- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2015-07-10
- Bylos Nr.
- eI-2019-394/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- R. D.
- Atsakovas
- Telšių rajono savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Vilmantas Poškus
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą dėl Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo, neišmokėtos darbo užmokesčio dalies ir delspinigių, teismo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. D. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai, teismo šaukimu (68–69 b. l.). Pareiškėja skundu (1–8 b. l.) teismo prašė panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-03-04 įsakymą Nr. P1-152 ,,Dėl kvalifikacinės klasės panaikinimo ir nurodymo R. D. ir Buhalterinės apskaitos skyriui“, priteisti iš Telšių rajono savivaldybės administracijos neteisėtai sumažintą darbo užmokesčio dalį ir delspinigius už laiku neišmokėto darbo užmokesčio dalį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja skunde nurodė, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio vedėja R. K. 2015-01-20 Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 62 įvertino pareiškėjos 2014 m. tarnybinę veiklą patenkinamai ir pateikė siūlymą tobulinti savo, kaip valstybės tarnautojo, kvalifikaciją. Administracijos direktorius S. U. 2015-02-09 įsakymu Nr. A1-186 ,,Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudaryto“ sudarė tarnybinės vertinimo veiklos komisiją, paskirdamas save, S. U., administracijos direktorių, komisijos pirmininku, nariais K. G., administracijos direktoriaus pavaduotoją, B. K., administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėją, B. M., administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėją, R. R., administracijos Finansų skyriaus vedėją, E. V., administracijos Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus vedėją D. S., administracijos Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus Personalo ir ūkio poskyrio vedėją (komisijos sekretorė). Tarnybinės vertinimo veiklos komisija 2015-02-27 Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 33 pareiškėjos 2014 m. tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai, pateikė siūlymą panaikinti turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Administracijos direktorius S. U. 2015-03-04 įsakymu Nr. P1-152 panaikino pareiškėjos turimą trečią kvalifikacinę klasę, taip pat įpareigojo pareiškėją tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją ir nurodė Administracijos Buhalterinės apskaitos skyriui skaičiuojant pareiškėjos darbo užmokestį nemokėti 15 procentų jos pareiginės algos priedo už trečią kvalifikacinę klasę. Pareiškėja mano, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius S. U. negalėjo dalyvauti vertinimo komisijoje, nes buvo šališkas. Pareiškėja nurodė, kad direktorius turi diskrecijos teisę (laisvę) spręsti, ar įgyvendinti vertinimo komisijos pasiūlymą, ar ne. Direktorius, priimdamas ginčijamą sprendimą, buvo šališkas, nes buvo suvaržytas savo priimto sprendimo vertinimo komisijoje. Vertinimo komisija išvadoje be jokių argumentų pateikė kitą pasiūlymą, nei pareiškėjos tiesioginė vadovė tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje, todėl pažeidė Vertinimo taisyklių 25 punktą. Su Vertinimo komisijos išvada pareiškėja buvo susipažindinta 2015-02-27 15 val. 49 min. po darbo, todėl atsakovas pažeidė pagarbos žmogui principą. Pareiškėja nurodė, kad savo kvalifikaciją už 2014 metus karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketoje įsivertino: lyderystė – 4 balais, supratimas apie žmogiškųjų išteklių valdymą – 4 balais, finansų valdymas – 4 balais, analizė ir pagrindimas – 4 balais. Pareiškėjos nuomone, tiesioginė vadovė kvalifikacijos įvertinimą be pagrindo ir motyvų sumažino nuo 4 iki 3 balų. Tiesioginė vadovė nepagrindė įrodymais nurodytų faktinių aplinkybių, kad pareiškėja ne visada domisi kolegų nuomone, ne visada rodo iniciatyvą pasidalyti su jais aktualiomis žiniomis ar svarbia darbine informacija, grįžusi iš mokymų, pasitarimų, pareiškėja ne visada supranta kitų kolegų įsitikinimus, vykdydama valstybės tarnautojo veiklą (pokalbiai dėl vėlavimo į darbą) nesiekia grįžtamojo ryšio, pareiškėjai siekiant įvykdyti 2014 metais numatytas užduotis, lėšų poreikis ne visada buvo derinamas su atsakingais darbuotojais. Dėl 1-os užduoties neatlikimo pareiškėja nurodė, kad tarnautojas negali atlikti užduoties, jei savosios neatliko kitas ar tai įtakojo kiti rizikos veiksniai. Šiuo atveju pareiškėja negalėjo atlikti užduoties, kadangi ne nuo jos vienos valios priklausė užduoties įvykdymas. Dėl 2-os užduoties pareiškėja nurodė, kad 2014-08-05 LR teisingumo ministerija rašto Nr. (1.16)7R-536 8 punkte numatė, jog visuomenės informavimo apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą metodikos, patvirtintos LR teisingumo ministro 2007-02-01 įsakymu Nr. 1R-46, nuostatas, įgyvendinti pagal finansines galimybes, užtikrinant tinkamą informavimą savivaldybių interneto tinklapiuose ir pateikiant informaciją skelbimo lentose. Pareiškėja užtikrino informacijos sklaidą apie teisinę pagalbą savivaldybių interneto tinklapiuose ir pateikdama informaciją skelbimo lentoje. Pareiškėja, sužinojusi, kad atsakovas 2014 metams nenumatė lėšų skelbimams, atsižvelgė į aukščiau minėtą raštą ir informacinio pranešimo nepaskelbė spaudoje. Pareiškėjos tiesioginė vadovė nurodė, kad trečia užduotis įvykdyta iš dalies, nes 2015 metais patikrinus informaciją interneto svetainėje užfiksuota, jog sumos nurodytos litais. Pareiškėja nesupranta vadovės motyvacijos, nes 2014 metais ji atnaujindavo informaciją dėl teisinės pagalbos suteikimo. Pirminė teisinė pagalba yra nemokama, todėl neprivalu nurodyti sumų, kurias viršijus negalima antrinė teisinė pagalba, svarbu kad būtų nuoroda į antrinės teisinės pagalbos tarnybų internetinius puslapius, kuriuose ir yra detali informacija apie piniginių lėšų ir turto įvertinimą. Pareiškėja tai padarė. Pareiškėja nurodė, kad Tarnybinės veiklos vertinimo komisija visiškai neanalizavo pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimo, nesiaiškino, kokiomis aplinkybėmis bei įrodymais paremtas tiesioginio vadovo patenkinamas vertinimas ir siūlymas pareiškėjai kelti kvalifikaciją. Komisija patikėjo tiesioginio vadovo teiginiais, tačiau, nepaisant pareiškėjos išdėstytų faktinių aplinkybių, pastebėjimų šių teiginių teisingumo bei pagrįstumo netikrino kitais įrodymais. Komisija nevertino pareiškėjos gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jos kvalifikaciją ir jos nusistatytų užduočių vykdymo rezultatus, nors pareiškėja ir atkreipė komisijos dėmesį į savo atliekamas funkcijas pagal jos pareigybės aprašymą. Komisijos posėdžio metu komisijos nariai pareiškėjai uždavė visiškai nepagrįstus klausimus ir tik susijusius su viena iš jos atliekamų funkcijų, t.y. pirminės teisinės pagalbos teikimu, visiškai nevertindami kitų pagal pareiškėjos pareigybę atliekamų funkcijų. Šias aplinkybes įrodo komisijos posėdžio garso įrašas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Vilmantas Poškus teismo prašė pareiškėjos skundą tenkinti. Nurodė, kad palaiko skunde nurodytus argumentus ir faktines aplinkybes. Vertinimo komisijos garso įrašas įrodo, jog vertinimo komisija nevertino pareiškėjos tarnybinės veiklos taip, kaip numato teisės aktai, buvo išreikšta subjektyvi Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus nuomonė. Atstovo nuomone, neteisėta, kuomet Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius pats save paskiria vertinimo komisijos nariu (pirmininku), po ko priima įsakymą dėl kvalifikacinės klasės panaikinimo atsižvelgdamas į vertinimo komisijos, kurios darbe pats dalyvavo, išvadą. Atstovo nuomone, nagrinėjamu atveju administracijos direktorius pats save įpareigojo pareiškėją vertinti patenkinamai ir panaikinti trečią kvalifikacinę klasę, tai yra pareiškėja buvo vertinama subjektyviai.
Atsiliepimas
Atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai, teismo šaukimu (72–73 b. l.). Atsiliepime į skundą (59–65 b. l.) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos skundu, prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog vertinimo komisija nebuvo šališka, jos surašyta išvada yra objektyvi. Vertinimo komisijoje priimantis į darbą asmuo gali dalyvauti, nes apribojimų ar įpareigojimų dėl komisijos sudėties Valstybės tarnybos įstatyme ar Taisyklėse nenumatyta. Komisijos nariai nurodė, kad išnagrinėjusi pareiškėjos tarnybinę veiklą, komisija aptarė būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą, o pasibaigus aptarimui – balsavo dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo: pirmi balsavo komisijos nariai, po jų – komisijos pirmininkas S. U.. Visi Komisijos nariai balsavo vienodai. Nurodė, kad administracijos direktorius turi diskrecijos teisę (laisvę) spręsti, ar įgyvendinti Vertinimo komisijos pasiūlymą ar ne, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Įstaigos vadovo sprendimas yra saistomas tiek valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo, tiek komisijos vertinimų. Atsižvelgiant į tai, administracijos direktorius nebuvo ir negalėjo būti šališkas priimant galutinį sprendimą, turėjusį įtaką pareiškėjos teisinei situacijai. Atsakovas pažymėjo, kad Vertinimo komisijos garso įraše, kuris taip pat yra komisijos posėdžio protokolo sudedamoji dalis, yra užfiksuota, jog pareiškėja nevykdė Administracijos direktoriaus nurodymo vykti į seniūnijas siekiant teikti pirminę teisinę pagalbą gyventojams. Pati pareiškėja pripažįsta, kad vieną kartą buvo nuvykusi į seniūnijas, tačiau pati savavališkai nusprendė, jog tai daryti netikslinga, nors Dokumentų valdymo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme, patvirtintame Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. Al-1835 „Dėl Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo patvirtinimo" (toliau – pareigybės aprašymas), nurodyta, kad ši pareigybė reikalinga organizuoti ir teikti pirminę teisinę pagalbą Telšių rajono gyventojams. Finansų skyriaus vedėja, komisijos narė R. R., nurodė, kad pareiškėjos pareigybei skirtas tik 70 proc. valstybės finansavimas šiai valstybės funkcijai vykdyti (ankstesniais metais jis būdavo dar mažesnis), likę 30 proc. skiriami iš savivaldybės biudžeto 2015 metams. Analogiška situacija buvo ir 2014 metais. Pažymėtina, kad pareigybės finansavimo dydis tiesiogiai priklauso nuo suteiktų pirminės teisinės pagalbos konsultacijų Telšių rajono gyventojams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad situacija išliko nepakitusi. Pareiškėja per 2014 metus nesiėmė jokių konkrečių priemonių, kad suteiktų kuo daugiau konsultacijų, o tik apsiribojo tiesiogiai į administraciją besikreipiančiais gyventojais. Pareiškėjos kvalifikacija pokalbio, vykusio 2015-01-19 ir 2015-01-20 metu, tiesioginės vadovės R. K. buvo vertinama pagal visus Karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, patvirtintus Vyriausybės nutarimu. Pažymėjo, kad į pokalbį 2015-01-19 15 val. 30 min. atėjusi pareiškėja buvo informuota, jog pokalbis bus protokoluojamas. Pareiškėja su tuo sutiko, tačiau R. K. pradėjus pokalbį pagal visus kvalifikacijos vertinimo kriterijus, pareiškėja nurodė, kad yra nepasiruošusi pokalbiui ir paprašė valandos laiko jam pasiruošti. Po valandos, pakartotinai atvykusi į pokalbį, ji atsisakė protokolavimo (2015-01-19 E. V., D. S. ir R. K. patvirtinimas) bei nurodė, kad pokalbiui nespėjo pasiruošti. Tiesioginė vadovė pasiūlė nukelti pokalbį į kitą darbo dieną bei paprašė ateiti į jį pasiruošus taip, kad siekiant atskleisti kvalifikacijos vertinimo anketoje nurodytus vertinimo kriterijus, pareiškėjos atsakymai būtų iliustruotų konkrečiais pavyzdžiais iš savo patirties (darbinio elgesio) įstaigoje per vertinamąjį laikotarpį. Pokalbis įvyko 2015-01-20 11 val. 30 min., jo metu buvo aptarti visi vertinimo kriterijų dėmenys ir įvertinta pareiškėjos kvalifikacija išvedant kiekvieno kriterijaus vidurkį. Tačiau pareiškėja neįvykdė šio prašymo, o pristatydama kriterijų dėmenis apsiribojo tik abstrakčiais apibūdinimais nepagrįsdama nė vieno iš jų jokiais objektyviais įrodymais. Dėl tiesioginio vadovo surašytos tarnybinės veiklos vertinimo išvados I dalies „Pasiekti ir planuojami rezultatai" 1-os užduoties vertinimo pažymėjo, kad tiesioginė vadovė R. K. nėra gavusi informacijos apie tai, jog Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos specialistai neturi galimybių atvykti į susitikimą su Telšių rajono visuomene. Dėl 2-os užduoties neįgyvendinimo, pareiškėja pati priėmė sprendimą dėl to, kad Telšių rajono savivaldybės administracija neturi lėšų išspausdinti informaciją apie pirminę teisinę pagalbą, nors nėra asignavimų valdytoja. Pareiškėja šio klausimo nederino nei su vienu už lėšų panaudojimą atsakingu darbuotoju bei apie tai neinformavo tiesioginio vadovo. Atsakovas nurodė, kad siekiant įgyvendinti minėtą užduotį, reikėjo parengti informacinį pranešimą ir pateikti vietinei spaudai. Tokiu atveju, vietinės spaudos atstovai būtų patys priėmę sprendimą (ne) viešinti tokią informaciją, tačiau pareiškėja nesiekė įgyvendinti šią užduotį. Telšių rajono savivaldybės pasirengimo euro įvedimui Lietuvos Respublikoje veiklos plano, patvirtinto Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. Al-895 „Dėl pasirengimo Euro įvedimui veiklos plano patvirtinimo", 2.4 punkte nustatyta, kad būtina numatyti priemones, skirtas tam, jog savivaldybės gyventojai būtų tinkamai informuoti apie naujus dydžius, taisykles ir jų vykdymą, o 6.1 punktas reikalauja, kad būtina atlikti prekių ir paslaugų kainų perskaičiavimo ir apvalinimo priežiūrą savivaldybės kompetencijai priskirtose vartojimo srityse. Akivaizdu, kad informacija apie kainų perskaičiavimą apėmė ir antrinę teisinę pagalbą. 2015-01-20 Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 62 nurodyta, kad minėto plano nuostata buvo įgyvendinta tik po antros tiesioginio vadovo pastabos. Darytina prielaida, jog ir ši užduotis būtų buvusi neįgyvendinta, jei ne pastabos, pateiktos pareiškėjai. 2015-01-20 Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 62 nurodyta tik keletas pavyzdžių iš pareiškėjos veiklos vertinimo. Pokalbio metu buvo aptartos visos funkcijos iš pareigybės aprašymo, jo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja per 2014 metus nevykdė ar dalinai nevykdė funkcijų, nurodytų šiuose pareigybės aprašymo punktuose: 8, 10, 15, 16, 18, 20, 23. Atsakovas nurodė, kad nevykdant funkcijų nėra galimybės jų ir įvertinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tiesioginė pareiškėjos vadovė pagrįstai šiuos gebėjimus įvertino 2 balais. Iš Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašo bei visų dokumentų, susijusių su pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimu, matyti, kad jos tarnybinės veiklos vertinimas vyko laikantis procedūrų. Iš Vertinimo komisijos posėdžio stenogramos matyti, kad buvo nagrinėjama ir pareiškėjos tiesioginio vadovo duota išvada, pareiškėjos tarnybinė veikla vertinta pagal nustatytus kriterijus, o pareiškėjos atsakymai į klausimus buvo tik vienas iš vertinimo procedūros etapų. Vertinimo komisija analizavo pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimą, pareiškėjos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jos kvalifikaciją ir jos nusistatytų užduočių vykdymo rezultatus. Komisijos posėdžio metu komisijos nariai pareiškėjai uždavė visiškai pagrįstus klausimus, susijusius su pareiškėjos atliekamomis funkcijomis. Pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas ir siūlymo pateikimas atliktas nepažeidžiant Vertinimo taisyklių reikalavimų. Vertinimo komisija, apibendrinusi aukščiau minėtas aplinkybes dėl pareiškėjos 2014 m. tarnybinės veiklos vertinimo bei atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja turi tris galiojančias nuobaudas – papeikimą ir du griežtus papeikimus, padarė išvadą, jog pareiškėjos 2014 m. tarnybinė veikla faktiškai ir teisiškai pagrįstai įvertinta patenkinamai, tačiau atsižvelgiant į sunkinančias aplinkybes – tris galiojančias nuobaudas, pasiūlė administracijos direktoriui panaikinti turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją, todėl įsakymas Nr. PI-152 yra nenaikintinas, o pagrįstas ir teisėtas.
Pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-03-04 įsakymas Nr. P1-152 ,,Dėl kvalifikacinės klasės panaikinimo ir nurodymo R. D. ir Buhalterinės apskaitos skyriui“ naikintinas, Telšių rajono savivaldybės administracija įpareigotina paskaičiuoti neteisėtai sumažintą darbo užmokesčio dalį ir ją bei delspinigius už laiku neišmokėto darbo užmokesčio dalį išmokėti pareiškėjai.
Ginčo dalykas yra Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-03-04 įsakymo Nr. P1-152 ,,Dėl kvalifikacinės klasės panaikinimo ir nurodymo R. D. ir Buhalterinės apskaitos skyriui“ (56 b. l.) teisėtumas ir pagrįstumas.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos R. D. tarnybinę veiklą už 2014 metus tiesioginė vadovė R. K. 2015 m. sausio 20 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 62 įvertino patenkinamai ir pasiūlė pareiškėjai tobulinti savo, kaip valstybės tarnautojo, kvalifikaciją (50–52 b. l.). Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. A1-186 sudaryta Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija, įvertinusi pareiškėjos R. D. tarnybinę veiklą už 2014 metus, surašė 2015 m. vasario 27 d. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadą Nr. 33, kuria R. D. tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai, pasiūlė panaikinti trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją (49 b. l.). Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. P1-152 „Dėl kvalifikacinės klasės panaikinimo ir nurodymo R. D. ir buhalterinės apskaitos skyriui“ panaikino Administracijos Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio vyriausiosios specialistės R. D. turimą trečią kvalifikacinę klasę, R. D. įpareigojo tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Administracijos Buhalterinės apskaitos skyriui nurodė skaičiuojant R. D. darbo užmokestį nemokėti 15 procentų jos pareiginės algos priedo už trečią kvalifikacinę klasę (56 b. l.).
Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 22 straipsnyje nustatytos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės, kurios iš esmės atkartotos bei detaliau sureglamentuotos Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. Nutarimu Nr. 909 (toliau – Taisyklės). VTĮ 22 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus, vykdant jam suformuluotas užduotis. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas (VTĮ 22 str. 5 d.). Pagal Taisyklių 9 punktą, tiesioginis vadovas kasmet, pokalbio su valstybės tarnautoju metu, aptaria valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus ir valstybės tarnautojo kvalifikacijos tobulinimo poreikius. Po pokalbio su valstybės tarnautoju tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su valstybės tarnautojo nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą) ir pagal nustatytą formą (šių Taisyklių 2 priedas) surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą. Išvadoje tiesioginis vadovas vertina valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą. Valstybės tarnautojo kvalifikacija ir jo gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas ir pasiekti rezultatai vykdant jam suformuluotas užduotis vertinami pagal vertinimo kriterijus. Tiesioginis vadovas tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai (VTĮ 22 str. 6 d.). Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjos tiesioginis vadovas pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2014 metus įvertino patenkinamai ir tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pateikė siūlymą tobulinti savo, kaip valstybės tarnautojo, kvalifikaciją (2015 m. sausio 20 d. vertinimo išvada), pareiškėjos veiklą pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 8 dalį turėjo vertinti vertinimo komisija. Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 17 dalyje nurodyta, kad vertinimo komisija, įvertinusi karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui siūlo: 1) suteikti valstybės tarnautojui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę arba panaikinti jo turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją; 2) tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 26 dalies nuostatas, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo ir tik nesutikdamas su vertinimo komisijos siūlymu bei jo neįgyvendindamas, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo privalo priimti motyvuotą sprendimą. Taigi, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, sutikdamas su komisijos pateiktu siūlymu, neprivalo nurodyti sprendimo dėl tokio siūlymo įgyvendinimo motyvų, todėl vertinimo komisijos išvada (pasiūlymai) bei jų atitinkama argumentacija laikytini administracinio sprendimo (dėl siūlymų įgyvendinimo) motyvuojamąja dalimi. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio bei Taisyklių nuostatas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas nėra absoliuti tokį vertinimą atliekančių subjektų (tiesioginio vadovo ir vertinimo komisijos) kompetencija, nes jie yra saistomi Taisyklių nustatytų ir šiems subjektams privalomų vertinimo kriterijų, metodikos, tarnybinės veiklos vertinimo skalės (Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 29 dalis, Taisyklių 1 priedas). Taisyklių 18 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą; valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai); vertinimo komisijos išvados surašymą. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus. (Taisyklių 19 punktas). Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo (Taisyklių 20 punktas), todėl tiesioginio vadovo išvada, kuria valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai, yra vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-702/2010, 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-726/2010; kt.). Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimo panaikinti kvalifikacinę klasę, priimto pagal vertinimo komisijos pasiūlymus, pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ar Vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos sprendimų priėmimo tvarkos bei procedūros, taip pat ir tai, ar ši komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją. Tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendro pobūdžio tarnybinę veiklą pagal nustatytus kriterijus apibūdinantis dokumentas, kuriame neturi būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo pažeidimai ir netinkamo elgesio faktai, bet Vertinimo komisijai, kuri tikrina vertinimo pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui, turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (2012-02-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-265/2012, 2010-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-146/2010 ir kt.). Kilus teisminiam ginčui dėl įsakymo, kuriuo įgyvendinamas Vertinimo komisijos išvados siūlymas pagrįstumo, įrodinėjimo našta tenka įsakymą priėmusiam asmeniui (2009 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-646/2009, 2014 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2466-13 ).
Iš tiesioginio vadovo 2015 m. sausio 20 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. 62 matyti, jog pareiškėjai 2014 metams buvo suformuluoti šie uždaviniai: 1. Suorganizuoti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos darbuotojų susitikimą su Telšių visuomene teisinės pagalbos teikimo klausimais; 2. Paskelbti informacinį pranešimą Telšių rajono laikraštyje apie pirminės ir antrinės teisinės pagalbos teikimą; 3. Atnaujinti informaciją Telšių rajono tinklapyje dėl pirminės ir antrinės teisinės pagalbos teikimo; 4. Užduotis ir skundus išnagrinėti per 20 darbo dienų. Tiesioginis vadovas pareiškėjos pasiektus rezultatus vykdant jai nustatytas užduotis įvertino 2 balais (įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius) ir išvadoje nurodė, kad pirmoji užduotis neįvykdyta, pažymėjo, jog R. D. nurodė, kad užduoties įvykdyti nebuvo įmanoma, nes Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius nesutiko organizuoti susitikimo, tačiau R. D. negalėjo nurodyti, kada įvyko pokalbis su minėtos įstaigos direktoriumi, nenurodė net abstraktaus 2014 metų II pusmečio laikotarpio (vasara, ruduo ar žiema). Tiesioginis vadovas nurodė, jog R. D. neįvykdė ir antrosios užduoties, pažymėjo, kad R. D. nurodė, jog dėl lėšų stygiaus negalėjo vietinėje spaudoje patalpinti informacijos apie pirminės ir antrinės teisinės pagalbos teikimą, kad 2014 metų vasario mėnesį laikraštyje „Telšių žinios" buvo išspausdintas straipsnis apie Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus darbuotojus, kuriame buvo informacija apie pirminės teisinės pagalbos teikimą. Tiesioginė vadovė nurodė, kad minėtas straipsnis išspausdintas 2014 metų pirmą pusmetį ne R. D. iniciatyva, straipsnio autorius – žurnalistas Antanas Nekrašius, todėl negalima laikyti, jog R. D. įvykdė užduotį. Vertinimo išvadoje nurodyta, jog R. D. trečiąją užduotį įvykdė iš dalies, nes informacija apie metinę gyventojų pajamų deklaracijos užpildymą buvo, tačiau pokalbio metu patikrinus interneto svetainėje esančią informaciją apie teisinės pagalbos teikimą gyventojams, užfiksuota, kad sumos nurodytos tik litais. Nurodyta, jog ketvirtoji užduotis įvykdyta, užduočių ir skundų nagrinėjimo, vykdymo terminai nepraleisti. Pareiškėjos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas tiesioginis vadovas įvertino 2 balais, vertinimą pagrindė šiomis faktinėmis aplinkybėmis – atliekant funkcijas informacija valdoma pakankamai, darbo laiko paskirstymas ne visada efektyvus, nurodyti du pavyzdžiai, vienas susijęs su AB „Panevėžio trestas" byla. Nurodyta, kad R. D. nuo teismo nurodymo (2014-10-03) iki nedarbingumo laikotarpio, tai yra per 17 dienų, neinformavo teismo apie neatvykimą į posėdį bei nepateikė teismui dokumentų, kuriuos pati teismo prašė leisti pateikti. Tai padarė 2014-10-30, tik pirmą dieną grįžusi į darbą po nedarbingumo. Dėl šios priežasties Panevėžio apygardos teismas priėmė 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2663-252-2014. Kitas pavyzdys – pokalbis dėl karjeros valstybės tarnautojo kasmetinio vertinimo už 2014 metus, kuris įvyko 2015-01-20 (50–52 b. l.).
Minėta, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje prasideda valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimu, tai yra tiesioginio vadovo surašytos tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumo patikrinimu.
Iš byloje esančio Vertinimo komisijos 2015 m. vasario 27 d. posėdžio dalies garso įrašo kopijos matyti, kad Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavusi pareiškėjos R. D. tiesioginė vadovė R. K. motyvuodama pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimą ir komisijai pateiktą pasiūlymą, iš esmės tik pagarsino Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje surašytas faktines aplinkybes, naujų faktinių aplinkybių, kitų rašytinių įrodymų komisijai įvertinti nepateikė. Matyti, kad Vertinimo komisija išklausė pareiškėjos argumentus, kuriuose pareiškėja nurodė naujas faktines aplinkybes, nuorodas į rašytinius dokumentus, kurie, pareiškėjos nuomone, įtakojo jai inkriminuotų pažeidimų pagrįstumą, tačiau jų iš esmės nevertino ir posėdžio metu neaptarė, tai yra, tinkamai nepatikrino Tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumo. Todėl teismas mano, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo procedūros dalis – tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas neatitinka VTĮ 22 straipsnio, Taisyklių nuostatų reikalavimų. Be to, teismas pažymi, kad pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimui, Vertinimo komisijos nariai tęsia procedūrą ir aptaria būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą (Vertinimo taisyklių 22 p.). Pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog Vertinimo komisija laikėsi šios procedūros. Atsakovo pateiktame Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2015 m. vasario 27 d. posėdžio protokole Nr. AKP-3 (39–48 b. l.), Vertinimo komisijos 2015 m. vasario 27 d. posėdžio dalies garso įrašo kopijoje, 2015 m. vasario 27 d. Vertinimo komisijos išvadoje Nr. 33 (49 b. l.) nėra nurodyta pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimo argumentų, motyvų, kodėl Vertinimo komisija nepritarė tiesioginio vadovo siūlymui ir pateikė kitą pasiūlymą – panaikinti trečią kvalifikacinę klasę ir kelti kvalifikaciją. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad Vertinimo komisija nesilaikė procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadą Nr. 33.
Minėta, kad kilus teisminiam ginčui dėl įsakymo, kuriuo įgyvendinamas Vertinimo komisijos išvados siūlymas pagrįstumo, įrodinėjimo našta tenka įsakymą priėmusiam asmeniui, tačiau atsakovas teismui nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių Tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadą. Atsakovas neįrodė, kad Telšių rajono savivaldybės administracija buvo skyrusi lėšų informaciniams pranešimams apie pirminės ir antrinės teisinės pagalbos teikimą skelbti vietinėje spaudoje, kad Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sutiko kartu su Telšių rajono savivaldybės administracija organizuoti susitikimą su visuomene. Teismas pažymi, jog valstybės tarnautojui nustatant einamųjų metų užduotis yra numatoma ir rizika, kuriai esant nustatytos užduotys gali būti neįvykdytos. Rizikos veiksniu numatyta ir kitų asmenų (valstybės tarnautojų, įstaigų, įmonių, fizinių asmenų) nesavalaikis (vėluojantis) informacijos, išvadų pateikimas, veiksmų atlikimas, todėl teismo nuomone, atsakovas teismui turėjo įrodyti, jog šių rizikos veiksnių nebuvo, ir pareiškėja galėjo įvykdyti užduotis, kurios tiesiogiai susijusios su kitų asmenų veikla. Pažymėtina, jog pareiškėja teismui pateikė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-05-06 raštą Nr. SD-469(02.2), kuriuo informuojama, kad su pirminę teisine pagalbą teikiančiu asmeniu R. D. 2014 metų rudenį telefonu buvo tartasi dėl susitikimo su visuomene organizavimo Telšių mieste spalio arba lapkričio mėnesį, tačiau dėl pasikeitusių aplinkybių susitikimas su visuomene Telšiuose neįvyko, nes tarnyba kartu su kitomis teisėsaugos institucijomis organizavo bendrą projektą ir susitikimus su visuomene rengė Radviliškio, Pakruojo ir Joniškio rajonuose, Telšių rajone susitikimą su visuomene buvo numatyta surengti 2015 metais (81 b. l.). Teismo nuomone, šis rašytinis dokumentas įrodo, jog egzistavo aplinkybės (rizikos veiksniai), dėl kurių pareiškėja galėjo neįvykdyti pirmosios užduoties.
Pareiškėja nurodė, kad tiesioginė vadovė vertino 2014 metų tarnybinę veiklą, todėl vertindama pareiškėjos gebėjimą efektyviai paskirstyti darbo laiką, negalėjo remtis pareiškėjos veiksmais, atliktais 2015 metais. Teismas sutinka su šiais pareiškėjos argumentais, nes pagal VTĮ 22 straipsnio 4 dalį, valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais. Nagrinėjamu atveju buvo vertinama pareiškėjos 2014 metų tarnybinė veikla, todėl teismo nuomone, 2015 m. sausio 20 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 62 nurodyti tiesioginio vadovo argumentai (motyvai), kad pareiškėja R. D. 2015 m. sausio 19–20 d. nesavalaikiai atliko veiksmus, laikytini nepagrįstais.
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Vertinimo komisija, vertindama pareiškėjos 2014 m. tarnybinę veiklą, atsižvelgė į tris galiojančias nuobaudas – papeikimą ir du griežtus papeikimus. Teismas pažymi, jog atsakovas teismui nepateikė šias faktines aplinkybes įrodančių rašytinių dokumentų, jas nurodė tik atsiliepime į pareiškėjos skundą. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2015 m. vasario 27 d. posėdžio protokole Nr. AKP-3 (39–48 b. l.), 2015 m. vasario 27 d. Vertinimo komisijos išvadoje Nr. 33 (49 b. l.) nenurodyta, o išklausius Vertinimo komisijos 2015 m. vasario 27 d. posėdžio dalies garso įrašo nematyti, kad vertinimo komisija būtų nagrinėjusi pareiškėjos turimas tarnybines nuobaudas, vertinusi jų įtaka tarnybinės veiklos įvertinimui. Taip pat teismas neturi duomenų, kiek ir kokias tarnybines nuobaudas vertinimo metu turėjo pareiškėja, ar jos galiojo, už kokius tarnybinius nusižengimus buvo taikytos. Teismas pažymi, kad VTĮ, Taisyklės ar kiti teisės aktai tiesiogiai nesieja tarnybinės atsakomybės taikymo fakto su kvalifikacijos sumažėjimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1018/2011), todėl atsakovas, Vertinimo komisija, pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo metu atsižvelgdami į tarnybines nuobaudas, privalėjo surinkti duomenis apie pareiškėjos tarnybinius nusižengimus, juos analizuoti ir motyvuotai bei pagrįsti konstatuoti, kad dėl tarnybinės atsakomybės taikymo pareiškėjos kvalifikacija sumažėjo.
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Vertinimo komisijos posėdžio protokole užfiksuota, jog pareiškėja nevykdė administracijos direktoriaus nurodymo vykti į seniūnijas siekiant teikti pirminę teisinę pagalbą gyventojams. Minėta, jog tiesioginio vadovo išvada, kuria valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai, yra vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas, o tai reiškia, jog vertinimo komisija privalėjo patikrinti tiesioginio vadovo išvadoje nurodytus valstybės tarnautojo pažeidimus ar funkcijų, užduočių neįvykdymo faktus. Tiesioginio vadovo vertinimo išvadoje nenurodyta, kad pareiškėja nevykdė administracijos direktoriaus nurodymo vykti į seniūnijas siekiant teikti pirminę teisinę pagalbą gyventojams, todėl laikytina, jog vertinimo komisija posėdyje nustatė ir pareiškėjai inkriminavo naują funkcijų ar užduoties neįvykdymo faktą. Iš Vertinimo komisijos 2015 m. vasario 27 d. posėdžio dalies garso įrašo matyti, kad Vertinimo komisijos pirmininkas Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius S. U. paklausė pareiškėjos, ar jį vyko į seniūnijas teikti pirminę teisinę pagalbą, pareiškėja nurodė, jog žinojo bendrą informaciją, kad reikia vykti į seniūnijas teikti pirminę teisinę pagalbą, tačiau jai konkrečiai ir aiškiai nebuvo pavesta atlikti šios užduoties, kad ji vyko į seniūniją, tačiau po to bendrai buvo nutarta šios veiklos nebetęsti. Išklausęs šią informaciją, Vertinimo komisijos pirmininkas Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius S. U. nurodė, kad pareiškėja nevykdė administracijos direktoriaus nurodymo ir neaktyvino teisinės pagalbos teikimo. Vertinimo komisijos posėdžio metu išsamesnio galimo pažeidimo ištyrimo, faktinių aplinkybių nustatymo, patikrinimo, ar pareiškėjai buvo pavesta atlikti šią užduotį, rašytinių įrodymų pateikimo, kitų komisijos narių įvertinimo atlikta nebuvo, todėl teismas daro išvadą, kad Vertinimo komisija nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja nevykdė administracijos direktoriaus nurodymo vykti į seniūnijas siekiant teikti pirminę teisinę pagalbą gyventojams.
Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad 2015-01-20 tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 62 nurodyta tik keletas pavyzdžių iš pareiškėjos veiklos vertinimo, pokalbio metu buvo aptartos visos funkcijos iš pareigybės aprašymo, jo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja per 2014 metus nevykdė ar dalinai nevykdė funkcijų, nurodytų šiuose pareigybės aprašymo punktuose: 8, 10, 15, 16, 18, 20, 23, nes byloje nėra rašytinių duomenų, įrodančių šias faktines aplinkybes.
Teismas sutinka su pareiškėjos argumentais, kad Vertinimo komisija buvo šališka, nes jos darbe dalyvavo į pareigas priimantis asmuo, Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius S. U.. Teismas pažymi, jog VTĮ, Taisyklių nuostatos nenustato draudimo Vertinimo komisijos darbe dalyvauti į pareigas priimančiam asmeniui, tačiau Taisyklių 5 punktas nurodo, jog, jeigu paaiškėja, kad vertinimo komisijos narys yra valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, sutuoktinis, artimas giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ryšiais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl vertinimo komisijos nario nešališkumo, vertinimo komisijos narys turi nusišalinti. Pažymėtina, kad šiame punkte yra nustatytas nebaigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant, vertinimo komisijos narys turi nusišalinti, nes kyla abejonių dėl jo nešališkumo. Nagrinėjamu atveju, į pareigas priimantis asmuo, Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius S. U., Vertinimo komisijos pirmininkas komisijos posėdžio metu nustatė naują pareiškėjos galimą pažeidimą, kad ji nevykdė administracijos direktoriaus nurodymo vykti į seniūnijas siekiant teikti pirminę teisinę pagalbą gyventojams, į kurį, kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo, komisija atsižvelgė vertindama pareiškėjos tarnybinę veiklą ir teikdama pasiūlymą. Atsižvelgdamas į tai, teismas mano, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius S. U. galėjo būti suinteresuotu ginti išvadas, susijusias su savo inicijuoto pažeidimo inkriminavimu pareiškėjai, ir tokiu būdu galėjo daryti įtaką kitų vertinimo komisijos narių apsisprendimui, dėl to būdamas saistomas Vertinimo komisijos, galima sakyti, iš dalies savo vertinimų, galėjo priimti šališką sprendimą įgyvendinti Vertinimo komisijos pasiūlymą. Teismo nuomone, vertinimo komisijos sudėtis laikytina šališka, o jos surašyta išvada – neobjektyvia.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atitinkamas individualus administracinis aktas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Teismo nuomone, aukščiau nurodyti procedūriniai pažeidimai leidžia konstatuoti, kad Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija neužtikrino objektyvaus, nešališko, visapusiško, pagrįsto pareiškėjos R. D. tarnybinės veiklos vertinimo ir yra esminiai pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimai. Pareiškėjos skundžiamas Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-03-04 įsakymas Nr. P1-152 ,,Dėl kvalifikacinės klasės panaikinimo ir nurodymo R. D. ir Buhalterinės apskaitos skyriui“; kuriuo pareiškėjai panaikinta turima trečia kvalifikacinė klasė, priimtas vadovaujantis neteisėta Vertinimo komisijos išvada, todėl yra naikintinas. Panaikinus pareiškėjos skundžiamą įsakymą, atsakovas Telšių rajono savivaldybės administracija įpareigotinas paskaičiuoti neteisėtai sumažintą darbo užmokesčio dalį ir ją bei delspinigius už laiku neišmokėto darbo užmokesčio dalį išmokėti pareiškėjai.
Sprendimas priimamas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę reikalauti atstovavimo išlaidų atlyginimo (ABTĮ 44 str. 6 d. ). Pareiškėja atstovo advokato Vilmanto Poškaus pasirašytu prašymu teismo prašo iš atsakovo priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už skundo parengimą, pasirengimą atstovavimui teismo posėdyje (75–76 b. l.). LR CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20 (toliau – Rekomendacijos). Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėją byloje atstovavo advokatas Vilmantas Poškus (2015-03-24 atstovavimo sutartis Nr. AVPK-16/2015 (31 b. l.), kuriam pareiškėja už skundo parengimą administracinėje byloje 2015-03-25 sumokėjo 100 Eur ir 2015-06-23 – 100 Eur, iš viso 200 Eur (2015-03-24 sąskaita už teisines paslaugas Nr. AVPK-10A/2015, sąskaitos išrašai (77-79 b. l.). Rekomendacijų 7 punkte nurodoma, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už ieškinio (skundo) parengimą rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientas yra 2,5 ( Rekomendacijų 8.2. p.). Pareiškėja teismui skundą pateikė 2015 m. kovo 30 d., taigi skaičiuojant išlaidas būtina atsižvelgti į 2014 metų trečiojo ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, kuris buvo 696,7 Eur. Pareiškėjos prašoma priteisti suma neviršija rekomenduojamo užmokesčio dydžio, todėl pareiškėjos prašymas tenkinamas visiškai ir pareiškėjai iš atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos priteistina 200 Eur teismo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos R. D. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-03-04 įsakymą Nr. P1-152 ,,Dėl kvalifikacinės klasės panaikinimo ir nurodymo R. D. ir Buhalterinės apskaitos skyriui“.
Įpareigoti Telšių rajono savivaldybės administraciją paskaičiuoti neteisėtai sumažintą darbo užmokesčio dalį ir ją bei delspinigius už laiku neišmokėto darbo užmokesčio dalį išmokėti pareiškėjai.
Priteisti pareiškėjai R. D. iš atsakovo Telšių rajono savivaldybės administracijos 200,00 Eur (du šimtus Eur) teismo išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.