Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui M. L., institucijai, byloje teikiančiai išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą byloje teikianti institucija išvadoje nurodė, kad ieškovės prašomą 200 Eur išlaikymą T. L. vertina kaip realų ir atitinkantį vaiko poreikius. Pritaria ieškovės prašymui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo bei tam, kad V. L. būtų skirta vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad, visų pirma, užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. L. ir V. L. yra nepilnamečio T. L., gim. 2014 m. birželio 5 d., tėvai (e. b. l. 5). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4893-488/2016 iš M. L. priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiui sūnui T. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo 2016 m. gegužės 20 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirta V. L. (e. b. l. 6-8).

Dėl ieškovės ir atsakovo turtinės padėties

Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad yra bedarbė, tačiau teismo posėdžio metu ji patikslino, jog šiuo metu yra įsidarbinusi, gauna apie 400 Eur atlyginimą (neatskaičius mokesčių). Patikrinus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje matyti, jog paskutinius du mėnesius iki sprendimo priėmimo dienos ieškovė dirba ir gauna 600 Eur atlyginimą (neatskaičius mokesčių). Taip pat jai nuosavybės teise priklauso automobilis Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 9), bei nekilnojamas turtas – 2 kambarių butas (e. b. l. 11-12) ir garažo boksas (e. b. l. 13-14). Ieškovė nenurodo turinti finansinių įsipareigojimų kreditoriams, nėra ištekėjusi antrą kartą bei kitų nepilnamečių vaikų neturi.

Tuo tarpu atsakovas atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad vidutinis jo atlyginimas yra 700 Eur „į rankas“. M. L. pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, jog turi sveikatos problemų dėl juosmens skausmų (e. b. l. 39, 79). Patikrinus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje nustatyta, jog 2018 m. atsakovas kelis kartus gavo ligos išmokas (el.b.l.140,141). Jam priklauso automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 40), taip pat M. L. turi nekilnojamo turto (e. b. l. 54-65). Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovui 2017 m. rugsėjo 22 d. suteiktas 30000 Eur kreditas (e. b. l. 41), 2017 m. rugpjūčio 1 d. – 6000 Eur paskola (e. b. l. 86), 2018 m. birželio 25 d. – 350 Eur kreditas (el.b.l.153), jis patiria išlaidų mokėdamas komunalinius mokesčius, už automobilio išlaikymą bei sveikatos poreikiams (e. b. l. 42-49, 80-82). Daugiau išlaikytinių M. L. neturi, šeimos nėra sukūręs.

Pažymėtina, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad jų vaikai turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Taigi abi ginčo šalys turi nekilnojamojo turto, savo vardu registruotas transporto priemones, yra pakankamai jauno amžiaus, iš esmės darbingi, gauna pastovias pajamas. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi vieną išlaikomą asmenį. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis yra nežymiai geresnė, nes jis gauna didesnį darbo užmokestį nei ieškovė, kaip teigia, gyvena su kita moterimi. Nors nurodo, kad turi išlaidų kas mėnesį rūbams ir avalynei apie 100 Eur, tačiau teismui nėra pateikti įrodymai, kad atsakovas tokias išlaidas patiria kiekvieną mėnesį. Iš tiesų atsakovas pateikė į bylą duomenis apie sveikatos būklę, iš kurių matyti, kad jo nedarbingumas tam tikrais laikotarpiai sumažėja. Atsakovas, nors ir turi sveikatos problemų, tačiau byloje duomenų, kad dėl turimų stuburo problemų M. L. darbingumas būtų apribotas, t. y., kad jam būtų nustatytas neįgalumas ar tam tikras netekto darbingumo lygis ar nustatyti apribojimai dėl darbo pobūdžio. Atsakovas yra jauno amžiaus ir gali imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Todėl, atsižvelgiant į visus bylos duomenis, į atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą bei gaunamas pajamas, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas būdamas darbingas, negalėtų iš esmės pagerinti savo turtinės padėties ir teikti sūnaus poreikius atitinkamo dydžio išlaikymą. Be to, ginčo šalių sūnaus gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, t. y. ieškove, todėl jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, didesnė nei atsakovui rūpesčių bei finansinė našta išlaikant nepilnametį sūnų, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda. Jo nurodytos papildomos dovanos, pirkiniai (dviratis, žaislinė mašina) sūnui neužtikrina kasdienių vaiko poreikių.

Įvertinus duomenis apie ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, teismas sprendžia, kad tiek atsakovo, tiek ieškovės materialinė padėtis pagerėjo nuo 2016 m., kai buvo priteistas išlaikymas šalių sūnui, nes šalys šiuo metu dirba, gauna pastovias pajamas, tačiau ji nepagerėjo iš esmės.

Atsakovas M. L. nurodė, kad turi turtinių įsipareigojimų kreditoriams, todėl jo finansinė padėtis nėra gera. Iš bylos duomenų matyti, kad jis įvairaus dydžio sumomis perveda (grąžina) pasiskolintas lėšas (el.b.l. 87,145-152). Vis tik teismas atmeta šiuos atsakovo teiginius kaip nepagrįstus. Kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį - pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Todėl įvertinus atsakovo gaunamas pajamas, turimą turtą, teigti, kad atstovo turtinė padėtis, net jam ir turint skolinių įsipareigojimų, yra sudėtinga, nėra jokio pagrindo. Todėl, trumpalaikis atsakovo finansinės padėties pagerėjimas ar pablogėjimas nesudaro pagrindo nepadidinti išlaikymo, teiktino nepilnamečiui vaikui, dydžio.

Dėl išlaikymo dydžio

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

Ieškovė, prašydama padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą sūnui, savo reikalavimą grindžia tuo, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė (padidėjo) vaiko poreikiai. Nuo teismo sprendimo, kuris buvo priimtas 2016 m. birželio 28 d., iki ieškinio pateikimo (2018 m. kovo 27 d.), praėjo beveik dveji metai. Kaip matyti, teismo sprendimo priėmimo metu T. L. buvo dveii metai. Šio teismo sprendimo priėmimo metu ginčo šalių sūnui yra ketveri. Nepilnamečio vaiko poreikiai paprastai didėja vaikui augant. Teismas sprendžia, kad per dvejus metus vaiko poreikiai objektyviai padidėjo maistui, kadangi dėl maisto virškinimo sutrikimų medikai rekomendavo atsisakyti maisto su laktoze, taip pat atsirado išlaidos ugdymui (berniukas pradėjo lankyti darželį), laisvalaikiui, aprangai, higienos priemonėms, atsirado ir papildomų išlaidų sveikatai, kadangi M. L. pradėjo sirgti peršalimo ligomis, dėl ko padidėjo išlaidos (40 Eur per mėnesį) nekompensuojamiems homeopatiniams vaistams, mažamečiui stiprinant imunitetą (el.b.l. 17,18-19,31). Todėl vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais išlaikymo dydis padidintinas.

Vertindamas ieškovės pateiktą patiriamų vaiko išlaikymui būtinų išlaidų skaičiavimą, teismas sprendžia, jog ieškovė dalies šių išlaidų nepagrindė (CPK 12, 178, 185 straipsniai) (el.b.l.93-124). Nors vaikas auga, visų sezonų apranga ir avalynė, paprastai kas mėnesį neperkami. Higienos priemonės (muilas, šampūnas, ir kt.) paprastai taip pat kas mėnesį neperkamos. Lavinimo priemonės taip pat kas mėnesį nėra perkamos. Ieškovės nurodoma 80 Eur suma drabužiams ir avalynei nėra laikoma pagrįsta, todėl mažintina, kadangi visų sezonų apranga ir avalynė paprastai kas mėnesį nėra perkama. Ieškovė taip pat nurodo, kad vaiko maistui kas mėnesį reikalinga po 150 Eur, nors neneigia, kad sūnus lanko ugdymo įstaigą, kurioje tiekiamas maitinimas. Teismo vertinimu, šias ieškovės nurodytas išlaidas yra galimybė sumažinti protingai jas planuojant, racionaliai naudojant lėšas bei atsisakant to, kas nėra būtina. Kai tėvų turtinė padėtis nėra itin gera, visos būtinosios išlaidos turi būti įvertinamos ir paskirstomos racionaliai. Tačiau, teismo vertinimu, šalių nepilnamečio vaiko kitus poreikius sudaro įprastinės išlaidos: komunaliniai patarnavimai, mokestis už darželį, kurių vertinti aiškiai negrįstomis ar jas mažinti nėra pagrindo. Teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikius realiai atitinka mažesnė nei minimalios mėnesinės algos dydžio suma, kurią privalo apmokėti abu berniuko tėvai.

Teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie šalių turtinę padėtį, sprendžia, kad nors atsakovo turtinė padėtis nepasikeitė iš esmės nuo teismo spendimo priėmimo dienos, tačiau padidėjo vaiko poreikiai, bet išlaikymą privalančio teikti atsakovo turtinė padėtis ir gaunamos pajamos neleidžia padidinti iš jo priteisto išlaikymo dydį iki ieškovės prašomo dydžio. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į ginčo šalių sūnaus amžių, į aptartus atsiradus jo specialiuosius poreikius (būtinybę stiprinti jo imunitetą, taikyti specialųjį maitinimą), daro išvadą, kad iš atsakovo nepilnamečiui sūnui priteistinas 150 Eur dydžio išlaikymas, kuris yra proporcingas tėvų turtinei padėčiai ir jų vaiko poreikiams ir nagrinėjamu laikotarpiu toks išlaikymo dydis yra pakankamas, kad užtikrinti normalias sąlygas nepilnamečio vaiko vystymuisi, bei nepažeis atsakovo teisių bei interesų. Nurodytais motyvais ieškinys tenkinamas iš dalies, pakeistinas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4893-488/2016 priteistas išlaikymas T. L., gim. 2014 m. birželio 5 d., ir priteistinas iš atsakovo M. L. išlaikymas nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. kovo 27 d.) iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymą nepilnamečiui sūnui iš atsakovo priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos - 2018 m. kovo 27 d. (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė paskirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinys tenkintinas iš dalies (75 %). Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro 5,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, byloje mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista - 18 Eur (nuo reikalautos padidinti išlaikymo sumos nuo priteisto išlaikymo iki šiuo sprendimu padidinto išlaikymo (100+50 Eur)) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 350 Eur ieškovei teiktos teisinės pagalbos išlaidos (el.b.l.25,157), atsakovui teiktos teisinės pagalbos išlaidos 500 Eur (el.b.l.73-76). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 2 dalimi iš atsakovo ieškovei priteistina proporcingai (75 %) patenkintiems reikalavimams 262,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (25 %) - 125 Eur. Kadangi atsakovui turėtų būtų priteisiama iš ieškovės mažesnė suma, todėl ši suma įskaitytina ieškovei iš atsakovo priteistiną sumą ir ieškovei iš atsakovo priteistina 137,50 Eur advokato išlaidų (262,50-125).

Iš atsakovo priteistinas 18 Eur žyminis mokestis. Pašto išlaidos, kurios sudaro 5,70 Eur, atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų reikalavimų dalį proporcingai priteistinos (75 %) iš atsakovo, t.y. 4,27 Eur. Kadangi likusi suma 1,43 Eur (25 %), mažesnė nei nustatyta 3 Eur suma, t.y. todėl iš ieškovės ši suma nepriteistina (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2016 m. birželio 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-4893-488/2016 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimui teismui dienos (2018 m. kovo 27 d.) iki vaiko pilnametystės, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti T. L. motiną V. L..

Priteisti iš atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 137,50 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 4,27 Eur (keturis eurus 27 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, 18 Eur (aštuoniolika eurų) žyminio mokesčio į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, arba (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, ar kt. (Įmokos kodas 5660). Sumokėjus šią sumą, kvitą (ar kitokius duomenis) pateikti teismo raštinei.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.