Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena V. D. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Karolina Vyniautaitė 2021 m. birželio 9 d. V. D. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad nuo 2021 m. gegužės 31 d. 8.00 val. iki 2021 m. gegužės mėn. 31 d. 17.00 val., (duomenys neskelbtini), fizinis asmuo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad nustatyta tvarka A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. M., gim. (duomenys neskelbtini), pradėtų dirbti tik pasirašę darbo sutartis, įteikus jiems antrą sutarties egzempliorių, taip pat, kad būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV) apie darbuotojų priėmimą į darbą. Kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokole, tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2021 m. gegužės 31 d. adresu: (duomenys neskelbtini) esančiame statybos objekte A. M. ir P. M. atliko darbus V. D. naudai esant darbo sutarties požymiams – susitarimui dėl darbo vietos (statybos objektas adresu: (duomenys neskelbtini)) bei tam tikrų darbo funkcijų atlikimo (trinkelių klojimo darbai), paklūstant nustatytai darbo tvarkai (vykdė darbdavio V. D. nurodymus), esant atlygintinam darbo pobūdžiui; su darbuotojais nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys ir nebuvo pranešta VSDFV skyriui apie asmenų priėmimą į darbą prieš vieną darbo dieną, todėl A. M. ir P. M. 2021 m. gegužės 31 d. dirbo nelegaliai. Fizinis asmuo V. D., kuris yra atsakingas už darbuotojų įdarbinimą, neužtikrino, kad darbuotojai P. M. ir A. M. pradėtų dirbti tik pasirašę darbo sutartis, įteikus jiems antrą sutarties egzempliorių, taip pat, kad apie asmenų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios būtų pranešta VSDFV skyriui. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad tuo V. D. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

2. Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį V. D. atžvilgiu nutraukta, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu Institucija prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje – pripažinti V. D. padarius administracinį nusižengimą ir skirti jam baudą ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

3.1. Institucija teigia, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neįsigilino į surinktą medžiagą ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (tiek rašytinius paaiškinimus, tiek filmuotą medžiagą), kas turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui. Institucijos nuomone, šioje byloje nustatyti visi Darbo kodekso 32 straipsnyje nurodyti darbo sutarties požymiai: tarp darbuotojų A. M., P. M. ir darbdavio V. D. buvo susitarimas dėl darbo vietos ((duomenys neskelbtini) bei tam tikrų darbo funkcijų atlikimo (pagalbiniai darbai prie trinkelių klojimo, trinkelių klojimas), darbuotojai dirbo paklusdami nustatytai darbo tvarkai (darbdavys atveždavo ir parveždavo į darbo vietą, neoficialiai nustatydamas darbo laiką, suteikė įrankius ir, kaip pats paaiškino, nurodė, kokius darbus minėti asmenys turės atlikti, buvo atvykęs į objektą patikrinti, kaip vyksta darbas), buvo susitarimas dėl atlyginimo (V. D. nurodė, kad mokės asmenims po 40 Eur už dieną). Kadangi, esant darbo sutarties požymiams, su darbuotojais nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys ir nebuvo pranešta VSDFV skyriui apie asmenų priėmimą į darbą prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, Institucijos vertinimu, A. M. ir P. M. 2021 m. gegužės 31 d. dirbo nelegaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-27-942/2020).

3.2. Institucija pažymi, kad apylinkės teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl pirminių parodymų svarbos nelegalaus darbo bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N-575-1271-11, N575-858/2010, N575-1271/2011, N575-2141/2011, N575-2417/2011, N575-535/2012). Skunde nurodoma, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbusio asmens paaiškinimai, bei liudytojų – pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju parodymai, o įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis, įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagristoms išvadoms padaryti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N-261-1027-2011, N-575-2917/2012).

3.3. Institucija skunde aptaria pirminius V. D., A. M. ir P. M. rašytinius paaiškinimus ir teigia, kad šie įrodymai patvirtina nelegalaus darbo sudėties požymius. Pažymi, jog kiemo, kuriame buvo vykdomi darbai, savininkas V. D. patikrinimo metu žodžiu paaiškino, kad visus klausimus, susijusius su darbu ir atsiskaitymu, derino telefonu su asmeniu, kuris ir atvežė į darbo vietą pas jį (V. D.) dirbusius asmenis, taip pat nurodė, kad V. D. atveža ir parveža darbuotojus, pats atvyksta pasižiūrėti, kaip vyksta darbai. Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi teisminio nagrinėjimo metu pateiktais V. D., P. M. ir A. M. paaiškinimais, kurie, Institucijos nuomone, yra gynybiniai, iš anksto suplanuoti, siekiant išvengti atsakomybės. Atkreipia dėmesį, jog darbuotojai gana dažnai keičia pirminius paaiškinimus, duotus pareigūnui, surašančiam administracinio teisės pažeidimo protokolą; darbuotojai kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius, pvz., esant darbuotojo ir darbdavio susitarimui pasidalyti ir pasisavinti mokesčius, mokėtinus į valstybės biudžetą, arba, kaip yra nagrinėjamu atveju – aplinkybė, jog V. D., A. M. ir P. M. yra pažįstami/draugai, ką jie patys pripažino teisme. Taip pat atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas reikšminga aplinkybe laikė tai, jog pinigai už darbą buvo paduoti ne V. D., o vienam iš dviejų darbus atlikusių asmenų, tačiau ta aplinkybė, kad darbdavys ir dirbantysis susitarė, jog už darbą nemokama arba faktiškai už darbą nemokama, nepaneigia, kad tarp šalių yra susiklostę darbo teisiniai santykiai.

3.4. Atkreipia dėmesį, kad pagal teismų praktiką nelegalus darbas gali reikštis atvira arba paslėpta forma. Paslėpto nelegalaus darbo formos atveju abi šalys suinteresuotos įvairiais būdais (tiek neigiant faktą, tiek civilinių teisinių sutarčių pagrindu) nuslėpti darbo santykius; siekiant išvengti mokesčių mokėjimo, darbo santykiai yra maskuojami civilinių santykių pagrindu. Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Pažymi, jog V. D. pats nurodė, kad ieško daugiau objektų, kuriuose galėtų vykdyti trinkelių klojimo darbus, vadinasi, tai ne vienkartinė paslauga, o tęstinio pobūdžio funkcijos; remiantis pirminiais paaiškinimais, A. ir P. M. neturi tam tikros apibrėžtos užduoties, jie, kaip patys nurodė, vykdo darbdavio nurodymus, atlieka pagalbinius darbus prie trinkelių klojimo.

3.5. Nurodo, jog gyventojų pajamų mokesčio įstatyme apibrėžta individualios (savarankiškos) veiklos sąvoka – tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų. Veikla bus laikoma savarankiška, jei gyventojas pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats pasirenka veiklos kryptį, pats dengia savo išlaidas, nėra pavaldus darbdaviui ir tokiam gyventojui nėra suteikiami darbo įrankiai. Institucija pažymi, jog nagrinėjamu atveju A. ir P. M., remiantis V. D. pirminiais paaiškinimais, buvo suteikti darbo įrankiai, duodami nurodymai, nurodytos darbo valandos, į objektą juos atveždavo V. D., pats apžiūrėdavo, kaip vyksta darbai, vakare atvykdavo parvežti, pats planavo išpirkti individualios veiklos pažymas. Tokioje situacijoje, Institucijos nuomone, nelieka jokio asmens suinteresuotumo pasirūpinti galiojančia individualios veiklos pažyma, kad galėtų teikti paslaugas pagal savo pasirinktą ekonominę veiklą ir gauti pajamų, todėl nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad iš esmės A. ir P. M. dirbo savarankiškai. Be to, atkreipia dėmesį, kad šie asmenys nėra dirbę savarankiškai, nėra vykdę individualios veiklos, visada dirbo pagal darbo sutartis, savarankiškai veiklai vykdyti neturi nei patirties, nei reikiamų įrankių.

4. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą V. D. prašo jį atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimą.

4.1. Nurodo, kad su A. ir P. M. anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, klojo trinkeles. Netekę darbo, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Po to nusprendė patys imtis iniciatyvos ir ieškotis darbo, ketino visi išsiimti individualios veiklos pažymas ir dirbti savarankiškai – kloti trinkeles. Pradžiai nusprendė patalpinti skelbimą laikraštyje ir laukti, ar bus darbo pasiūlymų. Skelbimą patalpino jis (V. D.), o išlaidas pasidalino visi trys lygiomis dalimis. Sulaukė skambučio iš ūkininko, gyvenančio Linkuvoje; užsakymas buvo labai smulkus (20 kv. m takelis prie pavėsinės); rinkos kaina tokiam takeliui – apie 200 Eur. Trinkelių klojimas yra komandinis darbas, bet objektas buvo per mažas ir per toli (atstumas – 65 km), kad dirbti visiems trims, todėl jis (V. D.) atsisakė, o darbą atlikti apsiėmė broliai A. ir P. M., nes jų finansinė padėtis buvo sunkesnė. Kadangi vieno iš jų automobilis buvo sugedęs, pastarieji paprašė jo (V. D.) nuvežti juos į Linkuvą. Susitarė, kad A. ir P. M. padengs kelionės išlaidas (40 Eur pirmyn ir atgal už dvi dienas). Jis (V. D.) važiavo iš dalies dar ir dėl to, jog telefonu bendravo su objekto savininku, todėl būtų buvę keista, jeigu atvažiuotų kažkas kitas.

4.2. Pažymi, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu, bendraudamas su Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnais, patyrė stresą ir iš pradžių net nesuprato, kur linksta pokalbis. Kadangi A. ir P. M. dirbti pradėjo neturėdami individualios veiklos pažymų, su pareigūne Karolina Vyniautaite ėmė diskutuoti, ko reikėtų, kad būtų galima įstatymiškai dirbti šį darbą. Kaip paaiškėjo vėliau, pareigūnė, visiškai neįsigilinusi į situaciją, iš 10 min. pokalbio su juo (V. D.) kažkodėl nusprendė, kad jis galimai yra darbdavys A. ir P. M.. Neigia, kad jis yra darbdavys. Priešingai, jis toks pat bedarbis, tuo metu užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje. Pareigūnė nerodė iniciatyvos išsiaiškinti tiesą ir 2021 m. birželio 9 dieną, kai jis atvyko į Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinį skyrių protokolo surašymui. Protokolas buvo rašomas už uždarų durų, jam (V. D.) laukiant koridoriuje; tik pakviestas susipažinti su protokolu, suprato, kuo yra kaltinamas.

4.3. Nurodo, kad vibro plokštė priklauso jam (V. D.), paskolino ją A. ir P. M.. Kita dalis įrankių priklauso broliams, dalis jų likę nuo darbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ laikų. Šie įrankiai yra bendri (guminiai plaktukai, gulsčiukai ir kt.). Nesutinka su Institucijos skundo argumentu, jog kiekvienas savarankiškai dirbantis žmogus turi turėti savo darbo įrankius. Trinkelių klojimas – komandinis darbas, darbas kelių asmenų. Darbo vietoje turėti kelias vibro plokštes ar pjovimo įrankius, anot V. D., yra neekonomiška, todėl normalu, kad kai kuriuos stambesnius darbo įrankius trinkelių klojėjai naudoja bendrai, skolinasi.

4.4. Teigia, kad Institucijos nesutikimas su apylinkės teismo išvada, jog A. ir P. M. dirbo savarankiškai, yra nepagrįstas, nes motyvuojamas vien tuo, kad jie (A. ir P. M.) niekada nėra vykdę individualios veiklos ir visada dirbo pagal darbo sutartį. V. D. nuomone, tai nereiškia, kad žmonės neturi pakankamai darbinės patirties. Jie visi trys buvo samdomi darbuotojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iki darbo netekimo 6-7 metus dirbo pagal darbo sutartį. Reikšminga byloje aplinkybė, jog objekto savininkas pinigus (200 Eur), atsiskaitydamas už darbą, sumokėjo šiuos darbus atlikusiems asmenims, t. y. padavė A. M.. Jis (V. D.) nėra darbdavys, nes tik pavėžėjo brolius iki objekto, nesiekė jokios finansinės naudos, nėra įsteigęs jokios įmonės. Nuo 2021 m. birželio 1 d. visi trys išsiėmė individualios veiklos pažymas ir dirba kartu tą patį darbą (kloja trinkeles) iki šiol.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog V. D. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

6. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs V. D. bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad V. D. veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Nesutikti su apylinkės teismo argumentais ir naikinti apylinkės teismo nutarimą, remiantis apeliacinio skundo motyvais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir pakankamai išsamiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Jokie procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi Institucija, nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutarimą.

8. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

9. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad A. ir P. M. įvykio metu atliko trinkelių klojimo darbus, t. y. realiai dirbo, tačiau vien faktas, kad konkretus asmuo atliko tam tikrus darbus, savaime nepatvirtina nelegalaus darbo fakto. Sprendžiant, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnyje, kiekvienu atveju būtina nustatyti ir tai, ar tarp konkrečių subjektų iš tikrųjų buvo susitarimas dėl darbinių funkcijų atlikimo, atlyginimo už šių funkcijų atlikimą, darbo tvarkos, kitų darbo sąlygų ir pan. Taigi šiuo atveju būtina įrodyti tai, kad V. D. ir A. M. bei P. M. iš tikrųjų siejo darbiniai santykiai, kurių egzistavimas nebuvo fiksuojamas teisės aktuose nustatyta tvarka, t. y. V. D., žinodamas apie darbo santykių egzistavimą, neatliko pareigų, nustatytų Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje ir 43 straipsnio 1 dalyje bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

10. Nors apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pagal formuojamą teismų praktiką nelegalaus darbo bylose pagrindiniai įrodymai yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog galima nesivadovauti viena iš esminių įrodymų vertinimo taisyklių – kad turi būti vertinami tiek atskiri įrodymai, tiek jų visuma. Tik tada galima daryti teisiškai reikšmingas išvadas dėl asmens kaltės.

11. V. D. 2021 m. gegužės 31 d. paaiškinime nurodė, kad buvo įdėjęs skelbimą į laikraštį, kad susirastų darbą sau ir savo draugams A. ir P. M.. Nuo 2021 m. birželio 1 d. ketina sau ir draugams „išpirkti individualias veiklas“. A. ir P. M. atvežė į objektą (duomenys neskelbtini) trinkelių klojimo darbams atlikti, suteikė priemones ir paaiškino, ką reikės daryti, pažadėjo jiems mokėti po 40 Eur už dieną (b. l. 4, 23). P. M. 2021 m. gegužės 31 d. paaiškinime nurodė, kad adresu: (duomenys neskelbtini) dirba antrą pusdienį kartu su broliu A., atlieka pagalbinius darbus prie trinkelių klojimo (b. l. 9-10, 24). A. M. 2021 m. gegužės 31 d. paaiškinime nurodė, kad (duomenys neskelbtini), paprašius draugui, kasė juodžemį, naudojo karutį ir kastuvą; dirbo dvi dienas, individualios veiklos/verslo liudijimo neturi (b. l. 11-12, 25).

12. Pirmosios instancijos teismo posėdyje V. D. paaiškino, kad su A. ir P. M. yra buvę bendradarbiai; pavasarį visi neturėjo darbo, nusprendė darbą susirasti patys. Įdėjo skelbimus apie klojamas trinkeles, pinigus už skelbimus pasidalino po lygiai. Jie visi yra draugai, jis nėra darbdavys. Gavus užsakymą, iš pradžių žadėjo vykti visi trys, vėliau pakalbėjo, kad kelionė iki vietos yra 65 km, o 200 Eur atlygis yra ne tiek daug, kad dalintis trims, todėl nusprendė, kad užsakymą atliks A. ir P. M., nes jų finansinė padėtis sunkesnė.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu, kaip teigiama Institucijos skunde, V. D. parodymus, duotus apylinkės teismo posėdyje, laikyti gynybine versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, tiek pirminiai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tiek pirminiai A. ir P. M. paaiškinimai negali būti vertinami kaip pakankami V. D. kaltei įrodyti. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bylos duomenų visuma neginčijamai nepatvirtina tokių nelegalaus darbo požymių, kaip paklusimas darbdavio nustatytai darbo tvarkai, pavaldumas jam, darbas darbdavio naudai. Nors byloje, remiantis liudytojų A. ir P. M., V. D., taip pat paties administracinėn atsakomybėn patraukto V. D. parodymais, nustatyta, kad dėl trinkelių klojimo privačiame objekte su jo savininku susitarė būtent V. D., tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tarp jo (V. D.) ir objekto savininko V. D. nebuvo sudaryta darbų atlikimo sutartis. Apylinkės teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. M. nurodė, kad dėl darbų atlikimo tarėsi visi trys – V. D., jis (A. M.) ir P. M., t. y. sprendė, ar darbų imtis visiems trims, ar tik dviem, atsižvelgiant į nedidelę užsakymo apimtį. Liudytojų A. ir P. M., V. D. parodymais nustatyta, kad būtent A. M. už darbą sutartą pinigų sumą (200 Eur) padavė objekto savininkas V. D., o A. M. šiuo pinigus padalijo – 80 Eur perdavė broliui P. M., 40 Eur – V. D. už pavėžėjimą iki objekto. Nors apylinkės teismo posėdyje V. D., priešingai nei pirminiame paaiškinime, teigė pasirodęs objekte tik tam, kad užsakovas negalvotų, jog atvažiuoja kas nors kitas, kadangi būtent jo (V. D.) telefonas buvo patalpintas laikraštyje ir jis (V. D.) telefonu tarėsi su objekto savininku dėl darbų atlikimo kainos, be to, priešingai, nei pirminiame savo paaiškinime, tvirtino, kad ne jis aiškino A. ir P. M., ką reikės daryti, o būtent V. D. jiems „aiškino savo norus“, atkreiptinas dėmesys, kad šias V. D. nurodytas aplinkybes patvirtino nesuinteresuotas bylos baigtimi liudytojas V. D., apylinkės teismo posėdyje nurodęs, kad tuomet, kai A. ir P. M. jau atvažiavo dirbti, tai būtent su jais ir kalbėjosi apie darbus, be to, nurodė, kad ir pats buvo šalia dirbančių vaikinų ir žiūrėjo, kaip jie atlieka darbą (2021 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas, 04.34–04.42 min., 06.08–06.14). Pirminiame paaiškinime V. D. nurodė ir tai, kad suteikė A. ir P. M. priemones trinkelių klojimo darbams atlikti, tačiau filmuotoje medžiagoje (DVD+R laikmenos 5 vaizdo įrašas, 02.43–02.44 min.) užfiksuota, kaip V. D. nurodo Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnėms: „Kokie čia įrankiai, plokštė sena“. Apie tai, kad jam priklausė ne visi įrankiai, o tik dalis, V. D. pakartojo ir apylinkės teismo posėdyje. Liudytoju apklaustas P. M. teisme patvirtino, kad vibro plokštė yra V. D., „bulgarkė“ priklauso jam (P. M.), kiti įrankiai – dar iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikų, „bendri“, t. y. įrankius atsivežė tokius, kokius kiekvienas turėjo, kas ką turėjo, su tuo ir dirbo (2021 m. liepos 1 d. teismo posėdžio garso įrašas, 44.25–44.45 min.; 46.07–46.42 min.). Be to, kaip matyti iš liudytojų A. ir P. M. parodymų, jiems V. D. nenurodė ir konkretaus darbų atlikimo termino. Nors V. D. ir A. bei P. M. yra pažįstami, vien dėl šios priežasties kritiškai vertinti šių asmenų parodymus apylinkės teisme ir remtis jų pirminiais paaiškinimais, kaip to prašoma Institucijos skunde, nėra pakankamo pagrindo, kadangi A. ir P. M. pirminiai paaiškinimai yra lakoniški ir savaime nei patvirtina, nei paneigia V. D. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, be to, iš dalies A. ir P. M. parodymus, duotus apylinkės teismo posėdyje, patvirtina ir nesuinteresuoto bylos baigtimi liudytojo V. D. parodymai.

14. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2021 m. birželio 1 d. V. D., A. ir P. M. vykdo individualią veiklą (b. l. 26-28), P. M. apylinkės teismo posėdyje nurodė, kad šiuo metu su broliu dirba objekte Pasvalyje, kartu su jais dirba ir V. D.. Institucija, nesutikdama su apylinkės teismo išvada, kad A. ir P. M. dirbo iš esmės savarankiškai, o V. D. vaidmuo teismo buvo įvertintas kaip tarpininko tarp užsakovo ir darbininkų, o ne kaip darbdavio jų atžvilgiu, apeliuoja į tai, kad A. ir P. M. nėra dirbę savarankiškai, nėra vykdę individualios veiklos, visada dirbo pagal darbo sutartis, savarankiškai veiklai vykdyti neturi nei patirties, nei reikiamų įrankių. Šie Institucijos teiginiai iš esmės deklaratyvūs. A. ir P. M. apylinkės teisme nurodė, jog anksčiau ne vienerius metus yra dirbę UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl teigti, kad jie neturi jokios patirties trinkelių klojimo srityje, negalima, o vien ta aplinkybė, kad asmuo, anksčiau dirbęs tik pagal darbo sutartį, vėliau pradeda verstis individualia veikla, savaime nereiškia, kad taip, prisidengiant individualia veikla, yra slepiami darbo teisiniai santykiai.

15. Apeliaciniame skunde akcentuojamų administracinių bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad kitose bylose teismo pateikti išaiškinimai taikytini tik tada, kai yra tapačios arba esminių panašumų turi teisiškai reikšmingos abiejų bylų aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija). Administracinių nusižengimų bylų, kuriose būtų tapačios aplinkybės kaip nagrinėjamoje byloje, apeliantas nenurodė.

16. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, pripažįstamas kaltu ir jam skiriama nuobauda tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu galima neginčijamai konstatuoti jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje nėra pakankamai faktinių duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog tarp V. D. ir A. bei P. M. buvo susitarimas dėl darbo funkcijų atlikimo bei kitų darbo sutarties sąlygų. Todėl, atsižvelgus į anksčiau išdėstytą, darytina išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra, administracinio nusižengimo byla V. D. atžvilgiu nutraukta pagrįstai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.