Kauno apygardos teismo nutartis

2018-01-11 · Civilinė byla Nr. e2S-188-638/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-11
Bylos Nr.
e2S-188-638/2018
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00032-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Labokaitė
Atsakovas
G. Š.
Ieškovas
D. B.
Trečiasis asmuo
Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba Prienų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-188-638/2018Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00032-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. Š. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1030-939/2017 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui G. Š., trečiasis asmuo Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba Prienų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, dėl leidimo atlikti veiksmus ir veiksmų atlikimo eliminuoti gaisro galimybę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškinyje prašė leisti ieškovei D. B. ir jos pasirinktiems specialistams patekti į G. Š. priklausantį butą, esantį pastate adresu (duomenys neskelbtini)(neribojant patekimų į butą skaičiaus tol, kol nebus atlikti visi reikiami darbai), leisti ieškovei išimtinai vienintelio G. Š. sąskaita atlikti pastate ir G. Š. bute visus reikiamus pristatomų kaminų (metalinių kaminų) įrengimo darbus pasirenkant efektyviausią įrengimo būdą gaisro prevencijai pastate, taip pat leisti atlikti visus susijusius veiksmus ir darbus tam, kad būtų užkirstas kelias gaisrui pastate, adresu (duomenys neskelbtini)įpareigojant atsakovą G. Š. padengti visas atliekamų darbų išlaidas ir kaštus (įskaitant išankstinius mokėjimus už darbus) ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė D. B. taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovui G. Š. ir/ar kitiems su juo susijusiems ar nesusijusiems asmenims, bet kokiu būdu eksploatuoti visus minėto pastato mūrinius kaminus (t. y. 3 mūrinius kaminus, įskaitant kūrenimą per juos ir bet kokius kitus veiksmus) iki tol, kol byloje bus priimtas ir įvykdytas galutinis teismo sprendimas tam, kad būtų išvengta gaisro pastate kilimo ir būtų užkirstas kelias šio pastato gyventojų sveikatos sužalojimams ar gyvybės netekimui.Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 13 d. nutartimi ieškovės D. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-827-773/2017, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį panaikino ir išsprendė klausimą iš esmės – ieškovės D. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino.Prienų rajono apylinkės teisme 2017 m. spalio 27 d. gautas atsakovo G. Š. atstovės advokatės K. Č. prašymas panaikinti aukščiau nurodyta nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, o prašymo netenkinimo atveju įpareigoti ieškovę įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 1 000 Eur galimų nuostolių atlyginimui. Prašyme nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas netikslingas ir neadekvačiai pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus. Šiuo metu nėra grėsmės, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps negalimas. Be to, atsakovas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali patalpų šildyti krosnimi, todėl priverstas kartais neilgam įjungti elektrinį patalpų šildytuvą, dėl to susidaro ypač didelės išlaidos už suvartotą elektros energiją, o atsakovas, kuris yra priskiriamas prie socialiai remtinų asmenų, jam teikiama 100 proc. apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, tam lėšų neturi. Akivaizdu, kad šildytis visą ilgą šaltąjį sezoną elektra būtų neadekvačios išlaidos, kurių atsakovas neturėtų galimybės apmokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė. Teismas iš dalies tenkino atsakovo G. Š. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Teismas nustatė ieškovei D. B. terminą per 14 dienų nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos į Prienų rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įmokėti 500 Eur lėšų, kurios užtikrintų atsakovo G. Š. nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą, ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją, arba pateikti tokios pat sumos banko garantiją. Teismas nurodė, kad per teismo nustatytą terminą neįmokėjus nurodytos pinigų sumos arba nepateikus banko garantijos, Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos.Teismas sprendė, kad atsakovas nepagrindė savo prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė įrodymų dėl pasikeitusių aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, išlieka grėsmė ieškovės turtui ir sveikatai, nes atsakovo naudojami kaminai galimai keltų pavojų ieškovės turtui ir sveikatai. Teismas pažymėjo, kad ir Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi, atsakovui nepaneigus ieškovės D. B. nurodytų argumentų dėl daromos žalos sveikatai ir turtui, prioritetą teikė ieškovės sveikatos ir turto apsaugai. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovas dėl jo atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių negali patalpų šildyti krosnimi, todėl turi naudoti alternatyvų patalpų šildymą elektra ir gali patirti realių nuostolių dėl šildymo krosnimi ir elektra kainų skirtumo, o atsižvelgiant į tai, kad byloje paskirta ekspertizė, padarė išvadą, jog bylos nagrinėjimas užtruks, taigi, tokių nuostolių atsiradimas yra galimas, tarp galimų nuostolių ir taikomų laikinųjų apsaugos priemonių yra priežastinis ryšys. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikia preliminaraus tikėtinų nuostolių dydžio apskaičiavimo, todėl teismas sprendė, kad tikėtinų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dydis mažintinas iki 500 Eur.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti Prienų apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Prasidėjus šildymo sezonui, dėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negalint atsakovui šildyti gyvenamųjų patalpų, yra neproporcingai pažeidžiamos jo teisės, teisėti interesai. Teismas nevisapusiškai, neobjektyviai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir padarė neteisingas išvadas.Ieškovė ieškiniui pagrįsti dėl tariamos žalos, nesaugumo jos sveikatai, yra pateikusi 2013 metų dokumentus, tačiau jie neduoda pagrindo pripažinti, kad šiuo metu negalima, nesaugu eksploatuoti kūrenimo įrenginius. Teismas visiškai ignoravo ir niekaip nevertino oficialaus, didesnę įrodomąją galią turinčio įrodymo, t. y. Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2017 m. vasario 1 d. pažymos, kurioje nurodoma, kad „2017 m. sausio 24 d. buvo apžiūrėti G. Š. bute eksploatuojami kūrenimo įrenginiai ir nebuvo nustatyta gaisrinės saugos taisyklių pažeidimų“. Šis rašytinis įrodymas patvirtina, kad šiuo metu nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Teismas neįvertino, kad atsakovas yra nepasiturintis, ligotas, socialiai remiamas asmuo, kuris neturi lėšų šiai dienai apmokėti už elektros energiją patalpų šildymui. Neapmokėjus už suvartotą elektros energiją, nedelsiant yra nutraukiamas jos tiekimas, ir tokiu būdu atsakovas patirs ne tik nepatogumus, tačiau bus sudarytos neįmanomos sąlygos gyventi šaltojo sezono metu savo namuose.Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Prienų apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį dalyje, kuria ieškovei D. B. nustatytas 14 dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos į Prienų rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įmokėti 500 Eur lėšų, kurios užtikrintų atsakovo G. Š. nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą, ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinančio dokumento kopiją, arba pateikti tokios pat sumos banko garantiją. Kitoje dalyje prašo nutartį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas turėjo įvertinti byloje esančius įrodymus dėl galimų realių ir pagrįstų atsakovo nuostolių atsiradimo.Atsakovas byloje nepateikė jokio nuostolių skaičiavimo aiškaus mechanizmo, nepateikė įrodymų dėl realių galimų nuostolių.Teismas pažeidė civilinio proceso normas dėl atsakovo galimų nuostolių užtikrinimo dydžio, vadovavosi tik formaliai ir jokiais įrodymais nepagrįsta atsakovo nurodyta suma – 1000 Eur, ir dėl kažkokių priežasčių, tokį nepagrįstą piniginį dydį mažino perpus, iki 500 Eur.Atsakovas nepateikė ir nepagrindė jokių duomenų, kad nuostoliai yra dideli, kad ieškovė yra finansiškai nepajėgi jų padengti, kad ieškovė neturi Lietuvoje turto, kad gali vengti atlyginti nuostolius ir apie kitas panašias aplinkybes.Ieškovė atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo panaikinti nutartį, kuria ieškovė buvo įpareigota sumokėti 500 Eur nuostolių užtikrinimą ir neįpareigoti ieškovės sumokėti nuostolių užtikrinimo, kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ieškovė pabrėžia, kad procese ji teikia visus savalaikiai sudarytus bei gautus ir faktus patvirtinančius dokumentus. Ieškovė teismui yra pateikusi 2013 metais, 2017 metais atsakingų asmenų ir institucijų sudarytus, gautus dokumentus.Ieškovė pažymi, kad atsakovas proceso metu klaidinančiai teigia, kad jo bute eksploatuojami „kūrenimo įrenginiai“ atitinka gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus, kai tuo tarpu byloje ginčas yra ne dėl krosnių, bet dėl kaminų.Pažymėtina, kad atsakovas be jokių įrodymų teigia, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis negali šildyti gyvenamųjų patalpų, nors Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, sudarytame 1992 m. gegužės 21 d. ir Namų ūkio (namų ūkio Nr. 983) knygose yra užregistruoti aiškūs juridiniai faktai, kad atsakovo bute yra vietinis centrinis šildymas, ir nėra jokių juridinių faktų apie atsakovo bute įrengtą krosninį šildymą.Atsakovas, būdamas darbingo amžiaus sveikas pilietis, nėra pateikęs jokių nepasiturinčio asmens statusą pagrindžiančių įrodymų, kas sudaro aiškų pagrindą abejoti, kad atsakovas yra išnaudojęs visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas. Atsakovas nuolat siekia gyventi ieškovės, kuri dirba ir išnaudoja visas pajamų gavimo galimybes, sąskaita, ir siekia gauti iš ieškovės pajamų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje spręstina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė panaikinti atsakovo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, taip pat ar teisėtai ir pagrįstai ieškovė buvo įpareigota sumokėti 500 Eur nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

Dėl atsakovo G. Š. atskirojo skundo

Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 straipsnio 1 dalis). Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017).Iš atsakovo prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones matyti, jog prašymą jis grindė aplinkybėmis, jog šiuo metu nėra grėsmės, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps negalimas.Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal atsakovo atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, priimtos laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas savo prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones tinkamai nepagrindė.Kaip matyti iš bylos duomenų, nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-827-773/2017, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį panaikino ir išsprendė klausimą iš esmės – ieškovės D. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino – uždraudė pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovui G. Š. ir/ar kitiems su juo susijusiems ar nesusijusiems asmenims bet kokiu būdu eksploatuoti visus šio pastato mūrinius kaminus (t. y. 3 mūrinius kaminus, įskaitant kūrenimą per juos ir bet kokius kitus veiksmus). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje yra pateikta pakankamai duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, jog atsakovo G. Š. naudojami kaminai kelia pavojų tiek ieškovės D. B. ir jos šeimos narių sveikatai, tiek ieškovės turtui, tuo tarpu atsakovas G. Š. turi objektyvias galimybes naudoti alternatyvias šildymo sistemas, priešingų duomenų byloje nėra. Įvertinus tai, kad šalių santykiai yra tęstiniai, bendraturčiai nesprendžia kilusio ginčo geruoju, atsakovas nepaneigė ieškovės D. B. nurodytų argumentų dėl daromos žalos sveikatai ir turtui, todėl prioritetas turi būti teikiamas ieškovės D. B. sveikatos ir turto apsaugai.Nagrinėjamu atveju, atsakovas, teigdamas, jog nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, turi pareigą įrodyti atitinkamas aplinkybes. Atsakovas prie atskirojo skundo pateikė Prienų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2017 m. vasario 1 d. pažymos Nr. 13P-11, kurioje nurodyta, kad „2017 m. sausio mėn. 24 d. apžiūrėjus G. Š. priklausančiame bute eksploatuojamus kūrenimo įrenginius, (duomenys neskelbtini), Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pažeidimų nenustatyta“, kopiją. Atsakovo teigimu, šis rašytinis įrodymas patvirtina, kad šiuo metu nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2017 m. rugpjūčio 30 d. rašte Nr. 9.4-1963(9.6) „Dėl skundo tyrimo“, išnagrinėjęs ieškovės skundą dėl dūmtraukių atitikties gaisrinės saugos reikalavimams dvibučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) nurodė, kad „Patikrinimo metu buvo nustatytos šios neatitiktys galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių gaisinę saugą, reikalavimams: 1. Dvibučio namo palėpėje nuo įrengtų trijų dūmtraukių išorinio paviršiaus iki degių stogo hidroizoliacinių medžiagų (ruloninės bituminės dangos), medinių stogo laikančiųjų konstrukcijų nėra išlaikyti minimalūs atstumai, nurodyti Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-264 (toliau - Taisyklės), 37 punkte; 2. Dvibučio namo visi trys mūriniai dūmtraukiai yra silikatinių plytų, tačiau vizualiai juos apžiūrėjus iš išorės konstatuojama, kad juose nėra įrengti įdėklai (pamušalai), tuo pažeidžiant Taisyklių 27 punkto nuostatas“. Šis rašytinis įrodymas paneigia atsakovo teiginius, kad šiuo metu nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad dūmtraukių eksploatavimas nekelia grėsmės ieškovės turtui ir sveikatai. Teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šioje proceso stadijoje, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, išlieka grėsmė ieškovės turtui ir sveikatai, nes atsakovo naudojami kaminai galimai keltų pavojų ieškovės turtui ir sveikatai, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.Teismas taip pat atkreipia apelianto dėmesį, kad laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, dėl kurių taikymo atsakovas patiria neigiamų padarinių, tačiau tokių priemonių taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo. Tokios priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo.Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo procese apeliantas turi teisę pakartotinai kreiptis į pirmosios instancijos teismą su motyvuotu prašymu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pateikdamas jį pagrindžiančius įrodymus, o ši apeliacinės instancijos teismo nutartis neužkerta galimybės pasinaudoti nurodyta tvarka (CPK 149 straipsnis). Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atsakovo atskirasis skundas netenkinamas.

Dėl ieškovės D. B. atskirojo skundo

CPK 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.Teismas, spręsdamas dėl būtinumo taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, turi nustatyti dvi aplinkybes. Pirma, teismas turi pripažinti, kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė, arba kad nuostoliai jau yra atsiradę. Antra, teismas turi nustatyti, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galimai ieškovui nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1301/2010; 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2401/2011; 2014 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-541/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas dėl jo atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių negali patalpų šildyti krosnimi, todėl turi naudoti alternatyvų patalpų šildymą elektra ir gali patirti realių nuostolių dėl šildymo krosnimi ir elektra kainų skirtumo, be to byloje paskirta ekspertizė, todėl konstatavo, jog bylos nagrinėjimas užtruks, taigi, tokių nuostolių atsiradimas yra galimas, tarp galimų nuostolių ir taikomų laikinųjų apsaugos priemonių yra priežastinis ryšys. Apeliacinės instancijos teismas su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.Teismas pažymi, jog atsakovui pateikus prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti ieškovės iniciatyva pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo, tenka pareiga leistinais įrodymais pagrįsti būtinybę tenkinti jo pareikštą prašymą. Nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo turi būti aiškūs, pagrįsti bei priežastiniu ryšiu susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Teismui turi būti pateikti visi duomenys, pagal kuriuos būtų galima pagrįstai prognozuoti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo gali atsirasti nuostolių ir kad šalies patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, t. y. kad nuostoliai yra dideli, asmuo yra finansiškai nepajėgus jų padengti, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan. Atsakovas tokių duomenų teismui nepateikė, tik nurodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis negali patalpų šildyti krosnimi, todėl priverstas kartais neilgam įjungti elektrinį patalpų šildytuvą, dėl to susidaro ypač didelės išlaidos už suvartotą elektros energiją, o atsakovas, kuris yra priskiriamas prie socialiai remtinų asmenų, jam teikiama 100 proc. apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, tam lėšų neturi.Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nevertino jokių įrodymų dėl atsakovo galimų realių ir pagrįstų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi atsakovas byloje nepateikė jokio nuostolių skaičiavimo aiškaus mechanizmo, nepateikė įrodymų dėl realių galimų nuostolių, taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovas būtų ligotas, neveiksnus, socialiai remiamas, mažas pajamas gaunantis, kuriam minėtas statusas būtų pripažintas pagal Lietuvos Respublikos teisinio reguliavimo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagal atsakovo pateiktą prašymą negalima daryti išvados apie realios galimybės dėl galimų nuostolių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atsakovui atsiradimą. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti esant visoms CPK 146 straipsnyje sąlygoms taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 178 straipsnis). Taigi, atsakovui įrodymais nepagrindus galimų nuostolių pobūdžio ir preliminaraus dydžio, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovo prašymą dėl jo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.Tuo pačiu pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu atsakovas jau yra patyręs nuostolių dėl šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo ieškinys ar kitas procesinis dokumentas būtų atmestas, jis įgytų teisę reikalauti, kad ieškovė atlygintų nuostolius, kuriuos jis turėjo dėl ieškovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. bendra tvarka pareikšdamas ieškinį dėl nuostolių atlyginimo (CPK 146 straipsnio 3 dalis).Dėl nurodytų priežasčių Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis dalyje, kuria ieškovė įpareigota sumokėti 500 Eur nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą, naikintina, o atsakovo prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitoje dalyje nutartis paliktina nepakeista.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį dalyje, kuria ieškovė įpareigota sumokėti 500 Eur nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo G. Š. prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti. Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Diana Labokaitė