- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-11
- Bylos Nr.
- e2S-1123-1097/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00204-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Ieškovas
- viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
- Atsakovas
- R. U.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ieškinį atsakovei R. U. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (toliau taip pat – LSMU, Universitetas) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės R. U. 5 160 Eur. Vilniaus regiono apylinkės teismas tenkino ieškovės pareiškimą ir 2023 m. vasario 17 d. išdavė teismo įsakymą dėl 5 160 Eur skolos ir 29 Eur žyminio mokesčio išieškojimo ieškovės naudai iš atsakovės.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas, gavęs atsakovės prieštaravimus dėl ieškovės pareiškimo ir teismo 2023 m. vasario 17 d. įsakymo, nustatė ieškovei terminą pareikšti ieškiniui pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 5 160 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad šalys 2016 m. rugsėjo 28 d. sudarė darbo sutartį (toliau – Darbo sutartis), pagal kurią atsakovė nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d. dirbo LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikoje, veterinarijos gydytojos pareigose. 2022 m. gruodžio 22 d. ieškovė nutraukė Darbo sutartį dėl atsakovės padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Šalys 2019 m. gegužės 13 d. taip pat buvo sudariusios sutartį ,,Dėl veterinarijos gydytojo teisių ir pareigų, atsirandančių dėl dalyvavimo LSMU lėšomis finansuojamose ilgalaikėse stažuotėse“ (toliau – Finansavimo sutartis), pagal kurią ieškovė išleido atsakovę apmokamai stažuotei į EquiVet Servis kliniką, Buk, Lenkija. Finansavimo sutartimi šalys, be kita ko, susitarė, kad atsakovė įsipareigoja grąžinti Universitetui visas sumokėtas lėšas, skirtas studijoms ir su tuo susijusias išlaidas, jei nutrauks Darbo sutartį neišdirbus nepertraukiamai 5 metus nuo stažuotės baigimo arba Darbo sutartis bus nutraukta dėl atsakovės darbo drausmės pažeidimo. Sutartyje šalys nustatė, kad tokiu atveju grąžintina suma mažinama proporcingai po stažuotės baigimo universitete dirbtam laikui. Ieškovės teigimu, per visą laikotarpį atsakovė dalyvavo stažuotėje, kaip vientisoje mokymosi programoje, nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. birželio 16 d., ir iš viso pagal Finansavimo sutartį ieškovė išmokėjo atsakovei 10 320 Eur. Nutraukus darbo sutartį nuo 2022 m. gruodžio 22 d., po stažuotės pabaigos atsakovės faktiškai LSMU išdirbtas laikas sudaro 30 mėnesių. Atsakovė neišdirbo LSMU nei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 37 straipsnio 4 dalyje (36 mėn.), nei Finansavimo sutartyje nustatyto termino (60 mėn.); nuo mokymų pabaigos datos atsakovė išdirbo 30 mėnesių, todėl 10 320 Eur suma, dėl kurios buvo susitarta Finansavimo sutartimi, yra mažintina per pusę; šią sumą ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2023 m. kovo 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ieškinį atsakovei R. U. dėl skolos priteisimo, panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 17 d. įsakymą, kuriuo ieškovei iš atsakovės buvo priteista 5 160 Eur skolos ir 29 Eur žyminio mokesčio.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovės reiškiamas ieškinys kyla iš darbo teisinių santykių, todėl, reikšdama reikalavimą atsakovei DK 37 straipsnio pagrindu dėl darbuotojo mokymo išlaidų atlyginimo, ieškovė pirmiausia turėjo pasinaudoti ikiteismine darbo ginčų nagrinėjimo tvarka ir kreiptis į darbo ginčų komisiją (DK 220 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad ieškovė prieš pateikdama ieškinį teismui ikiteismine darbo ginčų nagrinėjimo tvarka nepasinaudojo, todėl ieškinį priimti atsisakė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė turėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją, nes ginčas pagal atsakovės prašymą jau buvo nagrinėtas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisijoje. Darbo ginčų komisija 2023 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. DGKS-559 atsisakė nagrinėti atsakovės prašymą ieškovei dėl 2022 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. 2022-V-03532 3 punkto pripažinimo neteisėtu, nurodydama, kad pareikštas reikalavimas nelaikytinas darbo ginču. Jeigu darbo ginčo nagrinėjimo institucija anksčiau buvo pripažinusi save nekompetentinga spręsti ginčą, bylą nagrinėja teismas (CPK 412 straipsnio 2 dalis).
6.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai nagrinėjant bylą teisme nėra reiškiami nauji, nesusiję su pradiniu ieškiniu reikalavimai, o tik modifikuojami (tikslinami) reikalavimai, dėl kurių vyko ginčas Darbo ginčų komisijoje, nekeičiant reikalavimų esmės, pakartotinis jų sprendimas Darbo ginčų komisijoje neprivalomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-248/2019).
6.3. Teismas netinkamai taikė CPK 138 straipsnį, nes teismas galėjo nurodyti ieškinio trūkumus ir įpareigoti ieškovę patikslinti ieškinio faktinį pagrindą ir pateikti teismui duomenis, ar iki ieškinio teismui pateikimo ginčas buvo nagrinėtas Darbo ginčų komisijoje, t. y. kad privaloma įstatyme nustatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka buvo pasinaudota.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. kovo 23 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ieškinį atsakovei R. U. dėl skolos priteisimo, nurodydamas, kad ieškovė, nesikreipusi į darbo ginčų komisiją, nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Grįsdama atskirąjį skundą, ieškovė argumentuoja, kad, pirma, dėl ieškiniu reiškiamo reikalavimo jau yra pasinaudota ikiteismine darbo ginčų nagrinėjimo tvarka ir, antra, nors apie tai ieškovė nebuvo teismui pateikusi duomenų, pirmosios instancijos teismas galėjo (turėjo) nurodyti ieškinio trūkumus ir įpareigoti ieškovę pateikti duomenis apie pasinaudojimą ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
10. Pirma, atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės argumentas, kad teismas turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti ir įpareigoti ieškovę pateikti papildomus duomenis apie tai, ar ieškovė prieš pateikdama ieškinį laikėsi ikiteisminės darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) yra nustatyta privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis turi kreiptis į darbo ginčų komisiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/2021). Atitinkamai, CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Taigi, darbo ginčo atveju prieš kreipiantis į teismą pareiškėjas privalo pasinaudoti ikiteismine darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, kurios nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti ieškinį. Tai reiškia, kad, pirma, ikiteisminės darbo ginčo sprendimo tvarkos laikymasis yra pozityvi procesinė ieškinio pareiškimo sąlyga ir pareiga, kurios įgyvendinimą tenka įrodyti pareiškėjui, siekiančiam realizuoti savo teisę pareikšti ieškinį. Antra, priešingai nei nurodo ieškovė, aplinkybė apie (ne)pasinaudojimą ikiteismine darbo ginčų nagrinėjimo tvarka nepatenka tarp aplinkybių, kurios sudaro faktinį ieškinio pagrindą. Faktinis ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, kuriomis grindžiamas materialusis ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-1075/2022). Todėl duomenų apie ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos laikymąsi nepateikimas savaime negali sudaryti pagrindo konstatuoti ieškinio faktinio pagrindo trūkumą ir, atitinkamai, nustatyti terminą pateikti tokiems duomenims.
11. Antra, ieškovė atskirajame skunde pagrįstai nurodo, kad tais atvejais, kai nagrinėjant bylą teisme nėra reiškiami nauji, nesusiję su pradiniu ieškiniu reikalavimai, o tik modifikuojami (tikslinami) reikalavimai, dėl kurių vyko ginčas Darbo ginčų komisijoje, nekeičiant reikalavimų esmės, pakartotinis jų sprendimas Darbo ginčų komisijoje neprivalomas, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškiniu reiškiamas reikalavimas iš esmės jau buvo nagrinėtas ikiteismine darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Iš ieškovės pateikto Darbo ginčų komisijos 2023 m. sausio 31 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-2-666/2023 matyti, kad nurodytu atveju atsakovė R. U. kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydama pripažinti, kad LSMU rektoriaus 2022 m. gruodžio 22 d. įsakymo (toliau – Įsakymas) 3 punktas yra neteisėtas. Darbo ginčų komisija nustatė, kad LSMU rektorius Įsakymu nutraukė su atsakove darbo sutartį ir Įsakymo 3 punktu įpareigojo ieškovę kompensuoti iki 2022 m. gruodžio 30 d. Universiteto patirtų išlaidų likusią sumą, kuri sudaro 7 396,34 Eur pagal 2019 m. gegužės 13 d. sutartį Nr. BN19-122 dėl veterinarijos gydytojo teisių ir pareigų, atsirandančių dėl dalyvavimo LSMU lėšomis finansuojamose ilgalaikėse stažuotėse ir komandiruočių įsakymus Nr. K-862, Nr. K-1842. Darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti prašymą nurodydama, kad 2022 m. gruodžio 22 d. Įsakymo Nr. 2022-V-03532 3 punkte nurodytas įpareigojimas nesukelia atsakovei jokių realių materialių teisinių pasekmių, todėl jis darbo ginčus nagrinėjantiems organams negali būti skundžiamas (jis nelaikytinas darbo ginčo objektu).
12. Iš nurodyto matyti, kad Darbo ginčų komisijai nebuvo pareikštas reikalavimas dėl ginčo išlaidų, todėl Darbo ginčų komisija klausimo dėl atsakovės pareigos atlyginti ieškovei ginčo išlaidas nenagrinėjo, tačiau iš esmės nagrinėti tokio klausimo taip pat neatsisakė. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad Darbo ginčų komisijai buvo pateiktas tik vienas materialinis prašymas (reikalavimas) – pripažinti, kad ieškovės 2022 m. gruodžio 22 d. Įsakymo 3 punktas yra neteisėtas, o Darbo ginčų komisija tik nurodė, kad toks prašymas yra nenagrinėtinas, nes jis nesukelia atsakovei jokių realių materialių teisinių pasekmių.
13. Taigi, atsakovės Darbo ginčų komisijai pateiktas pareiškimas nebuvo nagrinėtas dėl jame suformuluoto reikalavimo apimties, tačiau nebuvo atsisakyta nagrinėti klausimo dėl atsakovės pareigos atlyginti ginčo išlaidas, nes toks klausimas nepateko į nagrinėjimo apimtį pagal suformuluotą reikalavimą. Darbo ginčų komisija nurodė, kad nenagrinėtinas klausimas dėl Įsakymo 3 punkto pripažinimo neteisėtu, tačiau nenurodė ir nesprendė, ar pagrįstas ir ar nagrinėtinas darbo ginčų komisijoje ieškovės materialinis reikalavimas dėl ginčo išlaidų priteisimo, nes toks prašymas / reikalavimas, t. y. dėl ginčo išlaidų, nebuvo Darbo ginčų komisijos bylos dalykas, nors apie aplinkybes, nagrinėjamu atveju sudarančias faktinį ieškinio reikalavimo pagrindą, darbo byloje ieškovė ir buvo nurodžiusi. Darbo byloje nebuvus pareikšto reikalavimo dėl ginčo išlaidų priteisimo ar tokio reikalavimo teisės buvimo (ne)pripažinimo, ieškovės atsiliepime į atsakovės prašymą darbo byloje nurodytos aplinkybės nebuvo vertinamos ir iš esmės neturėjo teisinės reikšmės. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad klausimas dėl ginčo išlaidų jau buvo nagrinėtas Darbo ginčų komisijoje ir kad Darbo ginčų komisija atsisakė jį nagrinėti, atitinkamai, darytina išvada, jog dėl reikalavimo atlyginti ginčo išlaidas ieškovė ikiteismine darbo ginčų nagrinėjimo tvarka nėra pasinaudojusi.
14. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nesudaro, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė aktualias civilinio proceso teisės normas ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
15. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.