaus apygardos teismo teisėjos 2026 m. balandžio 9 d. rezoliucija persiųstas pareiškėjo E. J. pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo ir prašymas perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.

2. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjui kyla pagrįstos abejonės dėl civilinę bylą nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo teisėjų šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi. Pareiškėjas girdėjo, kad kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal balance“ darbuotojai yra galbūt buvę Vilniaus apygardos teismo darbuotojai, kurie gali daryti įtaką teismo darbuotojams dėl pareiškėjo atskirojo skundo atmetimo.

Pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinami

3. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

4. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodesko (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

5. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.

6. Pareiškėjas nušalinimą visam Vilniaus apygardos teismui grindžia aplinkybe, kad UAB „Legal balance“ darbuotojai yra galbūt buvę Vilniaus apygardos teismo darbuotojai, todėl jie gali daryti įtaką teismo darbuotojams.

7. Pareiškime išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo nušalinti Vilniaus apygardos teismo nuo civilinės bylos nagrinėjimo. Pareiškėjas nepaaiškino nei ryšių, kurių pagrindu keliamos abejonės dėl nešališko civilinės bylos išnagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme, nei konkrečių teisėjų ar teismo darbuotojų, su kuriais toks ryšys yra siejamas. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog buvę Vilniaus apygardos teismo darbuotojai yra pareiškėjo kreditorės darbuotojai, nesudaro pagrindo nušalinti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nuo bylos nagrinėjimo, nes praeityje buvę tarnybiniai santykiai savaime nesuponuoja suinteresuotumo byloje sprendžiamais klausimais bei neatitinka CPK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, dėl kurių civilinė byla negalėtų būti nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo iš esmės grindžiamas pareiškėjo prielaidomis, bet ne konkrečiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą abejoti dėl nešališko civilinės bylos išnagrinėjimo nurodytame teisme. Tam, kad visi atitinkamo teismo teisėjai būtų nušalinti nuo bylos nagrinėjimo, pareiškimas turi būti pagrįstas ne tik abejonėmis, bet ir argumentais bei juos pagrindžiančiais duomenimis, kurių pareiškėjas šiuo atveju nenurodė.

8. Taigi, pareiškėjas nenurodė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais ar turi asmeninį išankstinį nusistatymą. Vien pareiškėjo abejonės nėra lemiamos ir nesudaro pagrindo nušalinti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nuo bylos nagrinėjimo. Dėl šių aplinkybių netenkinami pareiškėjo E. J. pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-445-603/2026 nagrinėjimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo E. J. pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-445-603/2026 nagrinėjimo ir prašymo perduoti nagrinėti civilinę bylą kitam apygardos teismui.