Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. kovo 18 d. V. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. kovo 18 d., apie 17.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Renault 19“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,91 promilės), neturėdamas teisės vairuoti, be to, vairavo transporto priemonę, kuriai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-10-24 įsakymu Nr. 3-406 patvirtintų Kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros atlikimo taisyklių nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Tokiais savo veiksmais V. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 238 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 129 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu V. Š. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnyje, padarymą. Ginčo dėl šių pažeidimų nėra, ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Tačiau V. Š. apeliaciniame skunde kelia pagal ATPK 129 straipsnį paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą (ginčo dėl nuobaudos paskyrimo pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį nėra), teigia, kad jam už šio pažeidimo padarymą jis buvo nubaustas per griežtai ir prašo jam paskirtą administracinį areštą pakeisti į baudą.

ATPK 129 straipsnyje inter alia įtvirtinta, jog transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo –užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų.

Pažymėtina, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.

Nagrinėjamu atveju V. Š. už pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, padarymą buvo paskirta griežtesnė iš numatytų alternatyvių sankcija – 25 parų administracinis areštas.

Nors apeliantas šią nuobaudos rūšį ginčija, teigdamas, kad jam nepagrįstai buvo paskirta griežtesnė iš alternatyvių nuobauda, tačiau apygardos teismas pažymi, jog byloje esančios pažymos apie asmens baustumą (b. l. 9–19) matyti, jog V. Š. praeityje daug kartų buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, iš jų ir už vairavimą neblaiviam ir jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos – piniginės baudos, tačiau jis jam paskirtų baudų nesumokėjo, o tai, kad jis ir vėl padarė šiurkštų KET pažeidimą, rodo, kad anksčiau jam paskirtos nuobaudos nebuvo efektyvios atsakomybės priemonės ir kad paskirtų administracinių nuobaudų – baudų – prevenciniai tikslai nebuvo pasiekti.

Pabrėžtina, kad V. Š. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 129 straipsnyje, yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksčiau įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kaip minėta, V. Š. praeityje nemaža kartų buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, iš jų ir už vairavimą neblaiviam, taigi akivaizdu, kad anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos neturi atitinkamo poveikio V. Š. ir nesulaiko jo nuo naujų administracinių teisės pažeidimų padarymo. Be to, jis paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Todėl nagrinėjamu atveju tam, kad užkardyti daromus administracinius teisės pažeidimus, pirmosios instancijos teismas pažeidėjui pagrįstai paskyrė griežtesne ATPK 129 straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – administracinį areštą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą V. Š. pagal ATPK 129 straipsnį paskirti griežtesnę administracinę nuobaudą – administracinį areštą. Paskirtos administracinės nuobaudos vykdymas turėtų užtikrinti, kad apeliantas ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).

Nors apelianto skunde teigiama, jog dėl paskirto administracinio arešto vykdymo jis gali netekti darbo ir būsto, taigi ir šeimos pragyvenimo šaltinio, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad V. Š. gali prašyti nuobaudą paskyrusio teismo administracinį areštą atlikti poilsio dienomis (ATPK 337 straipsnis).

Taigi V. Š. paskirta administracinė nuobauda, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias pažeidėjo asmenybę, negali būti vertinama kaip per griežta ar neproporcinga padarytam pažeidimui, ji buvo tinkamai individualizuota, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarimą ir V. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.