- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-27
- Bylos Nr.
- eA-1248-525/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00980-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Pareiškėjas
- R. D.
- Atsakovas
- Telšių rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 16.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. D. skundą atsakovei Telšių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, neišmokėtos darbo užmokesčio dalies ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja R. D. su skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama:
1) panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2015 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. P1-152 ,,Dėl kvalifikacinės klasės panaikinimo ir nurodymo R. D. ir Buhalterinės apskaitos skyriui“;
2) priteisti iš Administracijos neteisėtai sumažintą darbo užmokesčio dalį ir delspinigius už laiku neišmokėto darbo užmokesčio dalį.
Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Administracijos Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio vedėja R. K. 2015 m. sausio 20 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 62 įvertino pareiškėjos 2014 m. tarnybinę veiklą patenkinamai ir pateikė siūlymą tobulinti savo, kaip valstybės tarnautojo, kvalifikaciją. Administracijos direktorius S. U. 2015 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. A1-186 ,,Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudaryto“ sudarė tarnybinės vertinimo veiklos komisiją (toliau – ir Komisija), paskirdamas save, S. U., administracijos direktorių, komisijos pirmininku, nariais K. G., Administracijos direktoriaus pavaduotoją, B. K., Administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėją, B. M., Administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėją, R. R., Administracijos Finansų skyriaus vedėją, E. V., administracijos Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus vedėją D. S., Administracijos Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus Personalo ir ūkio poskyrio vedėją (komisijos sekretorė). Komisija 2015 m. vasario 27 d. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 33 pareiškėjos 2014 m. tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai, pateikė siūlymą panaikinti turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Administracijos direktorius S. U. ginčijamu įsakymu panaikino pareiškėjos turimą trečią kvalifikacinę klasę, taip pat įpareigojo pareiškėją tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją ir nurodė Administracijos Buhalterinės apskaitos skyriui skaičiuojant pareiškėjos darbo užmokestį nemokėti 15 procentų jos pareiginės algos priedo už trečią kvalifikacinę klasę. Pareiškėjos nuomone, Administracijos direktorius S. U. negalėjo dalyvauti Komisijoje, nes buvo šališkas. Direktorius turi diskrecijos teisę (laisvę) spręsti, ar įgyvendinti vertinimo komisijos pasiūlymą, ar ne. Direktorius, priimdamas ginčijamą sprendimą, buvo šališkas, nes buvo suvaržytas savo priimto sprendimo Komisijoje. Komisija savo išvadoje be jokių argumentų pateikė kitą pasiūlymą, nei pareiškėjos tiesioginė vadovė išvadoje Nr. 62, todėl pažeidė Vertinimo taisyklių 25 punktą. Su Komisijos išvada pareiškėja buvo susipažindinta 2015 m. vasario 27 d. 15 val. 49 min., po darbo, todėl atsakovė pažeidė pagarbos žmogui principą. Pareiškėja savo kvalifikaciją už 2014 metus karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketoje įsivertino: lyderystė – 4 balais, supratimas apie žmogiškųjų išteklių valdymą – 4 balais, finansų valdymas – 4 balais, analizė ir pagrindimas – 4 balais. Tiesioginė vadovė kvalifikacijos įvertinimą be pagrindo ir motyvų sumažino nuo 4 iki 3 balų. Tiesioginė vadovė nepagrindė įrodymais nurodytų faktinių aplinkybių, kad pareiškėja ne visada domisi kolegų nuomone, ne visada rodo iniciatyvą pasidalyti su jais aktualiomis žiniomis ar svarbia darbine informacija, grįžusi iš mokymų, pasitarimų, pareiškėja ne visada supranta kitų kolegų įsitikinimus, vykdydama valstybės tarnautojo veiklą (pokalbiai dėl vėlavimo į darbą) nesiekia grįžtamojo ryšio, pareiškėjai siekiant įvykdyti 2014 metais numatytas užduotis, lėšų poreikis ne visada buvo derinamas su atsakingais darbuotojais. Dėl 1-os užduoties neatlikimo pareiškėja nurodė, kad tarnautojas negali atlikti užduoties, jei savosios neatliko kitas ar tai įtakojo kiti rizikos veiksniai. Šiuo atveju pareiškėja negalėjo atlikti užduoties, kadangi ne nuo jos vienos valios priklausė užduoties įvykdymas. Dėl 2-os užduoties pareiškėja nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija rašto Nr. (1.16)7R-536 8 punkte numatė, jog visuomenės informavimo apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą metodikos, patvirtintos teisingumo ministro 2007 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 1R-46, nuostatas, įgyvendinti pagal finansines galimybes, užtikrinant tinkamą informavimą savivaldybių interneto tinklapiuose ir pateikiant informaciją skelbimo lentose. Pareiškėja užtikrino informacijos sklaidą apie teisinę pagalbą savivaldybių interneto tinklapiuose ir pateikdama informaciją skelbimo lentoje. Pareiškėja, sužinojusi, kad atsakovė 2014 metams nenumatė lėšų skelbimams, atsižvelgė į aukščiau minėtą raštą ir informacinio pranešimo nepaskelbė spaudoje. Pareiškėjos tiesioginė vadovė nurodė, kad trečia užduotis įvykdyta iš dalies, nes 2015 metais patikrinus informaciją interneto svetainėje užfiksuota, jog sumos nurodytos litais. Pareiškėja nesupranta vadovės motyvacijos, nes 2014 metais ji atnaujindavo informaciją dėl teisinės pagalbos suteikimo. Pirminė teisinė pagalba yra nemokama, todėl neprivalu nurodyti sumų, kurias viršijus negalima antrinė teisinė pagalba, svarbu kad būtų nuoroda į antrinės teisinės pagalbos tarnybų internetinius puslapius, kuriuose ir yra detali informacija apie piniginių lėšų ir turto įvertinimą. Pareiškėja tai padarė. Komisija visiškai neanalizavo pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimo, nesiaiškino, kokiomis aplinkybėmis bei įrodymais paremtas tiesioginio vadovo patenkinamas vertinimas ir siūlymas pareiškėjai kelti kvalifikaciją. Komisija patikėjo tiesioginio vadovo teiginiais, tačiau, nepaisant pareiškėjos išdėstytų faktinių aplinkybių, pastebėjimų šių teiginių teisingumo bei pagrįstumo netikrino kitais įrodymais. Komisija nevertino pareiškėjos gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jos kvalifikaciją ir jos nusistatytų užduočių vykdymo rezultatus, nors pareiškėja ir atkreipė komisijos dėmesį į savo atliekamas funkcijas pagal pareigybės aprašymą. Posėdžio metu Komisijos nariai pareiškėjai uždavė visiškai nepagrįstus klausimus, susijusius tik su viena iš jos atliekamų funkcijų, t. y. pirminės teisinės pagalbos teikimu, visiškai nevertindami kitų pagal pareiškėjos pareigybę atliekamų funkcijų.
Atsiliepimas
Atsakovė Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, jog Komisija nebuvo šališka, jos surašyta išvada yra objektyvi. Komisijoje priimantis į darbą asmuo gali dalyvauti, nes apribojimų ar įpareigojimų dėl Komisijos sudėties Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ar Taisyklėse nenumatyta. Komisijos nariai nurodė, kad išnagrinėjusi pareiškėjos tarnybinę veiklą, Komisija aptarė būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą, o pasibaigus aptarimui – balsavo dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo: pirmi balsavo komisijos nariai, po jų – komisijos pirmininkas. Visi Komisijos nariai balsavo vienodai. Administracijos direktorius turi diskrecijos teisę (laisvę) spręsti, ar įgyvendinti Komisijos pasiūlymą ar ne, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Įstaigos vadovo sprendimas yra saistomas tiek valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo, tiek Komisijos vertinimų. Atsižvelgiant į tai, Administracijos direktorius nebuvo ir negalėjo būti šališkas priimant galutinį sprendimą, turėjusį įtaką pareiškėjos teisinei situacijai. Komisijos posėdžio garso įraše, kuris taip pat yra Komisijos posėdžio protokolo sudedamoji dalis, yra užfiksuota, jog pareiškėja nevykdė Administracijos direktoriaus nurodymo vykti į seniūnijas siekiant teikti pirminę teisinę pagalbą gyventojams. Pati pareiškėja pripažįsta, kad vieną kartą buvo nuvykusi į seniūnijas, tačiau pati savavališkai nusprendė, jog tai daryti netikslinga, nors pareiškėjos pareigybės aprašyme, nurodyta, kad ši pareigybė reikalinga organizuoti ir teikti pirminę teisinę pagalbą Telšių rajono gyventojams. Finansų skyriaus vedėja, komisijos narė R. R., nurodė, kad pareiškėjos pareigybei skirtas tik 70 proc. valstybės finansavimas šiai valstybės funkcijai vykdyti (ankstesniais metais jis būdavo dar mažesnis), likę 30 proc. skiriami iš savivaldybės biudžeto 2015 metams. Analogiška situacija buvo ir 2014 metais. Pažymėta, kad pareigybės finansavimo dydis tiesiogiai priklauso nuo suteiktų pirminės teisinės pagalbos konsultacijų Telšių rajono gyventojams. Atkreiptas dėmesys į tai, kad situacija išliko nepakitusi. Pareiškėja per 2014 metus nesiėmė jokių konkrečių priemonių, kad suteiktų kuo daugiau konsultacijų, apsiribojo tiesiogiai į Administraciją besikreipiančiais gyventojais. Pareiškėjos kvalifikacija pokalbio, vykusio 2015 m. sausio 19 d. ir 2015 m. sausio 20 d., metu tiesioginės vadovės R. K. buvo vertinama pagal visus Karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, patvirtintus Vyriausybės nutarimu. Pažymėjo, kad į pokalbį 2015 m. sausio 19 d. 15 val. 30 min. atėjusi pareiškėja buvo informuota, jog pokalbis bus protokoluojamas. Pareiškėja su tuo sutiko, tačiau R. K. pradėjus pokalbį pagal visus kvalifikacijos vertinimo kriterijus, pareiškėja nurodė, kad yra nepasiruošusi pokalbiui ir paprašė valandos laiko jam pasiruošti. Po valandos, pakartotinai atvykusi į pokalbį, ji atsisakė protokolavimo (2015 m. sausio 19 d. E. V., D. S. ir R. K. patvirtinimas) bei nurodė, kad pokalbiui nespėjo pasiruošti. Tiesioginė vadovė pasiūlė nukelti pokalbį į kitą darbo dieną bei paprašė ateiti į jį pasiruošus taip, kad siekiant atskleisti kvalifikacijos vertinimo anketoje nurodytus vertinimo kriterijus, pareiškėjos atsakymai būtų iliustruoti konkrečiais pavyzdžiais iš savo patirties (darbinio elgesio) įstaigoje per vertinamąjį laikotarpį. Pokalbis įvyko 2015 m. sausio 20 d. 11 val. 30 min., jo metu buvo aptarti visi vertinimo kriterijų dėmenys ir įvertinta pareiškėjos kvalifikacija išvedant kiekvieno kriterijaus vidurkį. Tačiau pareiškėja neįvykdė šio prašymo, pristatydama kriterijų dėmenis apsiribojo tik abstrakčiais apibūdinimais nepagrįsdama nė vieno iš jų jokiais objektyviais įrodymais. Dėl tiesioginio vadovo surašytos tarnybinės veiklos vertinimo išvados I dalies „Pasiekti ir planuojami rezultatai“ 1-os užduoties vertinimo pažymėjo, kad tiesioginė vadovė R. K. nėra gavusi informacijos apie tai, jog Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Šiaulių VGTPT) specialistai neturi galimybių atvykti į susitikimą su Telšių rajono visuomene. Dėl 2-os užduoties neįgyvendinimo, pareiškėja pati priėmė sprendimą dėl to, kad Administracija neturi lėšų išspausdinti informaciją apie pirminę teisinę pagalbą, nors nėra asignavimų valdytoja. Pareiškėja šio klausimo nederino nei su vienu už lėšų panaudojimą atsakingu darbuotoju bei apie tai neinformavo tiesioginio vadovo. Siekiant įgyvendinti minėtą užduotį, reikėjo parengti informacinį pranešimą ir pateikti vietinei spaudai. Tokiu atveju, vietinės spaudos atstovai būtų patys priėmę sprendimą (ne) viešinti tokią informaciją, tačiau pareiškėja nesiekė įgyvendinti šią užduotį. Telšių rajono savivaldybės pasirengimo euro įvedimui Lietuvos Respublikoje veiklos plano, patvirtinto Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. Al-895, 2.4 punkte nustatyta, kad būtina numatyti priemones, skirtas tam, jog savivaldybės gyventojai būtų tinkamai informuoti apie naujus dydžius, taisykles ir jų vykdymą, o 6.1 punktas reikalauja, kad būtina atlikti prekių ir paslaugų kainų perskaičiavimo ir apvalinimo priežiūrą savivaldybės kompetencijai priskirtose vartojimo srityse. Informacija apie kainų perskaičiavimą apėmė ir antrinę teisinę pagalbą. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 62 nurodyta, kad minėto plano nuostata buvo įgyvendinta tik po antros tiesioginio vadovo pastabos. Darytina prielaida, jog ir ši užduotis būtų buvusi neįgyvendinta, jei ne pastabos, pateiktos pareiškėjai. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 62 nurodyta tik keletas pavyzdžių iš pareiškėjos veiklos vertinimo. Pokalbio metu buvo aptartos visos funkcijos iš pareigybės aprašymo, jo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja per 2014 metus nevykdė ar dalinai nevykdė funkcijų, nurodytų šiuose pareigybės aprašymo punktuose: 8, 10, 15, 16, 18, 20, 23. Nevykdant funkcijų nėra galimybės jų ir įvertinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tiesioginė pareiškėjos vadovė pagrįstai šiuos gebėjimus įvertino 2 balais. Iš Komisijos posėdžio garso įrašo bei visų dokumentų, susijusių su pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimu, matyti, kad jos tarnybinės veiklos vertinimas vyko laikantis procedūrų. Iš Komisijos posėdžio stenogramos matyti, kad buvo nagrinėjama ir pareiškėjos tiesioginio vadovo duota išvada, pareiškėjos tarnybinė veikla vertinta pagal nustatytus kriterijus, o pareiškėjos atsakymai į klausimus buvo tik vienas iš vertinimo procedūros etapų. Komisija analizavo pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimą, pareiškėjos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jos kvalifikaciją ir jos nusistatytų užduočių vykdymo rezultatus. Komisijos posėdžio metu Komisijos nariai pareiškėjai uždavė visiškai pagrįstus klausimus, susijusius su pareiškėjos atliekamomis funkcijomis. Pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas ir siūlymo pateikimas atliktas nepažeidžiant Vertinimo taisyklių reikalavimų. Komisija, apibendrinusi aukščiau minėtas aplinkybes dėl pareiškėjos 2014 m. tarnybinės veiklos vertinimo bei atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja turi tris galiojančias nuobaudas – papeikimą ir du griežtus papeikimus, padarė išvadą, jog pareiškėjos 2014 m. tarnybinė veikla faktiškai ir teisiškai pagrįstai įvertinta patenkinamai, tačiau atsižvelgiant į sunkinančias aplinkybes – tris galiojančias nuobaudas, pasiūlė Administracijos direktoriui panaikinti turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją, todėl pareiškėjos ginčijamas įsakymas yra nenaikintinas, pagrįstas ir teisėtas.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 10 d. sprendimu pareiškėjos R. D. skundą tenkino iš dalies. Panaikino Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. P1-152 ,,Dėl kvalifikacinės klasės panaikinimo ir nurodymo R. D. ir Buhalterinės apskaitos skyriui“. Įpareigojo Administraciją paskaičiuoti neteisėtai sumažintą darbo užmokesčio dalį ir ją bei delspinigius už laiku neišmokėto darbo užmokesčio dalį išmokėti pareiškėjai. Priteisė pareiškėjai R. D. iš atsakovės Administracijos 200 Eur teismo išlaidų.
Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjos R. D. tarnybinę veiklą už 2014 metus tiesioginė vadovė R. K. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 62 įvertino patenkinamai ir pasiūlė pareiškėjai tobulinti savo, kaip valstybės tarnautojo, kvalifikaciją. Administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. A1-186 sudaryta Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pareiškėjos R. D. tarnybinę veiklą už 2014 metus, surašė 2015 m. vasario 27 d. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadą Nr. 33, kuria R. D. tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai, pasiūlė panaikinti trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Administracijos direktorius 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. P1-152 panaikino Administracijos Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio vyriausiosios specialistės R. D. turimą trečią kvalifikacinę klasę, R. D. įpareigojo tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Administracijos Buhalterinės apskaitos skyriui nurodė skaičiuojant R. D. darbo užmokestį nemokėti 15 procentų jos pareiginės algos priedo už trečią kvalifikacinę klasę.
Teismas taip pat vertino, kad iš tiesioginio vadovo 2015 m. sausio 20 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. 62 matyti, jog pareiškėjai 2014 metams buvo suformuluoti šie uždaviniai: 1. Suorganizuoti Šiaulių VGTPT darbuotojų susitikimą su Telšių visuomene teisinės pagalbos teikimo klausimais; 2. Paskelbti informacinį pranešimą Telšių rajono laikraštyje apie pirminės ir antrinės teisinės pagalbos teikimą; 3. Atnaujinti informaciją Telšių rajono tinklapyje dėl pirminės ir antrinės teisinės pagalbos teikimo; 4. Užduotis ir skundus išnagrinėti per 20 darbo dienų. Tiesioginis vadovas pareiškėjos pasiektus rezultatus vykdant jai nustatytas užduotis įvertino 2 balais (įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius) ir išvadoje nurodė, kad pirmoji užduotis neįvykdyta, pažymėjo, jog R. D. nurodė, kad užduoties įvykdyti nebuvo įmanoma, nes Šiaulių VGTPT direktorius nesutiko organizuoti susitikimo, tačiau R. D. negalėjo nurodyti, kada įvyko pokalbis su minėtos įstaigos direktoriumi, nenurodė net abstraktaus 2014 metų II pusmečio laikotarpio (vasara, ruduo ar žiema). Tiesioginis vadovas nurodė, jog R. D. neįvykdė ir antrosios užduoties, pažymėjo, kad R. D. nurodė, jog dėl lėšų stygiaus negalėjo vietinėje spaudoje patalpinti informacijos apie pirminės ir antrinės teisinės pagalbos teikimą, kad 2014 metų vasario mėnesį laikraštyje „Telšių žinios“ buvo išspausdintas straipsnis apie Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus darbuotojus, kuriame buvo informacija apie pirminės teisinės pagalbos teikimą. Tiesioginė vadovė nurodė, kad minėtas straipsnis išspausdintas 2014 metų pirmą pusmetį ne R. D. iniciatyva, straipsnio autorius – žurnalistas, todėl negalima laikyti, jog R. D. įvykdė užduotį. Vertinimo išvadoje nurodyta, jog R. D. trečiąją užduotį įvykdė iš dalies, nes informacija apie metinę gyventojų pajamų deklaracijos užpildymą buvo, tačiau pokalbio metu patikrinus interneto svetainėje esančią informaciją apie teisinės pagalbos teikimą gyventojams, užfiksuota, kad sumos nurodytos tik litais. Nurodyta, jog ketvirtoji užduotis įvykdyta, užduočių ir skundų nagrinėjimo, vykdymo terminai nepraleisti. Pareiškėjos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas tiesioginis vadovas įvertino 2 balais, vertinimą pagrindė šiomis faktinėmis aplinkybėmis – atliekant funkcijas informacija valdoma pakankamai, darbo laiko paskirstymas ne visada efektyvus, nurodyti du pavyzdžiai, vienas susijęs su AB „Panevėžio trestas“ byla. Nurodyta, kad R. D. nuo teismo nurodymo (2014 m. spalio 3 d.) iki nedarbingumo laikotarpio, t. y. per 17 dienų, neinformavo teismo apie neatvykimą į posėdį bei nepateikė teismui dokumentų, kuriuos pati teismo prašė leisti pateikti. Tai padarė 2014 m. spalio 30 d., tik pirmą dieną grįžusi į darbą po nedarbingumo. Dėl šios priežasties Panevėžio apygardos teismas priėmė 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2663-252-2014. Kitas pavyzdys – pokalbis dėl karjeros valstybės tarnautojo kasmetinio vertinimo už 2014 metus, kuris įvyko 2015 m. sausio 20 d.
Iš byloje esančio Komisijos 2015 m. vasario 27 d. posėdžio dalies garso įrašo kopijos teismui buvo matyti, kad Komisijos posėdyje dalyvavusi pareiškėjos R. D. tiesioginė vadovė R. K. motyvuodama pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimą ir Komisijai pateiktą pasiūlymą, iš esmės tik pagarsino Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje surašytas faktines aplinkybes, naujų faktinių aplinkybių, kitų rašytinių įrodymų Komisijai įvertinti nepateikė. Matyti, kad Komisija išklausė pareiškėjos argumentus, kuriuose pareiškėja nurodė naujas faktines aplinkybes, nuorodas į rašytinius dokumentus, kurie, pareiškėjos nuomone, įtakojo jai inkriminuotų pažeidimų pagrįstumą, tačiau jų iš esmės nevertino ir posėdžio metu neaptarė, tai yra, tinkamai nepatikrino Tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumo. Todėl teismas vertino, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo procedūros dalis – tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas neatitiko VTĮ 22 straipsnio, Taisyklių nuostatų reikalavimų. Be to, teismas pažymėjo, kad pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimui, Komisijos nariai tęsia procedūrą ir aptaria būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą (Vertinimo taisyklių 22 p.). Pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog Komisija laikėsi šios procedūros. Atsakovės pateiktame Komisijos 2015 m. vasario 27 d. posėdžio protokole Nr. AKP-3, Komisijos 2015 m. vasario 27 d. posėdžio dalies garso įrašo kopijoje, 2015 m. vasario 27 d. Komisijos išvadoje Nr. 33 nėra nurodyta pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimo argumentų, motyvų, kodėl Komisija nepritarė tiesioginio vadovo siūlymui ir pateikė kitą pasiūlymą – panaikinti trečią kvalifikacinę klasę ir kelti kvalifikaciją. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad Komisija nesilaikė procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadą Nr. 33.
Teismas nurodė, kad kilus teisminiam ginčui dėl įsakymo, kuriuo įgyvendinamas komisijos išvados siūlymas pagrįstumo, įrodinėjimo našta tenka įsakymą priėmusiam asmeniui, tačiau atsakovė teismui nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių Komisijos išvadą. Atsakovė neįrodė, kad Administracija buvo skyrusi lėšų informaciniams pranešimams apie pirminės ir antrinės teisinės pagalbos teikimą skelbti vietinėje spaudoje, kad Šiaulių VGTPT sutiko kartu su Administracija organizuoti susitikimą su visuomene. Teismas pažymėjo, jog valstybės tarnautojui nustatant einamųjų metų užduotis yra numatoma ir rizika, kuriai esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos. Rizikos veiksniu numatyta ir kitų asmenų (valstybės tarnautojų, įstaigų, įmonių, fizinių asmenų) nesavalaikis (vėluojantis) informacijos, išvadų pateikimas, veiksmų atlikimas, todėl teismo nuomone, atsakovė teismui turėjo įrodyti, jog šių rizikos veiksnių nebuvo, ir pareiškėja galėjo įvykdyti užduotis, kurios tiesiogiai susijusios su kitų asmenų veikla. Pažymėta, jog pareiškėja teismui pateikė Šiaulių VGTPT 2015 m. gegužės 6 d. raštą Nr. SD-469(02.2), kuriuo informuojama, kad su pirminę teisine pagalbą teikiančiu asmeniu R. D. 2014 metų rudenį telefonu buvo tartasi dėl susitikimo su visuomene organizavimo Telšių mieste spalio arba lapkričio mėnesį, tačiau dėl pasikeitusių aplinkybių susitikimas su visuomene Telšiuose neįvyko, nes tarnyba kartu su kitomis teisėsaugos institucijomis organizavo bendrą projektą ir susitikimus su visuomene rengė Radviliškio, Pakruojo ir Joniškio rajonuose, Telšių rajone susitikimą su visuomene buvo numatyta surengti 2015 metais. Teismo nuomone, šis rašytinis dokumentas įrodo, jog egzistavo aplinkybės (rizikos veiksniai), dėl kurių pareiškėja galėjo neįvykdyti pirmosios užduoties.
Teismas sutiko su pareiškėjos argumentais, kad tiesioginė vadovė vertino 2014 metų tarnybinę veiklą, todėl vertindama pareiškėjos gebėjimą efektyviai paskirstyti darbo laiką, negalėjo remtis pareiškėjos veiksmais, atliktais 2015 metais, nurodydamas, kad pagal VTĮ 22 straipsnio 4 dalį, valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais. Nagrinėjamu atveju buvo vertinama pareiškėjos 2014 metų tarnybinė veikla, todėl teismo nuomone, 2015 m. sausio 20 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 62 nurodyti tiesioginio vadovo argumentai (motyvai), kad pareiškėja R. D. 2015 m. sausio 19–20 d. nesavalaikiai atliko veiksmus, laikytini nepagrįstais.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, kad Komisija, vertindama pareiškėjos 2014 m. tarnybinę veiklą, atsižvelgė į tris galiojančias nuobaudas – papeikimą ir du griežtus papeikimus. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad atsakovė teismui nepateikė šias faktines aplinkybes įrodančių rašytinių dokumentų, jas nurodė tik atsiliepime į pareiškėjos skundą. Komisijos 2015 m. vasario 27 d. posėdžio protokole Nr. AKP-3, 2015 m. vasario 27 d. Komisijos išvadoje Nr. 33 nenurodyta, o išklausius Komisijos 2015 m. vasario 27 d. posėdžio dalies garso įrašo nematyti, kad Komisija būtų nagrinėjusi pareiškėjos turimas tarnybines nuobaudas, vertinusi jų įtaka tarnybinės veiklos įvertinimui. Taip pat teismas neturi duomenų, kiek ir kokias tarnybines nuobaudas vertinimo metu turėjo pareiškėja, ar jos galiojo, už kokius tarnybinius nusižengimus buvo taikytos. Teismas pažymėjo, kad VTĮ, Taisyklės ar kiti teisės aktai tiesiogiai nesieja tarnybinės atsakomybės taikymo fakto su kvalifikacijos sumažėjimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1018/2011), todėl atsakovė, Komisija, pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo metu atsižvelgdamos į tarnybines nuobaudas, privalėjo surinkti duomenis apie pareiškėjos tarnybinius nusižengimus, juos analizuoti ir motyvuotai bei pagrįstai konstatuoti, kad dėl tarnybinės atsakomybės taikymo pareiškėjos kvalifikacija sumažėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl atsakovės argumento, kad Komisijos posėdžio protokole užfiksuota, jog pareiškėja nevykdė Administracijos direktoriaus nurodymo vykti į seniūnijas siekiant teikti pirminę teisinę pagalbą gyventojams, teismas nurodė, jog tiesioginio vadovo išvada, kuria valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai, yra Komisijos nagrinėjimo dalykas, o tai reiškia, jog Komisija privalėjo patikrinti tiesioginio vadovo išvadoje nurodytus valstybės tarnautojo pažeidimus ar funkcijų, užduočių neįvykdymo faktus. Tiesioginio vadovo vertinimo išvadoje nenurodyta, kad pareiškėja nevykdė Administracijos direktoriaus nurodymo vykti į seniūnijas siekiant teikti pirminę teisinę pagalbą gyventojams, todėl laikytina, jog Komisija posėdyje nustatė ir pareiškėjai inkriminavo naują funkcijų ar užduoties neįvykdymo faktą. Iš Komisijos 2015 m. vasario 27 d. posėdžio dalies garso įrašo matyti, kad Komisijos pirmininkas Administracijos direktorius paklausė pareiškėjos, ar jį vyko į seniūnijas teikti pirminę teisinę pagalbą, pareiškėja nurodė, jog žinojo bendrą informaciją, kad reikia vykti į seniūnijas teikti pirminę teisinę pagalbą, tačiau jai konkrečiai ir aiškiai nebuvo pavesta atlikti šios užduoties, kad ji vyko į seniūniją, tačiau po to bendrai buvo nutarta šios veiklos nebetęsti. Išklausęs šią informaciją, Komisijos pirmininkas Administracijos direktorius nurodė, kad pareiškėja nevykdė Administracijos direktoriaus nurodymo ir neaktyvino teisinės pagalbos teikimo. Vertinimo komisijos posėdžio metu išsamesnio galimo pažeidimo ištyrimo, faktinių aplinkybių nustatymo, patikrinimo, ar pareiškėjai buvo pavesta atlikti šią užduotį, rašytinių įrodymų pateikimo, kitų Komisijos narių įvertinimo atlikta nebuvo, todėl teismas priėjo išvadą, kad Komisija nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja nevykdė Administracijos direktoriaus nurodymo vykti į seniūnijas siekiant teikti pirminę teisinę pagalbą gyventojams.
Teismas atmetė ir atsakovės argumentus, kad Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 62 nurodyta tik keletas pavyzdžių iš pareiškėjos veiklos vertinimo, pokalbio metu buvo aptartos visos funkcijos iš pareigybės aprašymo, jo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja per 2014 metus nevykdė ar dalinai nevykdė funkcijų, nurodytų šiuose pareigybės aprašymo punktuose: 8, 10, 15, 16, 18, 20, 23, nes byloje nėra rašytinių duomenų, įrodančių šias faktines aplinkybes.
Teismas sutiko su pareiškėjos argumentais, kad Komisija buvo šališka, nes jos darbe dalyvavo į pareigas priimantis asmuo, Administracijos direktorius. Teismas pažymėjo, jog VTĮ, Taisyklių nuostatos nenustato draudimo Komisijos darbe dalyvauti į pareigas priimančiam asmeniui, tačiau Taisyklių 5 punktas nurodo, jog, jeigu paaiškėja, kad vertinimo komisijos narys yra valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, sutuoktinis, artimas giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ryšiais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl vertinimo komisijos nario nešališkumo, vertinimo komisijos narys turi nusišalinti. Pažymėta, kad šiame punkte yra nustatytas nebaigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant, vertinimo komisijos narys turi nusišalinti, nes kyla abejonių dėl jo nešališkumo. Nagrinėjamu atveju, į pareigas priimantis asmuo, Administracijos direktorius, Komisijos pirmininkas Komisijos posėdžio metu nustatė naują pareiškėjos galimą pažeidimą, kad ji nevykdė Administracijos direktoriaus nurodymo vykti į seniūnijas siekiant teikti pirminę teisinę pagalbą gyventojams, į kurį, kaip matyti iš atsakovės atsiliepimo, Komisija atsižvelgė vertindama pareiškėjos tarnybinę veiklą ir teikdama pasiūlymą. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad Administracijos direktorius galėjo būti suinteresuotu ginti išvadas, susijusias su savo inicijuoto pažeidimo inkriminavimu pareiškėjai, ir tokiu būdu galėjo daryti įtaką kitų Komisijos narių apsisprendimui, dėl to būdamas saistomas Komisijos, galima sakyti, iš dalies savo vertinimų, galėjo priimti šališką sprendimą įgyvendinti Komisijos pasiūlymą. Teismo nuomone, Komisijos sudėtis laikytina šališka, o jos surašyta išvada – neobjektyvia.
Teismas vertino, kad aukščiau nurodyti procedūriniai pažeidimai leidžia konstatuoti, kad Komisija neužtikrino objektyvaus, nešališko, visapusiško, pagrįsto pareiškėjos R. D. tarnybinės veiklos vertinimo ir yra esminiai pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimai. Pareiškėjos skundžiamas Administracijos direktoriaus įsakymas, kuriuo pareiškėjai panaikinta turima trečia kvalifikacinė klasė, priimtas vadovaujantis neteisėta Komisijos išvada, todėl yra naikintas. Panaikinus pareiškėjos skundžiamą įsakymą, atsakovė Administracija įpareigotina paskaičiuoti neteisėtai sumažintą darbo užmokesčio dalį ir ją bei delspinigius už laiku neišmokėto darbo užmokesčio dalį išmokėti pareiškėjai.
Remdamasis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), teismas tenkino pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pareiškėjai iš atsakovės Administracijos priteisė 200 Eur teismo išlaidų.
III.
Atsakovė Administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo:
1) panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
2) kviesti liudytojais Komisijos narius, sekretorę bei tiesioginį pareiškėjos vadą: S. U., Administracijos direktorių (komisijos pirmininką), K. G., Administracijos direktoriaus pavaduotoją, B. K., Administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėją, B. M., Administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėją, R. R., Administracijos Finansų skyriaus vedėją, E. V., Administracijos Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus vedėją, D. S., Administracijos Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus Personalo ir ūkio poskyrio vedėją (komisijos sekretorę), R. K., Administracijos Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio vedėją (tiesioginę pareiškėjos vadovę).
Apeliaciniame skunde pateikia šiuos pagrindinius argumentus:
1) Skirtingai nei nurodė teismas, Komisija vertino tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, analizavo, vertino pareiškėjos naujas faktines aplinkybes, tik po to, kai pareiškėja paliko patalpas, kuriose vyko posėdis. Šį faktą gali paliudyti Komisijos nariai. Akcentuoja, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo metu vertinama visa metinė tarnautojo tarnybinė veikla, apimanti ir funkcijų, nustatytų pareigybės aprašyme, ir užduočių vykdymą per visus metus.
2) Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovė neįrodė, kad Administracija buvo skyrusi lėšų informaciniams pranešimams vietinėje spaudoje. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė yra sudariusi tris spausdinimo paslaugų Telšių rajono vietinėje spaudoje sutartis, žiniasklaidos atstovams už paslaugas apmokama pagal pateiktas sąskaitas faktūras. Pareiškėja, siekdama įvykdyti užduotį dėl pirminės ir antrinės teisinės pagalbos skelbimo vietinėje spaudoje, turėjo paruošti informacinį pranešimą ir jį pateikti spaudai, o ne aiškintis, ar yra tam skirta pinigų. Taip pat nesutinka, kad atsakovė turėjo įrodyti, kad Šiaulių VGTPT sutiko kartu su Administracija organizuoti susitikimą su visuomene. Ši užduotis buvo suformuota pareiškėjai ir ji turėjo įvertinti riziką dėl minėto susitikimo. Jei tokia rizika buvo, pareiškėja ir turėjo informuoti tiesioginį vadovą pokalbio metu, tai įrodančiais dokumentais, o ne Teismui pateikti Šiaulių VGTPT 2015 m. gegužės 6 d. raštą Nr. SD-469(02.2).
3) Teismo teiginys, kad neturima duomenų apie pareiškėjai skirtas tarnybines nuobaudas nesuprantamas. Dėl visų nuobaudų bylos nagrinėjamos teisme, šiuo metu jos galioja.
4) Teismas atsakovės argumentus, kad tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 62 nurodyta tik keletas pavyzdžių iš pareiškėjos veiklos vertinimo, pokalbio metu buvo aptartos visos funkcijos iš pareigybės aprašymo, jo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja per 2014 metus nevykdė ar dalinai nevykdė funkcijų, nurodytų šiuose pareigybės aprašymo punktuose: 8, 10, 15, 16, 18, 20, 23, atmetė nurodęs, kad byloje nėra rašytinių duomenų, įrodančių šias faktines aplinkybes. Tačiau rašytinius duomenis, įrodančius šias aplinkybes, atsakovė ketino pateikti bylos nagrinėjimo metu, kuris turėjo įvykti 2015 m. birželio 25 d., 9:30 val. Atsakovė per EPP teismui pateikė 2015 m. birželio 23 d. raštą Nr. R7-1283 „Dėl administracinės bylos Nr. eI-2019-394/2015 nagrinėjimo atidėjimo“, tačiau teismas neatsižvelgė į minėtą prašymą bei nepriėmė prašymą (ne)tenkinančios nutarties. Dėl šios priežasties atsakovė nebuvo informuota apie naują bylos nagrinėjimo datą. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta nevisapusiškai, teismas išklausė tik pareiškėjos atstovo pozicijos. Pažymi, kad prieš pateikiant raštą teismui, atsakovės atstovas telefonu derino šį klausimą su posėdžio sekretore, kuri paprašė dėl posėdžio laiko pakeitimo informuoti pareiškėją. Atsakovės atstovas ją informavo, todėl, pareiškėja posėdyje nedalyvavo, o jos atstovas atvyko į bylos nagrinėjimą.
5) Taip pat nesutiko, kad Komisija buvo šališka. Teigė, kad vien tai, kad Administracijos direktorius pareiškėjai uždavė klausimą dėl nurodymo vykdymo vykti į seniūnijas, nelaikytina pagrindu kilti interesų konfliktui bei nusišalinti nuo sprendimo priėmimo.
Atsiliepimas
Pareiškėja R. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Taip pat prašo priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
Šalies argumentai
1) Apeliantės veiksmai – pateikiant jokiais įrodymais nepagrįstą prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo likus pusei darbo dienos iki teismo posėdžio, kai prieš tai jau buvo tenkintas prašymas dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo – nėra sąžiningi užtikrinant proceso koncentruotumo bei operatyvumo principų įgyvendinimą, pripažintini bylos vilkinimu, pažeidžia sąžiningos šalies, pareiškėjos, interesus.
2) Dvi pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos buvo panaikintos pirmosios instancijos teismų sprendimais, dabar bylos nagrinėjamos apeliacinėje instancijoje, o byla dėl trečiosios nuobaudos sustabdyta.
3) Apeliantė, nesutikdama su teismo pozicija dėl Komisijos šališkumo, nepateikia jokių teisinių argumentų bei motyvų, pagrindžiančių savo poziciją.
4) Dėl įrodymų, pagrindžiančių Tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, taip pat nurodo, kad joje atsakovė, pokalbio metu, su pareiškėja aptaręs visas 2014 metais atliktas funkcijas pagal pareigybės aprašymą, savo vertinimą turėjo pagrįsti per tai, ar pareiškėja atlikdama savo funkcijas visapusiškai valdė informaciją, efektyviai paskirstydavo savo laiką, pasirinkdavo racionalų būdą/ metodą funkcijoms atlikti, o ne nustatyti kokios funkcijos buvo vykdomos, o kokios ne. Apeliantė teismui jokių įrodymų dėl vertinimo pagrįstumo, gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas nepateikė. Vien abstrakčių teiginių nurodymas 2015 m. sausio 20 d. išvados Nr. 62 III dalyje neįrodo apeliantės vertinimo teisėtumo ir teisingumo. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja 2014 metais vykdė funkcijas nustatytas pareigybės aprašymo 8, 9, 10, 11, 12,13, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 20¹ 22, 23, 24, 26, 29 punktuose, taip pat įvykdė 2-trą užduotį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Prieš pasisakydama dėl bylos esmės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.
Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. P1-152, kuriuo, atsižvelgiant į, be kita ko, Vertinimo komisijos išvadą, pareiškėjai buvo panaikinta turima trečia kvalifikacinė klasė, pareiškėja įpareigota tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją, Administracijos Buhalterinės apskaitos skyriui nurodyta skaičiuojant pareiškėjos darbo užmokestį nemokėti 15 procentų jos pareiginės algos priedo už trečią kvalifikacinę klasę, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino iš dalies – panaikino pareiškėjos ginčijamą Administracijos direktoriaus įsakymą ir įpareigojo atsakovę apskaičiuoti neteisėtai sumažintą darbo užmokesčio dalį ir ją bei delspinigius už laiku neišmokėto darbo užmokesčio dalį išmokėti pareiškėjai.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
Patikrinusi bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje nustatyta tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, atsižvelgdamas į bylos šalių pateiktus argumentus, byloje nagrinėjamo ginčo ribas, tinkamai taikydamas ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios kategorijos bylose, vertindamas byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas iš naujo nepasisakys ir nekartos pirmosios instancijos teismo motyvų dėl visų bylos šalių argumentų, plačiau pasisakydamas tik dėl apeliaciniame skunde pateiktų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų.
Kaip vienas pagrindinių apeliacinio skundo argumentų nurodoma tai, kad teismas išnagrinėjo bylą nesant atsakovės atstovų, kuriems nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio naują laiką ir vietą, atsakovė neturėjo galimybės pateikti įrodymų, pagrindžiančių Vertinimo komisijos išvadą.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad kilus teisminiam ginčui dėl vertinamo valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ir Vertinimo komisijos valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadų (įsakymo, kuriuo įgyvendinamas Vertinimo komisijos išvados siūlymas) pagrįstumo, įrodinėjimo našta tenka įsakymą priėmusiam asmeniui (atsakovui). Vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. 2008 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009; 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2154-520/2015).
Antra, vienas bendrųjų administracinių bylų teisenos principų yra sąžiningumo ir draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principas, įtvirtintas ir ABTĮ 53 straipsnio 3 dalyje. Proceso šalys turi nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdamos į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-935/2011).
Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškėjos skundą, 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi įpareigojo Administraciją iki 2015 m. balandžio 17 d. pateikti teismui visą medžiagą, susijusią su skundžiamo Administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. P1-152, Administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. A1-186 „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“, 2015 m. vasario 27 d. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados Nr. 33, pareiškėjos 2015 m. sausio 20 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. 62 priėmimu; nurodyti, ar buvo daromas Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2015 m. vasario 27 d. posėdžio garso įrašas, jei taip, pateikti garso įrašą; pateikti Administracijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos darbo reglamentą; pateikti duomenis, susijusius su susidariusia pareiškėjai neišmokėta darbo užmokesčio dalimi. Taip pat įpareigojo Administraciją iki 2015 m. balandžio 17 d. pateikti teismui atsiliepimą į pareiškėjos skundą. Nutartis atsakovei išsiųsta tą pačią dieną.
2015 m. balandžio 16 d. Administracija teismui pateikė prašymą pratęsti atsiliepimo pateikimo terminą iki 2015 m. balandžio 30 d., motyvuodama tuo, kad dėl kitų teismų ankstesnių įpareigojimų paruošti procesinius dokumentus bei dėl paruošiamųjų darbų, susijusių su pirmu naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžiu, kuris įvyko 2015 m. balandžio 16 d., objektyviai nebespėta laiku paruošti atsiliepimo.
Teismas 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi Administracijos prašymą tenkino ir terminą 2015 m. balandžio 3 d. nutarties įvykdymui pratęsė iki 2015 m. balandžio 30 d.
2015 m. balandžio 20 d. Administracija teismui per elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) pateikė 2015 m. balandžio 17 d. lydraštį, kartu su Administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 9 d. įsakymo Nr. A1-186 „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“, skundžiamo Administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. P1-152, 2015 m. sausio 19 d. patvirtinimo, Karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketos, tarnybinės veiklos vertinimo 2015 m. sausio 20 d. išvados Nr. 62, Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo 2015 m. vasario 27 d. komisijos išvados Nr. 33; Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio 2015 m. vasario 27 d. protokolo Nr. AKP-3 kopijas bei pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo komisijos skaitmeninį garso įrašą.
2015 m. balandžio 29 d. Administracija teismui pateikė ir atsiliepimą į pareiškėjos skundą be jokių papildomų priedų.
2015 m. gegužės 5 d. nutartimi teismas nutarė šią administracinę bylą skirti nagrinėti 2015 m. birželio 25 d. teismo posėdyje 9.30 val. į posėdį kviečiant šalis joms išsiunčiant šaukimus.
Šaukimai į 2015 m. birželio 25 d. teismo posėdį šalims išsiųsti 2015 m. gegužės 6 d.
2015 m. birželio 23 d. 14.01 val. Administracija per EPP teismui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes Administracijos atstovai dėl tą pačią dieną vyksiančio savivaldybės tarybos posėdžio negalės dalyvauti teismo posėdyje. Taip pat nurodė, kad apie prašymą bus informuota ir pareiškėja. Daugiau jokių prašymų ar įrodymų pateikta nebuvo.
2015 m. birželio 25 d. (pastebėtina, jog birželio 24 d. Lietuvoje yra nedarbo diena) vykusio teismo posėdžio metu teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame išsamiai išdėstė savo poziciją, prašydamas atidėti nagrinėjimą jokių prašymų dėl papildomų įrodymų išreikalavimo ar pateikimo teismui nepateikė, taip pat nenurodė, kodėl būtinai atsakovės atstovas turi/nori dalyvauti teismo posėdyje, teisėjų kolegijos vertinimu teisėtai ir pagrįstai nusprendė bylą nagrinėti nedalyvaujant atsakovės atstovams. Atitinkamai atsakovei neturėjo būti pranešta apie naują teismo posėdžio laiką ir vietą. Tai, kad teismas dėl atsakovės prašymo nepriėmė nutarties, kaip kad akcentuojama apeliaciniame skunde, kad netenkino prašymo dėl posėdžio atidėjimo nėra proceso teisės normų pažeidimai (ABTĮ 78 str. 1, 3 d., 80 str. 1 d.), klausimas buvo išspręstas teismo posėdžio metu.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymą šios kategorijos bylose, minėtą sąžiningumo ir draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principą, atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog „Vertinimo komisija išklausė pareiškėjos argumentus, kuriuose pareiškėja nurodė naujas faktines aplinkybes, nuorodas į rašytinius dokumentus, kurie, pareiškėjos nuomone, įtakojo jai inkriminuotų pažeidimų pagrįstumą, tačiau jų iš esmės nevertino ir posėdžio metu neaptarė, tai yra, tinkamai nepatikrino Tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumo“ bei atmetė atsakovės argumentus, kad 2015 m. sausio 20 d. „tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 62 nurodyta tik keletas pavyzdžių iš pareiškėjos veiklos vertinimo, pokalbio metu buvo aptartos visos funkcijos iš pareigybės aprašymo, jo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja per 2014 metus nevykdė ar dalinai nevykdė funkcijų, nurodytų šiuose pareigybės aprašymo punktuose: 8, 10, 15, 16, 18, 20, 23, nes byloje nėra rašytinių duomenų, įrodančių šias faktines aplinkybes“. Šias išvadas pirmosios instancijos teismas priėjo įvertinęs byloje esančią, šalių, įgyvendinant rungimosi principą, pateiktą, medžiagą. Byloje nesant atsakovės argumentus patvirtinančių įrodymų, nesant duomenų, kad tokie įrodymai yra, tačiau dėl tam tikrų priežasčių bus pateikti vėliau, pavyzdžiui, pateikiant atitinkamus dokumentus ar apklausiant liudytojus, teismas neprivalėjo stengtis juos rinkti, siūlyti atsakovei juos pateikti, dėl to atidėti bylos nagrinėjimą ar daryti pertrauką. Jei atsakovė, kaip nurodo apeliaciniame skunde, rašytinius duomenis, įrodančius aplinkybes dėl to, kad pareiškėja nevykdė ar netinkamai vykdė pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, ketino pateikti ne kartu su atsiliepimu į skundą ar vykdydama teismo nurodymą pateikti visą medžiagą, susijusią su ginčijamu administraciniu aktu, o tik bylos nagrinėjimo metu, kuris turėjo vykti 2015 m. birželio 25 d., tačiau 2015 m. birželio 23 d. teismui pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, šias aplinkybes, t. y., kad tokie įrodymai yra ir bus pateikti galėjo nurodyti prašyme, tačiau, minėta, tai nebuvo padaryta. Akivaizdu, jog teismas turėjo diskrecijos teisę spręsti, ar tenkinti, ar atmesti atsakovės prašymą ir kaip minėta, įvertinęs atsakovės procesinį elgesį, priėmė teisėtą ir pagrįsta sprendimą, jo netenkinti.
Iš esmės tas pats pasakytina ir dėl apeliantės prašymo, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perdavus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kviesti liudytojais Vertinimo komisijos narius. Tokį prašymą atsakovės atstovas(-ai) turėjo suformuluoti ir pagrįsti savalaikiai, pavyzdžiui, pirmosios instancijos teismui teikdamas(-i) jo prašomus dokumentus, kartu su atsiliepimu į pareiškėjos skundą, kartu su prašymu atidėti bylos nagrinėjimą ar kita. Šiuo atveju, bylą jau išnagrinėjus pirmosios instancijos teismui, priimtą teismo sprendimą naikinant tik dėl to, jog atsakovė, valstybės institucija (kai bylos šalimi yra valstybės institucija, jai keliami aukštesni rūpestingumo reikalavimai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA525-72/2011), tinkamai ir laiku nepasinaudojo savo procesinėmis teisėmis, būtų pažeisti rungimosi, šalių lygiateisiškumo, tinkamos įrodinėjimo naštos paskirstymo, sąžiningumo ir draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis bei proceso ekonomiškumo principai.
Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliantei nėra suprantamas teismo teiginys, kad „teismas neturi duomenų, kiek ir kokias tarnybines nuobaudas vertinimo metu turėjo pareiškėja, ar jos galiojo, už kokius tarnybinius nusižengimus buvo taikytos“, nes, kaip teigia apeliantė, dėl visų trijų nuobaudų teisme buvo nagrinėjamos bylos ir visos nuobaudos šiuo metu yra galiojančios.
Pasisakant dėl šio argumento pažymėtina, pirma, aplinkybė, kad Vertinimo komisija Administracijos direktoriui pasiūlė įvertinus pareiškėjos tarnybinę veiklą patenkinamai ne tik, kaip siūlė pareiškėjos tiesioginė vadovė, pareiškėjai tobulinti kvalifikaciją, tačiau ir panaikinti pareiškėjos turimą trečią kvalifikacinę klasę, atsižvelgiant į sunkinančias aplinkybes – tris galiojančias nuobaudas, paaiškėjo tik iš atsakovės atsiliepimo. Iš teismui pateikto Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašo girdėti tik tai, kad pareiškėjos turimos dvi tarnybinės nuobaudos buvo minimos pokalbio su pareiškėja metu, tačiau nei iš minėto garso įrašo, nei iš kitų byloje esančių duomenų neaišku, kokią įtaką jos ar jų paminėjimas turėjo Vertinimo komisijos sprendimui dėl siūlymo Administracijos direktoriui. Atsiliepime į skundą atsakovė nebuvo nurodžiusi nei įsakymų, kuriais pareiškėjai buvo skirtos aptariamos nuobaudos, datą, numerių (įsakymų kopijos pateiktos tik kartu su apeliaciniu skundu), nei kitų duomenų, iš kurių teismas būtų galėjęs spręsti, kad jos nėra panaikintos ar ginčijamos teisme, už kokius pažeidimus jos buvo skirtos. Esant tik tokiems duomenims, teismas neturėjo pareigos pats tikrinti šių aplinkybių.
Be to, apeliacinės instancijos teismui patikrinus pareiškėjai skirtų tarnybinių nuobaudų galiojimą, matyti, jog visos tikrai buvo ginčijamos teisme. Dėl pirmosios nuobaudos, paskirtos Administracijos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. P1-409, teismo procesas užbaigtas 2015 m. gruodžio 2 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinti Administracijos direktoriaus įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjai panaikinimo, paliktas nepakeistas. Dėl antrosios nuobaudos, paskiros Administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. P1-600 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimo R. D.“, teismo procesas taip pat užbaigtas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-354-822/2016, kuria, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareiškėjos R. D. skundas tenkintas iš dalies, panaikinant Administracijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 21 d. įsakymo 2 punktą, kuriuo pripažinta, kad pareiškėja, laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. balandžio 16 d., padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą bei pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 11 punktus, pareigybės aprašymo 7 punktą, tačiau tarnybinė nuobauda nepaskirta. Byla dėl trečiosios tarnybinės nuobaudos, paskirtos Administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. P1-654, dar neišnagrinėta pirmosios instancijos teisme, artimiausias posėdis administracinėje byloje Nr. eI-1327-394/2016 paskirtas 2016 m. rugsėjo 9 d. Taigi, negalima teigti, kad visos nuobaudos pareiškėjai buvo paskirtos pagrįstai.
Antra, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjai skirtų tarnybinių nuobaudų, neapsiribojo apeliaciniame skunde akcentuojamu argumentu, jog teismas neturi duomenų, kiek ir kokias tarnybines nuobaudas vertinimo metu turėjo pareiškėja, ar jos galiojo, už kokius tarnybinius nusižengimus buvo taikytos. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad teisės aktai tiesiogiai nesieja tarnybinės atsakomybės taikymo fakto su kvalifikacijos sumažėjimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1018/2011). Kartu pastebėtina, jog nustatant, ar valstybės tarnautojo padaryti tarnybiniai nusižengimai gali būti pagrindu jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinti nepatenkinamai, būtina atsižvelgti į šių pažeidimų pobūdį ir kiekį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byla Nr. A438-634/2008). Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė, Vertinimo komisija, pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo metu atsižvelgdami į tarnybines nuobaudas, privalėjo surinkti duomenis apie pareiškėjos tarnybinius nusižengimus, juos analizuoti ir motyvuotai bei pagrįstai konstatuoti, kad dėl tarnybinės atsakomybės taikymo pareiškėjos kvalifikacija sumažėjo. Tuo tarpu Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2015 m. vasario 27 d. posėdžio protokole Nr. AKP-3, 2015 m. vasario 27 d. Vertinimo komisijos išvadoje Nr. 33 nenurodyta, o išklausius Vertinimo komisijos 2015 m. vasario 27 d. posėdžio dalies garso įrašo nėra pagrindo spręsti, kad Vertinimo komisija būtų nagrinėjusi pareiškėjos turimas tarnybines nuobaudas, vertinusi jų įtaka tarnybinės veiklos įvertinimui. Kartu pastebėtina, jog akivaizdu, kad apie pareiškėjai skirtas tarnybines nuobaudas žinojo ir jos tiesioginė vadovė, ir tikėtina, jog vertindama pareiškėją bei teikdama savo siūlymą atsižvelgė ir į tai. Iš byloje esančios medžiagos nėra aišku, kodėl Vertinimo komisija nusprendė tas pačias aplinkybes vertinti kitaip.
Pasisakydama dėl Vertinimo komisijos šališkumo apeliantė nurodo, kad vien tai, jog Administracijos direktorius pareiškėjai uždavė klausimą dėl nurodymo vykti į seniūnijas siekiant teikti pirminę teisinę pagalbą gyventojams, nelaikytina pagrindu kilti interesų konfliktui bei nusišalinti nuo sprendimo priėmimo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, į Vertinimo komisijos sudėtį įėjo ir jos pirmininku buvo Administracijos direktorius, kartu pareiškėjai esantis į pareigas priimančiu asmeniu VTĮ ir Vertinimo taisyklių prasme. Posėdžio metu Vertinimo komisijos pirmininkas Administracijos direktorius nurodė naują, pareiškėjos tiesioginės vadovės nenurodytą, galimą tarnybinės veiklos pažeidimą, t. y. tai, kad pareiškėja nevykdė Administracijos direktoriaus nurodymo vykti į seniūnijas siekiant efektyvinti pirminės teisinės pagalbos teikimą gyventojams, į kurį, kaip nurodyta atsakovės atsiliepime, buvo atsižvelgta Vertinimo komisijai vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą ir teikiant siūlymą. Pareiškėja nurodė, jog į seniūnijas vieną kartą važiavo, paskui su seniūnais nusprendė, kad tai nelabai aktualu, pareiškėja žinojo bendrą nurodymą, tačiau nebuvo konkretaus liepimo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Vertinimo komisijos posėdžio metu išsamesnio galimo pažeidimo ištyrimo, faktinių aplinkybių nustatymo, patikrinimo, ar pareiškėjai buvo pavesta atlikti šią užduotį, rašytinių įrodymų pateikimo, kitų komisijos narių įvertinimo atlikta nebuvo, tad Vertinimo komisija nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja nevykdė administracijos direktoriaus nurodymo vykti į seniūnijas siekiant teikti pirminę teisinę pagalbą gyventojams.
Kartu teisėjų kolegija pastebi, kad nors VTĮ ir Vertinimo taisyklių nuostatos nenustato draudimo Vertinimo komisijos darbe dalyvauti į pareigas priimančiam asmeniui, Vertinimo taisyklių 5 punkte nustatyta, jog, paaiškėjus, kad vertinimo komisijos narys yra valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, sutuoktinis, artimas giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ryšiais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl vertinimo komisijos nario nešališkumo, vertinimo komisijos narys turi nusišalinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks Vertinimo komisijos sudarymo principas, kai į jos sudėtį įtraukiamas, juo labiau jos pirmininku paskiriamas, ir į pareigas priimantis asmuo, kurio nurodymus, be kita ko, turi vykdyti pareiškėja, kai jis pateikia papildomus argumentus dėl pareiškėjos neigiamo tarnybinės veiklos vertinimo, jos trūkumų, kelia rimtų abejonių Vertinimo komisijos nešališkumu, tad konstatuoti, kad pareiškėjos argumentai dėl Vertinimo komisijos neobjektyvumo nepagrįsti, paneigti atsakovės argumentais ir/ar įrodymais, nėra pagrindo.
Apeliantė taip pat nesutinka, kad nebuvo įrodyta, jog Administracija buvo skyrusi lėšų informaciniams pranešimams vietinėje spaudoje, kad Šiaulių VGTPT sutiko kartu su Administracija organizuoti susitikimą su visuomene.
Pasisakydama šiuo aspektu teisėjų kolegija primena, jog, minėta, tokios kategorijos, kaip nagrinėjamu atveju, bylose įrodinėjimo našta tenka institucijai. Skirdamas užduotis, tiesioginis vadovas nustato ir veiklos rezultatų vertinimo rodiklius, ir riziką, kuriai esant šios užduotys gali būti neįvykdytos (Vertinimo taisyklių 10 p., Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados forma). Tokia rizika turėtų būti visos nenumatytos ir nuo tarnautojo valios nepriklausančios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai 2014 metams, be kita ko, buvo suformuotos tokios užduotys:1. Suorganizuoti Šiaulių VGTPT darbuotojų susitikimą su Telšių visuomene teisinės pagalbos teikimo klausimais; 2. Paskelbti informacinį pranešimą Telšių rajono laikraštyje apie pirminės ir antrinės teisinės pagalbos teikimą. Pareiškėjai teigiant, kad šių užduočių ji negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, tačiau atsakovei jas vertinus neatliktomis ir atitinkamai atsižvelgiant į tai priėmus ginčijamą įsakymą, kilus teisminiam ginčui, būtent atsakovei kilo pareiga įrodyti, jog jos realiai galėjo būti įvykdytos. Kadangi atsakovė argumentus ir įrodymus dėl sudarytų spausdinimo paslaugų rajono vietinėje spaudoje sutarčių pateikė tik apeliacinės instancijos teismui, remiantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, nesant pagrindo konstatuoti, kad šių įrodymų atsakovė negalėjo pateikti anksčiau ar kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, jie nėra tiriami, atitinkamai pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo įrodyta, jog Administracija buvo skyrusi lėšų informaciniams pranešimams vietinėje spaudoje, laikytina pagrįsta. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams ir išvadai, dėl užduoties, susijusios su susitikimo su Šiaulių VGTPT organizavimu, nes pareiškėja teismui pateikė Šiaulių VGTPT 2015 m. gegužės 6 d. raštą Nr. SD-469(02.2), kuriuo informuojama, kad su pirminę teisine pagalbą teikiančiu asmeniu R. D. 2014 metų rudenį telefonu buvo tartasi dėl susitikimo su visuomene organizavimo Telšių mieste spalio arba lapkričio mėnesį, tačiau dėl pasikeitusių aplinkybių susitikimas su visuomene Telšiuose neįvyko, nes Šiaulių VGTPT kartu su kitomis teisėsaugos institucijomis organizavo bendrą projektą ir susitikimus su visuomene rengė Radviliškio, Pakruojo ir Joniškio rajonuose. Telšių rajone susitikimą su visuomene buvo numatyta surengti 2015 metais.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar keisti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais ar kitais argumentais, nėra pagrindo. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui, jo išvadoms ir argumentams, remiantis kuriais jos priimtos, jų iš naujo nekartoja.
Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau, kadangi prašymas neatitinka ABTĮ 45 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jis paliekamas nenagrinėtu, kartu išaiškinant, jog prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
atsakovės Telšių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.